Kone kiekvienas miestietis, išvargintas automobiliais užgrūstų daugiabučių kiemų, ankštų buto erdvių, pasvajoja apie nuosavą namą. Dalis jį statyti ryžtasi nenorėdami pripažinti, kad neriasi kilpą.
Neįsivaizduoja tikrosios kainos
"Daugumai Lietuvos žmonių nuosavas namas simbolizuoja gyvenimo pasiekimus. Vyrams tai – vienas gyvenimo tikslų, moterims – tarsi įvertinimas visuomenės akyse. Be to, ir fiziologiškai šeimos nuo akmens amžiaus gyveno trokšdami turėti savo atskirus urvus. Matyt, lig šiol instinktyviai norisi individualaus būsto, nors kol kas kokybiškiausias būstas yra nuosavas namas", – aiškino vienos statybų įmonės vadovas Linas Mikaila.
Iš Kauno kilęs verslininkas tvirtina, kad būtina šviesti žmones apie namo statybą, atmerkti jiems akis. Statybų verslu užsiimantis vyras itin dažnai susiduria su klientais, kurie namą stato tarsi aklai. Neturėdami statybai pakankamai pinigų, dažnai patenka į keblią padėtį: piniginė tuščia, o namas – nebaigtas.
"Rengiame seminarus ir siekiame tiesiog chrestomatiškai žmonėms paaiškinti, nuo ko reikia pradėti norint pastatyti namą ir kokių klaidų išvengti. Dažnai tenka itin detaliai išvardyti, kiek iš tiesų kainuoja pastatyti namą ir įrodyti, kad, neturint pakankamos sumos, geriau visai nepradėti to daryti", – pasakojo L.Mikaila.
Jis yra pastatęs namą ne vienai šeimai, tad gali nesustodamas vardyti užsakovų daromas klaidas. Teikdamas statybos paslaugas jis pamatė, kad kone kiekvienam žmogui reikia teikti individualias konsultacijas. "Tačiau kai rangovas aiškina, kiek iš tikrųjų kas kainuoja, atsiranda interesų konfliktas. Gali kilti įtarimų, kad siekiama iš užsakovo išplėšti kuo daugiau pinigų. Todėl atskyrėme dvi veiklos sritis – statybą ir konsultacijas, kad žmogus atvira širdimi priimtų visą realią informaciją ir tada apsispręstų, ar statyti ir kokį namą statyti", – teigė L.Mikaila, Kauno technologijos universiteto Statybos fakulteto absolventas.
Poreikiai keičiasi
Žvelgiant iš šalies, kartais gali atrodyti, kad namo statyba – tartum nelaimė, kurią žmogus savanoriškai pasirenka. Išvargęs ne vienus metus žmogus po kurio laiko apsižiūri, kad reikėtų kitokio būsto. Vienus nemaloniai nustebina tai, kad prie namo nuolat yra darbo. Reikia prižiūrėti patį namą, investuoti į jo eksploataciją ir aplinką. Kitiems laikui bėgant keičiasi svajonių namo kriterijai.
L.Mikaila savo paties šeimai pastatė vieną namą, tačiau giliai širyje pripažįsta, kad dabar tikrai statytų kitokį. Ne todėl, kad namas prastas, tiesiog pasikeitė poreikiai ir požiūris į gyvenimą.
"Bemaž kas 5–10 metų galima statytis vis naują namą, nes keičiasi šeiminė padėtis, gyvenimo būdas, mąstymas, estetinis skonis", – įsitikinęs pašnekovas.
Jis perspėja, kad, apsvaigus nuo svajonių, kaip bus gera gyventi name, pamirštama kad namui reikia dar ir realaus prado. Naujas namas ranka pasiekiamas tiems, kurie turi tam pakankamai pinigų. Sumos gali būti įvairios. Namo kaina priklauso nuo vietos, kur jį planuojama statyti, nuo jo dydžio ir jo klasės.
"Seminaruose pateikiame orientacines kainas, tačiau yra tokių, kurie labiau tiki pačiais savimi ir savo susikurtais stereotipais. Perka sklypą, projektuoja namą gana avantiūristiškai, galvodami, kad pinigų galbūt duos tėvai, galbūt kas nors paskolins ar užsidirbs trumpam išvykę į užsienį", – pasakojo L.Mikaila.
