Sovietmetį užprogramuotas nykimas

Faktus apie XX a. didžiuosius laivus Dangėje surinko Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas. Jo istorine medžiaga pasinaudota ir rengiant šį straipsnį.

Apie tai greičiausiai bus užsiminta ir rytoj vyksiančiame Jūrų kultūros koordinacinės tarybos posėdyje dėl vandens turizmo plėtros. 

„Dangės uostas iki 1948 m. buvo gyvybingas ir naudojamas. Jį pakirto laivybos išstūmimas iš Klaipėdos miesto. Iš pradžių upės žiotis ir upės atkarpą iki tiltų paliko karo ir žvejybos laivai, o po 1956 m. – ir retsykiais krovinius gabenusios vidaus vandenų baržos“, – prisimena jis.

Sovietmetis: plaukiojantis restoranas „Regata, XX a. 8 dešimtmetyje (B. Aleknavičiaus nuotr.)

Tai, ką Dangės upėje turime šiandien, yra sovietmečio sąstingio palikimas. Buvusi gyvybinga Dangės upė nyko. Nei pavienės iš Kauno atplaukiančios „Raketos“, nei nuolat kursuojantys keltai, nei atplukdytas „Meridianas“, nei pastatytas plūduriuojantis restoranas „Regata“ nesuteikė jai buvusio žavesio.

„Iš laivatakio nustojo valyti sąnašas, dalį pakrantės apsodino sezoniškai akvatoriją teršiančiais medžiais. Pokario gyventojai ir įmonės ryčiau Biržos tilto naudojosi upe, atsikratydami statybinių šiukšlių“, – teigė apie tuos laikus D. Elertas.

Didžiulę žalą Dangės upei padarė sovietmečiu pradėta ir iki šiol tęsiama krantinių tvarkymo praktika. Tvarkant krantines Dangės upė susiaurėjo 2–6 metrais, buvo prarasta didelė akvatorijos dalis. Susiaurintoje upėje tarsi nebeliko vietos didesniems laivams.

Prisiminimas: Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ Dangėje 1930 m. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Skyrėsi nuo Karaliaučiaus

Iki tol prabėgusioje beveik 7 šimtmečių Klaipėdos istorijos atkarpoje būta kitaip. Dangės upėje su atšakomis žiotyse veikė pagrindinis uostas.

Jame galėjo švartuotis dideli laivai. Iš uosto buvo išvalyti akmenys, sutvarkyta upės nešmenų sistema. Dideli laivai įplaukdavo į patį miesto centrą.

Prieškarinio vaizdo Dangės upėje norėtume ir mūsų dienomis.

„Dideliems laivams aptarnauti buvo pritaikytos krantinės, įrengti knechtai, sankrovos aikštės, pastatyti sandėliai, įkurdintos specifinės institucijos. Skirtingai nuo Karaliaučiuje vyravusios monotonijos, čia būta didelės specializuotų krantinių įvairovės. Greta jų esančiose reprezentacinėse atkarpose įrengtos promenados miestiečiams ir svečiams. Uostas ir miestas darniai sugyveno. Intensyviai laivybai buvo pritaikyti visi miesto tiltai. Miestiečiai neatsiribojo nuo upės, o laivų judėjimui pakeliami ir pasukami tiltai tapo neatskiriama uostamiesčio kasdienybės dalimi“, – piešė praeities vaizdus istorikas D. Elertas.

Tokio vaizdo Dangės upėje norėtume ir mūsų dienomis. Kažką panašaus tik ne su dideliais laivais mūsų dienomis turime per Jūros šventes ar laivų paradus. Aktyvesnę Dangę, daugiau įvairių laivų matyti norėtųsi nuolat.

Upėje funkcionavo uostas

Šiandieninė Klaipėda ir uostas žymiai skiriasi nuo XIX ir XX a. Dabar jūrų uostas išplėtotas pagal visą Klaipėdos sąsiaurį nuo uosto vartų prie Melnragės iki Kiaulės Nugaros ir Malkų įlankos. Į jį atplaukia laivai penkis, o kartais net iki 10 kartų didesni nei anuomet.

Istorija: didieji garlaiviai Dangės uosto akvatorijoje prie Biržos tilto XX a. 3 dešimtmetyje. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ir tada, ir dabar Klaipėdos uosto vystymąsi skatino dideli laivai.

