Kaip portalui diena.lt teigė Panevėžio policijos atstovai, liepos 26 d. 8.26 val. gautas pranešimas, kad Panevėžio rajone, Piniavos kaime, įvyko avarija. Sunkiasvorė transporto priemonė-betonvežis susidūrė su mikroautobusu „Peugeot Boxer“.

Po lemtingo susidūrimo žuvo mikroautobuso vairuotojas, o šioje transporto priemonėje važiavęs dešimties metų keleivis išvežtas į ligoninę.

Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas buvo prispaustas. JP.lt pranešė, jog į įvykio vietą išvyko keturios ugniagesių autocisternos. Ugniagesiai vyrą vadavo pasitelkę hidraulinę įrangą. Jį išvadavus ugniagesiams, vyras buvo išvežtas į ligoninę.

LNK reportažas:

Dėl avarijos Baltijos kelyje, A10, ties Piniava, susidarė spūstys.

Kol kas neaišku, ar vairuotojai buvo blaivūs. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

VMG grupė Baltarusijoje veikė nuo 2008 m. kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.

Solidarizuodamasi su Ukrainos žmonėms, VMG grupė skyrė 100 tūkst. eurų humanitarinę paramą Raudonajam Kryžiui, taip pat nuo karo bėgančių žmonių apgyvendinimui yra paruošusi viešbutį Klaipėdos aerouosto teritorijoje.

Tarptautinė investicinė VMG grupė vienija 27 įmones, kuriose dirba per 5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ taip pat stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių.

SBA grupė Ukrainai ir jos žmonėms jau skyrė per 130 000 eurų. Karui Ukrainoje tik prasidėjus, operatyviai pervedė 100 000 eurų iniciatyvai „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, Į savo poilsines SBA priima pabėgėlius, ten jiems jau paruošta bent 100 vietų. Taip pat SBA grupė už 30 000 eurų nupirko ir išsiuntė į Lvivo ligoninę labiausiai trūkstamų priemonių – sterilių tvarsčių, tvarsčių su greito krešėjimo savybėmis, turniketų, dezinfekcinio skysčio, pleistrų, kateterių, deguonies kaukų, chirurginių adatų ir kitos svarbios įrangos.

„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain“ jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą. Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiama linkme“, – sako SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

„Mebelain“ veiklą pradėjo 2013-aisiais, o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taikos metu „Mebelain“ eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas. SBA grupės pateiktais duomenimis, įmonės Baltarusijoje pardavimai pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. eurų, arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus pardavimų, kurie 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų.

SBA grupės baldų sektorius yra didžiausias baldų gamintojas Baltijos šalyse. Išskyrus „Mebelain“, visos baldų gamybos įmonės veikia Lietuvoje – „Klaipėdos baldai“, „Kauno baldai“, „Šilutės baldai“, „Inno Line“ (Klaipėdos r.), „Visagino Linija“.

„Jau dabar akivaizdu, kad karas Ukrainoje turės plataus masto pasekmes tiek Lietuvos baldų sektoriui, tiek kitiems verslams. Stoja žaliavų tiekimas iš Ukrainos, gilėja transportavimo problemos. Susitelkusios mūsų verslų komandos deda visas pastangas, kad įmonių Lietuvoje veikla vyktų be pertrūkių, tačiau ruošiamės įvairiems scenarijams. Krizės akivaizdoje koordinuotas ir operatyvus ES ir Lietuvos vyriausybės atsakas padedant gelbėti darbo vietas bus labai reikalingas“, – SBA grupės pranešime cituojamas E. Valentinavičius.

SBA badų sektoriuje šių metų pradžioje dirbo 4 350 darbuotojų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau ne kartą ragino Europos Komisiją neatidėliojant spręsti kiaulienos krizę – taikyti išskirtines finansines paramos priemones dėl rinkos sutrikdymo. Jis pabrėžė ir tai, kad valstybėms narėms reikėtų leisti savo ūkio subjektams teikti didesnę laikinąją valstybės pagalbą.

Europos Komisija įsiklausė į Lietuvos inicijuotą ir kitų šalių palaikomą raginimą kuo skubiau spręsti krizę kiaulienos sektoriuje ir leido iki kitų metų vidurio pratęsti laikinosios valstybės pagalbos teikimą ne tik šiam, bet ir kitiems nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems sektoriams, nurodo ŽŪM. Išaugo ir laikinosios valstybės pagalbos (de minimis) ribos ūkininkams ir įmonėms.

Savivaldybėms pateikę prašymus kiaulių augintojai už kiekvieną liepos 1 d. – lapkričio 30 d. paskerstą kiaulę galės gauti 30 eurų kompensaciją. Didžiausia paramos suma, kurią nuo COVID-19 pandemijos pradžios galės gauti vienas pareiškėjas, padidinta nuo 225 tūkst. iki 290 tūkst. eurų.

„Džiaugiuosi, kad Europos Komisija ištesėjo pažadą ir mes galime paremti kiaulininkystės sektorių, kuris kalba apie bankrotus ir šiuo metu gyvena visai ne šventinėmis nuotaikomis“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Tačiau, jo įsitikinimu, nacionalinių pastangų vis dėlto nepakanka. Šiai krizei būtinas ES lygio atsakas ir išskirtinės ES finansinės paramos priemonės.

Lietuvos prieš penkerius metus pateiktas prašymas dėl kiaušinių produktų eksporto įtrauktas į JAV Federalinį teisės aktų registrą. Tikėtina, kad po dviejų mėnesių neliks kliūčių leisti Lietuvos eksportuotojams siųsti į JAV lietuviškus kiaušinių produktus, tokius kaip kiaušinių baltymų ir trynių miltai, šaldyta ar džiovinta kiaušinių masė ir t. t.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant atverti JAV rinką lietuviškiems kiaušinių produktams.

„Kiaušinių produktų eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje. Džiaugiuosi, kad aktyvus abiejų šalių atsakingų institucijų bendradarbiavimas, Lietuvos ambasados JAV įsitraukimas bei mano spalio mėnesio vizitas į JAV duoda vaisių – pagaliau leidimas eksportuoti lietuviškų kiaušinių produktus šioje milžiniškoje rinkoje yra finišo tiesiojoje“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Kiaušinių produktų eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.

Jei JAV Maisto saugos ir priežiūros tarnyba pripažins Lietuvą tinkama eksportuoti kiaušinių produktus į šią šalį, ji taps antrąja ES šalimi po Nyderlandų, gausiančia tokį leidimą, nurodoma ŽŪM pranešime.

„Beliko tik nedidelis formalumas ir tikimės, kad jau greitai Lietuvos įmonės galės į milžinišką JAV rinką eksportuoti ne tik neseniai suderintą platesnį sąrašą mėsos produktų, bet ir kiaušinių gaminius“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius.

Gavus leidimą, bus galima eksportuoti sertifikuotose Lietuvos įmonėse pagamintus kiaušinių produktus. Šiuo metu ketinama sertifikuoti vieną įmonę.

Taip pat Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės ketina eksportuoti į JAV ir daugiau mėsos gaminių – rūkytą kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, koldūnus su kiauliena – taip pasinaudojant spalio mėnesio pabaigoje JAV institucijų išplėstu mėsos produktų importo sąrašu Lietuvai.

ŽŪM duomenimis, eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 24 vietoje iš 154 eksporto partnerių. 2020 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė 66,4 mln. eurų.

Daugiausia į JAV eksportuojama lietuviškos kilmės kviečių glitimo. Praėjusiais metais jo eksportas siekė 38,9 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

31,6 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų praėjusiais metais sudarė sūriai ir varškė.