Jo nuomone, didžiausia klaida, kai žmonės nesuvokia, kad svajonių būstas reikalauja šimtatūkstantinių sumų. Žmonių galvose vyraujanti suma – pusė milijono litų.
"Kiekvieną dieną su tuo susiduriame. Neseniai žmogus atėjo su prabangaus namo projektu turėdamas pusę milijono. Teko jį nuliūdinti pasakius, kad suprojektuoto namo statybos sąmata bus ne mažesnė kaip 700 tūkst. litų. Jis atmetė pasiūlymą keisti projektą, pareiškė, kad vis tiek kaip nors statys su turima suma", – pavyzdį pateikė L.Mikaila.
Pigiausi – "alytnamiai"
Suskaičiuota, kad pigiausia yra statyti vieno aukšto namą su mansarda. "Populiariai kalbant, namo architektūra – lyg "alytnamio" – jo konstrukcijos yra išspręstos optimaliausiai", – dėstė statybų įmonės vadovas.
Rodiklis, iš kokių medžiagų bus sienos – iš blokelių ar karkasinės, itin didelės įtakos galutinei kainai neturi, ją kur kas labiau lemia namo išorės apšiltinimo ir apdailos, stogo apšiltinimo ir dangos medžiagos, langų pasirinkimas, inžinerinių sprendimų išlaidos.
L.Mikailos skaičiavimu, maždaug 150 kv. m bendrojo ploto vieno aukšto su mansarda namas (su komunikacijomis, vidine apdaila, bet be baldų ir buitinės technikos) gali kainuoti mažiausiai 240 tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuota sklypo kaina, aplinkos tvarkymo, išorinių inžinerinių tinklų įrengimo išlaidos.
Jei už tokią pat sumą parduodamas naujas namas, pasak pašnekovo, galima numanyti, kad buvo statyta taupant, nes ir statytojas turėjo tikslą uždirbti. Kai kurie L.Mikailos konsultuojami žmonės leidžiasi į diskusijas teigdami, kad neapsimoka pačiam statyti namą, nes už tokią sumą yra parduodamų namų. L.Mikaila tuomet siūlo pasigilinti ir įvertinti, kaip ir iš ko toks "pigus" namas pastatytas.
"Esu suskaičiavęs, kad 200 kv. m namui galima sutaupyti iki 50 tūkst. litų pasirinkus silpnesnes konstrukcijas, pigiausias inžinerines sistemas, technologijas, medžiagas. Statyboje yra atsargos koeficientai, tad juos mažinant irgi galima nemažai sutaupyti", – paprasta akimi nematomas, bet svarbias statybos subtilybes aiškino L.Mikaila. Vis dėlto anksčiau ar vėliau taupymo padariniai tokiame name, be abejo, pasimatys.
Trokšta vienetinių projektų
"Lietuviai siekia patys statyti namą ir dėl to, kad parduodami namai dažnai neatitinka jų įsivaizduojamų poreikių, nepatinka išplanavimas, namo forma. Didžiausia bėda, kad lietuviai pernelyg sureikšmina namą, nori, kad jis būtų vienetinis, sukurtas pagal šeimininko įgeidžius. Jei būtų galimybė "iPhone" pasigaminti pagal savo norus, lietuviai juos tikrai gamintų patys ir dar pageidautų daugybės patobulinimų", – juokavo L.Mikaila.
Daugelis žmonių įsitikinę, kad jei patys apsiims būti darbų vykdytojais, o ne samdys specialistą ar statybos įmonę, sutaupys daug pinigų. "Teisybės šiame teiginyje yra tik tuo atveju, jei statybų sąnaudos lyginamos su kokybiškai pastatyto parduodamo namo kaina. Kita vertus, suskaičiavus degalų sąnaudas nuolat važinėjant į objektą, litais įvertinus sugaištą laiką, padarytų klaidų taisymą, sutaupyti pinigai ištirpsta", – teigė pašnekovas.
