Eksperimentai – pats įdomumas

„Mokytis fiziką mokykloje man sekėsi, patiko šio dalyko mokytoja ir štai jau 20 metų džiaugiuosi, kad pati esu fizikos mokytoja“, – sako N. Steponavičiūtė. Kai dar buvo moksleivė, ją pačią labiausiai mokykloje žavėjo eksperimentai, todėl šiandien jų netrūksta ir jos pačios pamokose.

„Stengiuosi, kad didžiąją dalį mano pamokos laiko užimtų eksperimentai. Svarbu, kad tam po ranka visada būtų priemonių. Turiu sukaupusi rinkinį, kurį pavadinau „100 eksperimentų sau ir draugams“. Jie padeda mokyti. Be to, jei vaikai užsisvajoja, nelabai nori klausyti, bet kada galiu kurį nors parodyti. Ir jiems greičiau pakyla ūpas“, – pasakoja išradinga mokytoja.

Eksperimentai pedagogės pamokose patys įvairiausi: optinė apgaulė su žvake ir stiklu, baltu tampantis besisukantis septynių spalvų ratas, paprastųjų mechanizmų tema rodomas sverto ir skridinio veikimo principas, dirželio pusiausvyra ir kt. Anksčiau mokytojos priemonės eksperimentams tilpdavo lagamine, o šiandien tam skirta jau visa spinta. Kai kurios mokytojos turimos priemonės nedidelio dydžio, tad tam, kad eksperimentą vaikai matytų iki smulkmenų, mokytoja jį filmuoja ir tiesiogiai rodo multimedijos ekrane.

Koks eksperimentas vaikams labiausiai patinka? „Vienas mėgstamiausių – sidabrinis kiaušinis. Pirmiausia kiaušinį aprūkome palaikę virš žvakės, tada merkiame į vandenį. Jame kiaušinis atrodo nebe juodas, o sidabrinis. Tokia iliuzija susidaro dėl visiško šviesos atspindžio vandenyje. Kiaušinį ištraukus jis vėl yra juodas“, – įvardija pašnekovė.

Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją.

Nenuostabu, kad vaikai tokias pamokas mėgsta ir net po daugelio metų prisimena. „Būna, sutinku savo mokinį parduotuvėje ar gatvėje, o jis sako: prisimenu, mokytoja, kaip darėme eksperimentus per jūsų pamokas. Tai visada malonu girdėti“, – prisipažįsta pedagogė.

Vilioja robotukai

Ne tik eksperimentai, bet ir kelių dalykų integravimas pamokas vaikams padaro įdomesnes. Robotika, IT ir fizika – atrodo, sunkiai suderinama? Tikrai ne. Iš pradžių Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vyksta neformaliojo ugdymo „Lego robotikos“ ir „Vaizdo technologijų“ užsiėmimai, su lego robotukais ir jų konstravimu susipažino progimnazijos mokytojai. Praėjusiais mokslo metais lego robotukus jau vežė parodyti vaikams į mokyklą. Mokiniai juos konstravo ir programavo, juos modeliavo, atliko užduotis.

Fizikos pamokose jie taip pat rado savo vietą: buvo pritaikyti bandant apskaičiuoti apskritimu judančio kūno greitį ir pagreitį, robotukų kinetinę energiją, ratukų sukimosi dažnį, o veiksmo ir atoveiksmio dėsnį vaikai mokėsi surengę jų sumo varžybas.

Padeda bendradarbiavimas

Ar technologijos pamokose reikalingos? „Tikrai taip“, – sako mokytoja. Šiuolaikinei išmaniajai kartai, kaip galima tikėtis, jos yra įdomios ir padeda mokytis.

„Darbą palengvina interaktyvi lenta ir fizikai sukurtas interaktyvių pamokų komplektas. Jei kas nors nepasileidžia kompiuteriu ar koks kitas techninis trukdys atsiranda, vaikai tuoj skuba padėti. Jie tuos dalykus gerai išmano ir supranta, žino, kad kartais mokytojai yra kiek lėtesni. Bet taip ir vyksta bendradarbiavimas. Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją“, – šypsosi N. Steponavičiūtė. Tai yra vienas tų dalykų, kurie ją skatina dirbti pedagogo darbą.

Mokyklas pasieks naujos mokymosi priemonės

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.

Padeda prisitaikyti prie rinkos

Nuo suvirintojo ar transporto mechanikos specialisto iki virėjo, kirpėjo ar net verslininko – šalies profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių – daug ir įvairių. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai ne tik galimybė įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties.

„Nuolat keičiantis darbo rinkai, pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą: įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.

Toks mokymasis grįstas glaudžiu profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio bendradarbiavimu ir yra ypač naudingas žmonėms, norintiems įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Darbdaviui ir pameistriui sudarius darbo sutartį, pameistrys įgyja visas darbuotojo teises: gauna sutartą atlyginimą, kasmetines atostogas, o mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Pernai šiuo būdu specialybę įgijo apie 600 asmenų.