„Didžiųjų laivų lankymasis ir miesto pramonės augimas paskatino Dangės uosto plėtrą. Pradžioje už miesto pylimų ir Joniškės pakrantėse krautos čia pat gamintos plytos, pelenai, potašas, mediena ir medžio ruošiniai“, – prisiminė D. Elertas.

Patys didžiausi jūriniai keleiviniai ir kariniai laivai, įplaukę į Dangės žiotis , pasiekdavo Karlo tiltą. Čia telkėsi dalis keleivių, susisiekimą tarp Klaipėdos, Kuršių nerijos gyvenviečių, Labguvos, Rusnės, Tilžės užtikrinančių garlaivių bei motorlaivių. Šioje dalyje veikė statybos, remonto įmonės, jūrų muitinė. Dalis didžiųjų jūrinių krovininių ir vizituojančių karinių laivų sustodavo tarp Karlo ir Biržos tiltų.

Šalia krantinių būta sandėlių, krovos aikščių, prekių svarstyklių ir rūšiavimo įstaigos, laivybos kompanijų atstovybių ir reprezentacinė miesto erdvė su rotuše, birža, teismu. Už Biržos tilto plaukdavo apsunkę nuo anglių, chemikalų garlaiviai ir baržos, o grįždami pasroviui išgabendavo medieną, fanierą, trąšas, plytas. Čia kartais švartuodavosi net Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir labai retai Vokietijos karo laivyno submarinos.

Prisiminimas: Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ Dangėje 1930 m. (Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.)

Klaipėdoje klestėjusi statykla

Idėja sukurti medalį kilo Klaipėdoje pažymint Didžiojo elingo metus. Sykiu sugrįžta prie Klaipėdos laivų statybos istorijos. 

Bene žymiausias Klaipėdos laivų statybos laikotarpis siejamas su Pauliumi Viliu Lindenau. Čia, prie dabartinės piliavietės, nuo 1919 iki 1944 m. veikė jo laivų statykla.

P.V.Lindenau laivų statykla vadinosi „Schiffswerft Memel-Lindenau & Cie, Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei“. Statyti metaliniai ir mediniai laivai, veikė mašinų fabrikas ir liejykla.

1922 m. Lindenau statykla pastatė pirmą jūrinį garlaivį „Cattaro“. Vien tik P.V.Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje nuo 1924 iki 1944 m. buvo pastatyta keliasdešimt laivų. Iki šiol Klaipėdoje yra išlikę kultūros ir paveldosaugos prasme vertingos Lindenau laivų statyklos įrangos.

Statykla ypač suklestėjo 1930 – 1936 m. Joje buvo statomi keleiviniai garlaiviai, ledlaužiai, vilkikai. Didžiausias šioje statykloje pastatytas laivas buvo 2000 keleivių galėjęs priimti 2947 BRT „Helgoland“. 

Pavadino P. V. Lindenau vardu

Nors ir iki P.V.Lindenau laivų statyklos Klaipėdoje jau buvo laivų statytojų cechų, vykdytas laivų remontas, tačiau neabejotinai didžiausią impulsą, kad Klaipėda būtų laivų statytojų ir remontininkų miestas, davė Lindenau laivų statykla.

Pats laivų statyklos savininkas P.V.Lindenau prieškariu Klaipėdoje buvo gerbiama asmenybė. Prieš karą Klaipėdoje veikusi jo laivų statykla buvo viena moderniausių Baltijos jūros regione ir garsino uostamiestį kaip laivų statytojų miestą.

Vidmanto Matučio nuotr.

Nekilo jokių abejonių, kad garbingas laivų statytojų apdovanojimas – medalis turi būti pavadintas P.V.Lindenau vardu.

P.V. Lindenau medalį sukūrė dailininkas, skulptorius, medalių kūrėjas Petras Baronas. Jau atlieti pirmieji medaliai. Vienoje jų pusėje yra P.V. Lindenau atvaizdas, kitoje – garsiausias iki šių dienų išlikęs jo palikimas – Didysis elingas su laivais jame. 

Medalis yra gražioje dėžutėje. Parengtas bei atspausdintas ir P.V.Lindenau medalio sertifikatas.  

Prieš karą Klaipėdoje veikusi jo laivų statykla buvo viena moderniausių Baltijos jūros regione ir garsino uostamiestį kaip laivų statytojų miestą.

Medalį teiks per šventes

Kol kas neapsispręsta, kada ir kam bus įteiktas pirmasis P.V.Lindenau medalis. Šiuo medaliu bus siekiama paskatinti laivų statybos ir remonto srities darbuotojus už pasiektą aukštą profesionalumo lygį ir pasišventimą nelengvai laivų statytojo profesijai. Tai galės būti ir įmonių vadovai, ir padalinių vadovai ar specialistai, ir darbo veteranai.

Motyvuotus siūlymus dėl P.V.Lindenau medalio teikimo galės pareikšti Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos įmonės. Sprendimą, kam teikti P.V.Lindenau medalį priims asociacijos tarybos, dalyvaujančių posėdyje, dauguma.

P.V.Lindenau medalius planuojama teikti iškilmingoje aplinkoje proginiuose renginiuose, per įvairias šventes.

Turkijos srautas Italijoje

Turkijos laivybos kompanijos „U.N Ro Ro“   verslą pernai nusipirkusi Danijos DFDS jos linijose susiduria su įvairiais iššūkiais. Naujais maršrutais tarp Turkijos ir Graikijos, Italijos ir Prancūzijos uostų plaukioja 12 jūrų keltų.

Daugiausia rūpesčių linijose tarp Turkijos ir Europos kelia nelegalių migrantų srautai. Nenuostabu, kad jūrų keltų terminalus Europoje juosia aukštos tvoros su specialia spygliuota viela.

Italijos Triestą keltų laivybos linija jungia su Turkijos Stambulo regiono Pendiku ir Yalova bei rytinės Turkijos Mersino uostų terminalais. Iš viso į Turkiją iš Triesto per savaitę yra net 9 reisai.

Šiuo metu verslo sąlygos ir krovinių gabenimo srautai su Turkija blogėja. Šiemet apie 2,5 proc. sumenko šios šalies bendrasis vidaus produktas, ekonomika lėtėja. Tai skaudžiai atsiliepia ir turkiškų prekių įvežimui į Europą. 

Migracijai padidėjęs dėmesys

Triesto uosto jūrų keltų terminalą juosia specialios aukštos tvoros. Visame terminale įrengtas specialus apšvietimas, tinkle išdėstytos vaizdo kameros.

Triesto operatoriaus kompanijos „Samer Seaports and terminals“ atstovai tikino, kad dėl nuolatinės nelegalios migracijos grėsmės terminale yra palyginti daug apsaugos darbuotojų. Jie nuolat vaikšto po teritoriją ir tikrina puspriekabes, ypač po to, kai jos iškraunamos iš laivų.

Būdavo aptinkamas, kai rastas prapjautas puspriekabių tentas. Taip pat būta atvejų, kai teritorijoje sulaikyti nelegalūs migrantai, jie perduoti Triesto policijai.

Būna ir tokių atvejų, kai nelegalūs migrantai slapta įsigauna į jūrų keltus, o šiems artėjant prie keltų terminalo iššoka iš laivo ir toliau nuo terminalo išplaukia į krantą.

Šie triukai Triesto jūrų policijai žinomi, jos kateriai dažnai sukinėjasi aplink keltus, kai šie atplaukia iš Turkijos.

Klaipėda tokių tvorų nenori

Lyg kalėjimą juosiančias į akis krentančias tvoras Triesto uoste išvydęs Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas teigė, jog mes gyvename palyginti ramiame regione.

„Jei aš tokias tvoras įrengčiau aplink „Centrinį Klaipėdos terminalą“, Klaipėdos miesto gyventojai to nesuprastų“, - svarstė K.Grigalauskas. Klaipėdiečius erzina kai kuriose vietose nuo sovietmečio likusios gelžbetoninės uosto tvoros. Prie naujų uosto terminalų įrengtos patrauklesnės ažūrinės uosto tvoros, už kurių matosi vaizdas, patvirtinantis, kad Klaipėda yra uostamiestis.

Jei aš tokias tvoras įrengčiau aplink „Centrinį Klaipėdos terminalą“, Klaipėdos miesto gyventojai to nesuprastų.

Pastebima, kad ne tik Pietų Europos regionuose, bet kai kur ir vakarinėje dalyje vis labiau atsiranda į kalėjimų apsaugą panašėjančių tvorų. Specialių apsaugos tvorų jau galima išvysti Prancūzijos, Olandijos, Belgijos uostuose, iš kur yra laivybos linijos į Didžiąją Britaniją. Jei bus įgyvendintas „Brexitas“ apsauga tarp Vakarų Europos ir Didžiosios Britanijos dar griežtės.

Anot K.Grigalausko, jau senokai visame pasaulyje yra bendra tendencija stiprinti uostų terminalų apsaugą, tačiau jis nemanantis, kad Klaipėdos uoste bent jau artimiausiu metu galėtų atsirasti kalėjimų zonas primenančios terminalų apsaugos zonos, kaip, pavyzdžiui, Trieste.

Laivuose daugėja dujų

Estijos kompanija „Eesti Gaas“ Suomijos Hanko uoste dujomis pradėjo bunkeriuoti du didžiausius pasaulyje automobilių transportavimo laivus. Kartą per savaitę į kiekvieną laivą įpilama po 72 tonas suskystintųjų gamtinių dujų.

Šie laivai pristato automobilius iš Europos uostų į Suomiją ir Rusiją.

Be šių dviejų laivų, kompanija „Eesti Gaas“ SGD dujomis dar bunkeriuoja ir tarp Talino bei Helsinkio plaukiojantį keltą „Megastar“. Šį laivą „Eesti Gaas“ dujomis jau pildė per du tūkstančius kartų. 

Vienas iš „Eesti Gaas“ valdybos narių Kalevas Reiljanas teigė, kad dujomis varomų laivų daugėjo, o dar labiau padaugės po 2020 m., kai visame pasaulyje bus įvesti griežtesni laivų kuro reikalavimai.

Viltys dėl bunkeriavimo Klaipėdoje

Kai Klaipėdos uoste 2014 m. buvo atidarytas SGD terminalas, labiausiai tikėtasi ir laukta, kad su vienu pirmųjų Baltijoje tokio tipo terminalų Klaipėdos uostas taps ir vienu iš laivų bunkeravimo dujomis lyderių Baltijos jūros regione.

Juo labiau, jog buvo statomas didžiausias pasaulyje bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio dalininkas yra ir „Klaipėdos nafta“.

„Kairos“ atplaukė, „Klaipėdos naftos“ dalies tarp jo savininkų nelieka. Nuo rugsėjo 30 d. šis laivas įgįs vienintelį šeimininką „Nauticor“ kompaniją.

SGD bunkeriavimo verslas Klaipėdoje labiau nesuklestėjo. Buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius teigė, kad į Klaipėdą atplaukusiems laivams SGD bunkeriuoti užteks ir „Klaipėdos naftos“ teritorijoje įrengtos SGD paskirstymo stoties. 

Belieka skaičiuoti kiekvieną į Klaipėdos SGD terminalą atplaukiantį dujovežį ir kiekvieną „Kairos“ pasirodymą, kurio misija yra tik tokia, kad iš Klaipėdos SGD terminalo į „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymo stotį nuplukdo reikalingą dujų kiekį.

Ar tai nėra menkniekis, palyginti su verslu, kurį galėtų sudaryti tai, jei Klaipėdos uoste būtų atskiras bunkeriavimo dujomis laivas?  

Kuriasi SGD bunkeriuotojų laivynas

Laivų bunkeravimui Estijos kompanija „Eesti Gaas“ įsigijo devynias specialias autocisternas.  Jos pervežamos automobiliais vilkikais.

„Eesti Gaas“ valdybos narys K.Reiljanas teigė, kad dalis dujų laivams bunkeriuoti pirkta iš Rusijos, dalis iš Suomijos ir Lietuvos.

Praėjusiais metais „Eesti Gaas“ į laivus užpylė 16 tūkst. tonų SGD. Šiemet tą kiekį tikimasi gerokai padidinti.

„Eesti Gaas“ užsakymu šiuo metu Olandijoje yra statomas specialus bunkeriavimo dujomis laivas. Kai jis bus pastatytas, „Eesti Gaas“ tikisi išplėsti savo rinką ne tik Suomijos įlankoje, bet ir rytinės Baltijos dalyje.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei estų dujų bunkeriuotojas atplauktų pildyti dujomis laivų ir į Klaipėdos uostą. Ar Lietuvos dujininkams dėl to nebus gėda, kad turint pirmąjį rytinės Baltijos dalyje SGD terminalą, nepavyko plačiau įsukti šio verslo, o gal ir nesiekta, kaip tą darė estai?

Tuo pačiu metu SGD bunkeriavimo laivų verslas vis labiau plečiasi. Baltijos ir Šiaurės jūros regione šių metų viduryje jau buvo 7 SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivai. Dar du buvo statomi ir planuota, kad dar šiemet pradės veiklą.

Jau kurį laiką buvo kalbama, kad Klaipėdos kaimynystėje atsiras naujas konkuruojantis kruizinis uostas. Jį ketinama pastatyti Kaliningrado srities Pionersko mieste, kuris yra vos už 150 kilometrų nuo Klaipėdos.

Piešiama graži ateitis

Kaip tik šiomis dienomis Rusijos transporto ministerija paskelbė, kad į pasaulio kruizinės laivybos kompanijų trejetuką patenkanti italų „MSC Cruises“, kuri turi 12 laivų, Kaliningrado srities Pionersko mieste planuoja statyti kruizinį terminalą.

Šio terminalo infrastruktūros statyba būtų vykdoma iš pačios Rusijos biudžeto lėšų. Dar pernai buvo skelbta, kad į šio terminalo statybą Rusija investuotų 5 milijardus rublių (apie 351 mln. litų), dabar jau prabilta apie 9 milijardus (633 mln. litų).

„MSC Cruises“ pradžioje garantuotų per sezoną iki 75 tūkst. kruizinių keleivių srautą, o perspektyvoje – iki 400 tūkstančių.

Ką tai reiškia, galime palyginti su Klaipėdos uosto pavyzdžiu. Per sezoną apsilankantys apie 60 laivų į uostą atplukdo apie 45 tūkst. keleivių. Kad per sezoną atplauktų 75 tūkst. keleivių, turi būti apie 100 kruizinių laivų.   

Susitarimas dėl Pionersko kruizinių laivų terminalo statybos investicijų neva bus pasirašytas šio mėnesio pabaigoje.

„MSC Cruises“ priklauso italų ir šveicarų valdomai „Mediterranean Shipping Company“. Kita jos dukterinė bendrovė – „Terminal Investment Limited“ Klaipėdos uoste valdo „Klaipėdos Smeltę“, kur statomas didžiulis konteinerių terminalas.

Abejonės dėl turistų srauto

Tai, kad Pionersko žvejų uoste bus kuriamas keleivinis ir jachtų uostas, pradėta kalbėti po to, kai paskelbta, kad 2018 metais Rusijoje vyks pasaulio futbolo čempionatas. Vienas jo etapų vyktų ir Kaliningrado srityje.

Buvo planuojama Pionersko prieplaukoje įrengti 1–2 krantines, tinkamas priimti vidutinius kruizinius laivus. Dabar jau prabilta apie krantines, prie kurių galėtų švartuotis patys didžiausi pasaulio kruiziniai laivai.
Kaliningrado srities infrastruktūros ministro pavaduotojas Aleksejus Kliunevas aiškino, kad statyti terminalą, kuris negalėtų priimti pačių naujausių, o tai reiškia – ir didžiausių kruizinių laivų, nėra prasmės.

Rusijos žurnalistai suabejojo tokio „grandiozinio“ uosto statybos Pionerske perspektyvomis. Jei pasaulio futbolo čempionato dienomis žmonių srautas dar gali būti, tai po čempionato tikėtis kruizinių laivų turistų plūsmo į Kaliningrado sritį nerealu.

Kur turistams vykti iš Pionersko? Pats Pionerskas yra gerokai aptrešęs miestelis. Iki jo yra įrengta nauja autostrada. Bet įvažiavimo kelias į Pionersko miestelį netgi blogesnis nei į kokius nors Darbėnus Lietuvoje. Ir pačioje Kaliningrado srityje nėra itin daug kur nuvykti, išskyrus patį Kaliningradą. Kelias į Kaliningradą neblogas – apie 50 kilometrų nauja autostrada. 

Analogijos su Sočio olimpiada

Išpūstų planų dėl uostų statybos Kaliningrado srityje būta ir anksčiau.

Kelerius metus nuolat buvo skelbiama, kad Kaliningrado srityje bus statomas su Klaipėdos uostu konkuruosiantis giliavandenis uostas. Tačiau 2012-aisiais Rusijos valdžia nusprendė, kad netikslinga statyti Kaliningrado srityje giliavandenį uostą, ir planuoti pinigai permesti Bronkos uostui šalia Sankt Peterburgo įrengti.

2013 metais Kaliningrado srities administracija pasiskelbė, kad pati surado investuotoją giliavandeniam kruiziniam terminalui Kaliningrado sityje statyti. Buvo minima didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos linija „Maersk Line“. Tačiau tos idėjos neliko. Ne taip seniai skelbta, kad „Gazprom“ kompanija Kaliningrado srityje statys suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Bet ir vėl skambūs pareiškimai tik ir liko garsiai pareikštais norais.

Neabejojama, kad panašiai bus ir dėl keleivinių laivų terminalo Pionerske.  Dabar Pionerske yra žvejybinis uostas, jame stovi keli kateriai, Rusijos uostų tarnybų laivai. Uostas gerokai apleistas, jo prieigos atrodo kraupiai, stovi nenaudojami pastatai išdaužytais langais.
Prievaža į uostą siaura, eina per gyvenamųjų namų kvartalus. Pajūryje ant aukštos kalvos yra gražūs namai, galbūt statyti netgi prieškaryje turtingų Prūsijos krašto gyventojų lėšomis.

Iš to, ką pamačiau Pionerske šiemet rugpjūčio viduryje, būtų neįtikėtina, jei čia atsirastų toks svajonių keleivinis terminalas, apie kokį svajojama. Bet kas gali žinoti? Jei Rusijai ką nors reikia padaryti, kad pasirodytų pasauliui, jog su pinigais nesiskaitoma tai pavyzdys – šiltoje zonoje Sočyje surengta žiemos olimpiada.

Praėjusią savaitę uoste lankantis kruiziniam laivui „Seabourn Quest“ teko stebėti neįprastą vaizdelį. Iš laivo su dviračiais pabiro apie porą dešimčių jūrų turistų.

Dviračių nuoma laivuose nėra koks nors neįprastas reiškinys. Labiau neįprasta yra tai, kad grupelė dviratininkų iš laivo ryžosi išriedėti į Klaipėdos gatves.

Patys klaipėdiečiai pripažįsta, kad miesto infrastruktūra nėra pritaikyta dviratininkams. Tuo pat metu viešosios įstaigos „Du ratai“ vadovas Saulius Ružinskas pripažįsta, jog dviratininkų Klaipėdoje daugėja, tačiau išlieka sena bėda – ne iki galo sutvarkyti dviračių takai.

Iš kelto dviratininkai pasuko ne kur nors kitur, o Senosios Smiltynės perkėlos link. Tai reiškia, kad „Seabourn Quest“ atplaukusi jaunų žmonių grupė iš anksto žinojo, ko nori. 

Jau dabar manoma, kad Neringa iš kitų Lietuvos vietovių išsiskiria dviratininkų gausa ir šios transporto priemonės populiarumu. Dviračių takų infrastruktūros vystymas numatytas ir įvairiuose kurorto teritorijos planavimo dokumentuose.

Grupelė užsienio turistų iš laivo „Seabourn Quest“ parodė, kur Klaipėdos miestas ir Kuršių nerija ateityje turėtų dėlioti akcentus tikėdamasi daugiau jūrų turistų. Savo šalyse pamėgę dviračius užsienio turistai su jais nenori skirtis ir atvykę į užsienio šalis. Gali būti, kad ateityje kruizinių laivų terminale galėtų atsirasti ir nauja paslauga – dviračių nuoma jūrų turistams.

Praėjusią savaitę Klaipėdos kruizinės laivybos versle užfiksuota dar viena naujiena. Naujai pastatytame Klaipėdos centriniame terminale prie 80-osios krantinės pirmą kartą lankėsi kruizinis laivas „MS Deutschland“.
Oficialiai šį terminalą planuojama atidaryti birželį.