L.Mikailos žiniomis, užsienyje statyti namą pagal individualų projektą gali tik itin pasiturintys žmonės, o kiti tenkinasi namais, pastatytais kvartaluose pagal kartotinius projektus. Panašių kvartalų mada atėjo ir į Lietuvą, ypač daug jų ėmė kurtis prieš sprogstant nekilnojamojo turto burbului. O dabar kur kas sparčiau dygsta pavieniai, išsvajotieji namai. Tai reiškia, kad namus stato tie, kuriems namas yra tarsi namų šventovė.
Kur pigiau: Kaune ar Vilniuje?
Namo statybos sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo to, kokiame Lietuvos mieste ar vietovėje jis statomas. Lyginant Vilnių ir Kauną, kai kurios medžiagos Kaune yra pigesnės. Be to, Kaunas yra kompaktiškesnis, dėl to mažėja medžiagų transportavimo išlaidos. Tačiau galutinei sąmatai, kaip teigė pašnekovas, tai įtakos turi nedaug. Štai specialistų atlygiai abiejuose miestuose panašūs, kai kurios paslaugos Kaune yra brangesnės nei Vilniuje.
Statyba toli nuo didmiesčio apskritai kebli. "Rajonuose padėtis visai prasta, ten specializuotų statybos įmonių, namus statančių brigadų beveik nėra, nes nėra didelės paklausos", – komentavo statybos žinovas.
Vis dėlto vienas kitas turtuolis ryžtasi apsigyventi toliau nuo didmiesčio. "Neseniai buvome susitikę su architektais, kurie projektuoja namą provincijoje. Pasiskundė, kad nėra ką samdyti statybai. Žinoma, gali susirinkti meistrus, tačiau suorganizuoti darbo komandą, kuri nuo pradžios iki pabaigos pastatytų namą, nelabai pavyktų", – tvirtino L.Mikaila.
Pasak jo, ir didmiesčiuose statybininkų paklausa yra didelė.
"Per krizę iš mano aplinkos 30–40 proc. auksarankių meistrų išvyko uždarbiauti į užsienį, o likusieji važinėti dirbti po visą Lietuvą jau nenori, nes pakanka darbo didmiesčiuose", – konstatavo jis. Norintieji statyti namą provincijoje turi susitaikyti, kad darbo išlaidos bus didesnės, nes teks apgyvendinti statybininkus ir negailėti jiems algos.
Nebaigti namai – verslas
Lietuvoje atsiranda entuziastų, kurie savo pačių rankomis stato šiaudinius, molinius ir kitokius namus. "Šaunuoliai, kad kažką kuria, ieško alternatyvaus gyvenimo būdo. Ar tai pasiteisins – sunku įvertinti, bet abejoju, kad tai virs masiniu reiškiniu", – svarstė L.Mikaila. Tokie nameliai, pasak jo, be abejonės, yra daug pigesni, jei neturi visų šiuolaikinių patogumų, komunikacijų. Mat sienos ar stogas, kad ir iš ko jie būtų pastatyti, sudaro gan nedidelę visiškai įrengto namo kainą. Norint tokius savadarbius molinukus paversti patogiais būstais su kanalizacija, šildymu, vandentiekiu – sąnaudos kaipmat išaugtų.
"Namą statyti reikia pradėti nuo savo galimybių įvertinimo, suvokimo, kokią pinigų sumą jam statyti galima skirti, tada galima nagrinėti, ar įmanoma pasistatyti tokį, koks jis galėtų būti", – reziumavo pašnekovas. Jei paaiškėja, kad pakankamos pinigų sumos nėra, geriau nė nepradėti jo statyti, o rinktis pigesnį būstą.
Pavyzdžių, kai, pradėjus statyti namą, nelieka lėšų jam užbaigti, ilgai ieškoti nereikia, jų pilna didmiesčių pakraščiuose.
"Maždaug keturi iš dešimties statytojų turi sklypus, namų projektus, bet nėra pasitikrinę, apskaičiavę, ar užteks turimo biudžeto namui pastatyti. Dažnai svajonė turėti namą nustelbia loginius skaičiavimus", – pastebi pašnekovas.
Sklypas su nebaigtu statyti namu irgi turi savo vertę ir pirkėją, tik statytojas vargiai atgaus visus pinigus, kuriuos investavo. Dažniausiai parduodama labai nuostolingai, ypač jei namas neatitinka paklausos.
Po ekonominės krizės, L.Mikailos pastebėjimu, atsirado verslininkų, kurie labai pigiai nupirko nebaigtus statyti namus, juos užbaigė ir pelningai pardavė.
Tiems, kurie pradėjo statyti namą ir pamatė, kad nepajėgs statybos užbaigti, L.Mikaila pataria trūks plyš suteikti namui bent minimalią prekinę išvaizdą – uždengti stogą, sudėti langus ir duris, apdailinti fasadą, tada jo vertė ir paklausa bus kur kas didesnė.
"Reikia pripažinti, kad kurį namą pirkti 95 proc. atvejų nusprendžia ne vyrai, bet moterys, o estetinis vaizdas joms daro itin didelį poveikį", – pastebėjo pašnekovas.
Verta žinoti prieš projektuojant
Gyvenamasis kambarys. Tai yra visos šeimos susibūrimo vieta, kurioje praleidžiama apie 90 proc. viso aktyvaus laisvalaikio. Galima teigti, kad gyvenamasis kambarys turėtų būti apie 30 kv. m ploto, jei name gyvena šeima iki penkių asmenų.
Virtuvė ir valgomasis. Virtuvei užtenka 10 kv. m ploto, kai šeima nepageidauja virtuvėje atskiro ploto valgomajam stalui. Virtuvės kartu su valgomuoju plotas turėtų būti ne mažesnis nei 20 kv. m. Jei mėgstate šeimininkauti (ar manote, kad šis poreikis ilgainiui galėtų atsirasti) dėl ruošiamo maisto kvapų, kurie pasklinda po visą namą, esant atvirai virtuvei, siūlome numatyti galimybę atskirti gyvenamąjį kambarį nuo virtuvės. Atskira virtuvė tampa dideliu pranašumu, kai, susirinkus svečiams pabendrauti jaukioje aplinkoje, sujaukta virtuvė nėra matoma iš svetainės. Jei nemėgstate maisto ruošti namie ir virtuvė jums reikalinga tik minimaliems poreikiams, galite drąsiai ją jungti prie gyvenamojo kambario zonos. Tik palikite virtuvei 10 kv. m plotą ir įrenkite minimalų plotą šeimos nariams prisėsti prie baro stalo.
Darbo kambarys. Įvertinkite, kiek laiko namie skiriate darbo poreikiams. Jeigu dirbate namie, tada atskiros erdvės tikrai reikės. Dauguma šeimų darbo kambarį įrengia kartu su svečių kambariu. Vyrauja nuomonė, kad dabar darbo kambarys kaip atskiras vienetas yra nereikalinga prabanga, nes nešiojamuoju kompiuteriu dirbti galima visuose kambariuose, o darbo dokumentus galima laikyti bet kuriame kambaryje.
Miegamieji. Jų skaičius turėtų būti toks: vienas tėvams ir po atskirą miegamąjį vaikams. Jei neleidžia finansinės galimybės, galima skirti vieną didesnį kambarį dviem vaikams, kurie yra vienos lyties. Jei vaikai skirtingų lyčių, kol maži, galima juos apgyvendinti viename kambaryje, vėliau kambario erdvę reikėų padalyti į dvi dalis. Net ir tos pačios lyties paaugliai yra linkę turėti savo atskirą erdvę, kurioje galėtų tvarkytis savo nuožiūra, pasikviesti į kambarį draugų, netrukdydami tėvams, broliams ar seserims. Jei name apsigyvensite kartu su savo tėvais, numatykite jiems atskirą kambarį, geriausiai pirmame aukšte, su galimybe patekti į sanitarinį kambarį ir virtuvę. Galima suprojektuoti bendro namo erdves taip, kad tėvai turėtų galimybę tarsi gyventi atskirame bute: įrengti atskirą įeigą, sanitarinį mazgą, virtuvėlę.