2015 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Šiuo metu Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi ir ieško būdų, kaip padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.

Sprendžia įsidarbinimo problemas

S. Zybarto teigimu, mokymasis pameistrystės būdu didžiausią pridėtinę vertę sukuria dviem atvejais: kai suaugusieji jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sudėtingiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Lietuvoje yra nemažai suaugusiųjų, kurie gyvena tarsi užburtame rate – jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir dirba nekvalifikuotus darbus. Dirbdami visą dieną tokie žmonės neturi kaip mokytis. Pameistrystė jiems gali tapti išeitimi, nes sudaroma mokymosi ir darbo sutartis, be to, yra galimybė likti dirbti pagal įgytą profesiją. Žmogus ir mokosi, ir tuo pačiu gauna atlyginimą iš darbdavio“, – sako jis ir prisimena, kaip negalėdamas mokytis su kitais mokykloje, asmuo pasirinko pameistrystės formą ir tapęs motyvuotu darbuotoju liko sėkmingai dirbti vienoje statybų bendrovėje.

Anot jo, nemenkas pameistrystės privalumas – individualizuotas mokymas, leidžiantis geriau ir greičiau perprasti konkrečią sritį.

Norintieji mokytis pameistrystės būdu gali kreiptis į bet kurią profesinio mokymo įstaigą ir išsirinkę juos dominančią specialybę prašyti, kad mokymas būtų organizuotas būtent šia mokymo forma. Tais atvejais, kai ugdymo įstaiga to padaryti negali, ji turi pasiūlyti artimiausią įstaigą su mokinį dominančia programa.

Išpildys svajonę

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje šiuo metu pameistrystės būdu galima įgyti suvirintojo ir laivų korpuso surinkėjo kvalifikaciją. Pastarosios specialybės mokosi ir Laurynas Česnauskis. Vaikinas sako laivais žavėjęsis nuo vaikystės, o galimybė mokytis Klaipėdoje atrodė itin patraukli.

„Pasirinkau metalinių laivų korpuso surinkėjo specialybę, nes tai gana sudėtingi mokslai ir man buvo savotiškas iššūkis. Dirbu įmonėje UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, čia planuoju likti dirbti ir baigęs mokslus“, – sako jis.

Anot jo, didžiausia mokymosi pagal pameistrystės programą nauda – galimybė įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai: „Dirbu įmonėje kaip tikras jų darbuotojas, gaunu užduotį, kurią turiu atlikti, yra mokytojai, kurie padeda, paaiškina, kaip suprasti brėžinius, surūšiuoti detales ir pan. Dirbti turint vien teorines žinias būtų sudėtinga, o čia galime išmokti praktinių dalykų, pamatyti, kaip viskas vyksta iš arti, prisidėti prie įmonės veiklos, įgyti reikalingus įgūdžius šiai profesijai“, – pasakoja Laurynas.

AB „Vakarų laivų gamykla“ personalo direktorė Ala Minkevičienė sako, kad šiuo metu 43 šios mokyklos moksleiviai darbuojasi keliose bendrovei priklausančiose įmonėse. „Sakome „darbuojasi“ todėl, kad vertiname mokinius ne kaip praktikantus, kurie atėjo „atbūti“ laiką, tačiau kaip būsimuosius mūsų darbuotojus“, – priduria ji.

Anot jos, įmonė džiaugiasi turėdama tiek jaunų žmonių, kurie pasirinko būtent tokias profesijas: „Esame atsakingi darbdaviai ir suprantame, kad norint, jog jaunuolis taptų kvalifikuotu specialistu į jį reikia investuoti daug laiko, darbo ir kantrybės. Mokykla suteikia pradžią, mes padedame jiems įtvirtinti žinias ir tapti lygiaverčiais mūsų įmonių grupės darbuotojais.“

• Asmenys gali kreiptis į bet kurią profesinio ugdymo įstaigą, kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis pameistrystės būdu

• Norintieji mokytis turi pasirašyti trišalę profesinio mokymo sutartį su įmone ir mokymo įstaiga

• Baigus mokymus pameistriui išduodamas valstybės pripažintas profesinio mokymo diplomas

Penkeri metai – tiek AB „Ortopedijos technikai“ užtruko sukurti unikalios struktūros megztus įtvarus, kurių Lietuvoje iki tol nebuvo. Kūrybos kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau šiandien bendrovė džiaugiasi tapusi pirmąja tokių įtvarų gamintoja šalyje ir tinkamu laiku pasinaudojusi Ūkio ministerijos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, padėjusia įgyvendinti ambicingą sumanymą.