Sanitariniai mazgai. Idealus variantas, kai tėvai ir vaikai turi atskirus sanitarinius mazgus ir pirmame aukšte dar būna bent tualetas. Jei nėra finansinių galimybių antrame aukšte turėti dviejų sanitarinių mazgų, reikėtų tualeto pirmame aukšte ir viso sanitarinio mazgo antrame aukšte.
Drabužinės. Tėvams rekomenduojama turėti atskirą drabužinę (ar spintą) prie savo miegamojo. Patogu, kai yra galimybė įrengti drabužinę ir vaikams, bet jei tam nėra finansinių galimybių, galima pastatyti atskiras spintas ar kabyklas. Dar vieną sieninę spintą arba drabužinę būtina numatyti prieškambaryje.
Prieškambaris. Sakoma, kad prieškambario dydis parodo šeimininko gyvenimo būdą ir jo turtinę padėtį. Jei namuose nuolat lankysis daug svečių, didelis prieškambaris pravers. Jei svečių antplūdžio neplanuojate, tuomet jausitės komfortiškai ir žinosite, kad nepermokėjote už nenaudojamą namo plotą pasirinkę 4–10 kv. m prieškambarį.
Garažas. Kiekvienas supranta garažo teikiamą komfortą – galimybę bet kuriuo metų laiku atsisėsti į neprikaitusį ar neįšalusį automobilį. Tačiau reikėtų įvertinti, kad garažo ir gyvenamojo ploto vieno kvadrato statybos kainos beveik vienodos. Jei riboja finansai, atsisakius garažo, pinigus galėtumėte skirti kokybiškesnėms vidaus apdailos medžiagoms ar baldams, gal net naujam automobiliui ir pan.
Sandėliukas. Turint garažą, daug daiktų galima sudėti jame pastatytose lentynose. O daiktų tikrai bus: automobilių padangos, dviračiai, įvairūs įrankiai, vaikų vežimėlis, žoliapjovė, lauko baldai, laistymo žarnos, karutis ir pan. Daugeliu atvejų pastebima, kad jei nėra sandėliavimo patalpos, garaže esanti viena automobilio vieta būna užkrauta įvairios paskirties daiktais. Jei neplanuojate statyti garažo, būtinai pagalvokite, kur dėsite galybę ūkyje naudojamų daiktų.
Šaltinis: statybustudijos.lt
Komentaras
Gediminas Uždavinys, namą sau pasistatęs kaunietis
Užaugau nuosavame name, po to trumpai gyvenau bute. Blogai jame jaučiausi. Tad maždaug prieš 10 metų nutariau statytis namą. Man tai – tarsi laisvės išraiška. Sklypo užteko prie tėvų namo, tad užsisakiau nesudėtingą projektą pas architektą. Didelės pinigų sumos neturėjau, pradėjau statyti savo rankomis, po darbo, padėjo giminės. Vis dėlto atėjo laikas, kai piniginė ištuštėjo ir teko imti paskolą. Su savo giminės vyrais dirbome toliau, be to, tam tikriems darbams samdžiau specialistus. Apie įmonę, kuri būtų atlikusi visus statybos darbus, nė negalvojau – finansiškai nebūčiau pajėgęs. Name pagyvenęs apie šešerius metus suvokiau, kad jis galėtų būti daug mažesnis, nes tiek patalpų nereikia. Dabar manau, kad svajonė turėti namą turėtų būti racionali. Jo nereikia labai didelio, ypač jei jo statybai reikia imti paskolą. Tereikia racionaliai išnaudoti plotus. Aš žinojau, kad prie namo ir jo aplinkos reikia nuolat dirbti: pačiam prižiūrėti pastatą nuo pamatų iki stogo, šienauti žolę, kasti sniegą, šluoti kiemą. Kaip ir daugiabutyje, taip ir gyvenant name yra kaimynai, ir santykiai su jais nebūtinai būna patys geriausi. Reikia pripažinti, kad ir naujų namų kvartalų infrastruktūra dažnai būna prasta: toli viešasis transportas, parduotuvės, iki pagrindinio kelio tenka važinėti duobėtu, neapšviestu žvyrkeliu.
Skrosti sniegą norisi stilingai: rogučių mados 1