Lietuvoje buvo pirmieji

Kaip šiandien pasakoja AB „Ortopedijos technika“ specialistai, sumanymas sukurti savo megztų gaminių liniją kilo ištyrus Lietuvos ir užsienio rinkas. Nors visame pasaulyje tokie įtvarai pasirodė maždaug prieš 20 metų, mūsų šalyje apie juos buvo girdėjęs nedaugelis.

35 bendrovės darbuotojų ir būrio kvalifikuotų ortopedijos srities profesionalų dėka 1,3 mln. litų vertės projektą „Megztų ortopedinių įtvarų kūrimas“ įgyvendinti pavyko per dvejus metus. Tačiau, kaip sako bendrovės eksporto vadovė Edita Aleknavičiūtė, vien savomis lėšomis įtvarų kūrimas būtų užtrukęs gerokai ilgiau, tad įgyvendinti projektą padėjo ir nemaža ES struktūrinių fondų parama. Ūkio ministerija šiam projektui skyrė daugiau kaip pusę milijono litų.

„Finansavimas padėjo kompleksiškai vykdyti mokslinius tyrimus, o bendrovė į ilgą ir sudėtingą kūrybos procesą gavo galimybę įtraukti išorės ekspertai. Konsultuojantis su Lietuvos ir užsienio specialistais, pavyko sujungti audimo ir mezgimo technologijas ir išgauti unikalią įtvarų struktūrą“, – pasakoja moteris.

Per dvejus projekto įgyvendinimo metus buvo sukurta trylika megztų ortopedinių įtvarų prototipų ir šeši galutiniai – trys juosmens, kelio, čiurnos ir alkūnės įtvarai. Vėliau kolekciją papildė megzti riešo, kelių konstrukcijų kelio įtvarai, diržas nėščiosioms ir kiti gaminiai.

Šiandien bendrovės klientai jau gali rinktis trylikos modelių ir dviejų spalvų megztus ortopedinius įtvarus, kurie naudojami reabilitaciniu laikotarpiu po traumų, operacijų, reumatinių ligų atvejais, esant sąnarių problemoms, lėtiniams susirgimams.

Tokie įtvarai tinka ir sportinių traumų prevencijai, tad juos mielai renkasi ir profesionalūs sportininkai.

Kaip sako „Žalgirio“ krepšinio komandos gydytojas Vytautas Kailius, iš megztų įtvarų krepšininkai dažniausiai naudoja kelio įtvarus. Pasak gydytojo, jie ypač pravertė, kai varžybose keli krepšininkai turėjo bėdų dėl kelio sąnario menisko, nes megzti įtvarai leido stabilizuoti sąnarį ir užtikrino galimybę odai kvėpuoti.

Kurtos ir specialios detalės

Įtvarų kūrimo procesas pareikalavo nemažai pastangų ir laiko ne tik iš bendrovės darbuotojų, bet ir iš technologų, o daugelį dalykų, reikalingų įtvarams sukurti, teko gaminti specialiai šiam projektui.

Vienas svarbiausių bendrovės laukusių darbų buvo Vokietijos pramoninių mezgimo mašinų gamintojos Inovacijų centre pagal specialų užsakymą gamintas mezgimo įrenginys, pritaikytas medicininiams gaminiams megzti. Šiam įrenginiui programuoti ir valdyti teko įsigyti ir specializuotą programinę įrangą. Tačiau tai buvo tik pirmasis žingsnis ilgame ir sudėtingame kūrybos kelyje.

Technologo Petro Stalionio teigimu, nemažai laiko prireikė ir tinkamų bendrovės poreikius tenkinančių siūlų paieškoms, kol galiausiai buvo atrinktos šešios siūlų, susidedančių iš sintetinių ir natūralių pluoštų, rūšys, labiausiai tinkančios sumanytam projektui.

Kai įtvarų medžiagos struktūra buvo sukurta, specialistai Lietuvos tekstilės instituto sertifikuotoje laboratorijoje atliko jos tamprumo, laidumo orui, kūno drėgmės sugėrimo ir išgarinimo, atsparumo trinčiai bandymus. Tik po to buvo mezgami 3 D kontūrinio formavimo gaminiai, vėliau juos reikėjo siūti, termodubliavimo metodu tvirtinti įvairias specialiai šiam projektui pagamintas pridėtines detales, kurios atlieka terapinę funkciją.

Bandė gydymo įstaigos

Pirmuosius bandomuosius prototipus bandė specializuotos gydymo įstaigos, vėliau šį procesą tęsė pacientų ir sportininkų organizacijos, tad tik pasiteisinus prototipams bendrovė pradėjo kurti galutinius įtvarų modelius, kuriuos šiandien ir parduoda klientams.

1,3 mln. litų kainavusiam projektui „Megztų ortopedinių įtvarų kūrimas“ įgyvendinti pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonę „Intelektas LT“ Ūkio ministerija skyrė 0,54 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.

Pasirinko: prieš kelerius metus megztus kelio įtvarus žaidimo aikštelėje išbandė ir krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius.