LRT.lt kalbinti ekonomistai Romas Lazutka bei Nerijus Mačiulis sako, kad kur kas prasmingiau būtų tiesiogiai remti šeimas, o ne nurodyti, kur ir ką su nuolaida jos gali įsigyti.

Seime ketinamas svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasiūlymas įteisinti Šeimos korteles, kurios suteiktų galimybę gausioms arba neįgalius vaikus auginančioms šeimoms naudotis lengvatomis. Jei parlamentas pritars, Šeimos kortelę turintys asmenys galėtų gauti nuolaidas tam tikroms prekėms, transporto, sporto,  laisvalaikio, vaikų užimtumo ir kitoms paslaugoms. Tokią kortelę būtų galima naudoti specialiu ženklu pažymėtose vietose.

LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė LRT RADIJUI sako, kad nuolaidos būtų taikomos tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus paslaugoms.

„Tai – transporto lengvatos, taip pat prisijungs privatus sektorius, jie patys nuspręs, kokiu būdu dalyvaus toje programoje ir kokią nuolaidą jie galės pasiūlyti gausioms šeimoms. Mes įsivaizduojame, kad didieji prekybos tinklai gali taikyti nuolaidas kažkokioms prekių grupėms, ypač vaikų prekėms. Kino teatrai – bilietams į kiną. Muziejai, pramogų parkai galėtų taikyti nuolaidą jų siūlomoms paslaugoms. Šeimos kortelė jungia tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus dalyvavimą“, – kalba ji.

Tačiau nors iš didžiųjų prekybos tinklų projekto iniciatoriai tikisi nuolaidų prekėms, tuo pačiu svarsto juos labiau apmokestinti.

Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalaus biudžeto lėšų, reikalingų suteikiant nuolaidas ir lengvatas Šeimos kortelės turėtojams arba taikant mokesčių lengvatas privataus sektoriau įmonėms, kurios dalyvaus Šeimos kortelės projekte.

„Reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius bankams nuo turto ir didelėms prekybos tinklams nuo apyvartos“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Vienur – nuolaidos, kitur – didesnės kainos

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako, kad būtų logiška, jog prekių kainų nuolaidas taikantys didieji prekybos tinklai taip pat naudotųsi mokestinėmis lengvatomis, kaip ir kitas privatus verslas. 

„Jei prekybos tinklai taikytų prekių kainų nuolaidas, būtų logiška, kad jiems taip pat būtų sumažintas pelno mokestis. Tai turėtų būti gera valia, socialinė atsakomybė paremti tas šeimas. Kita vertus, vadindamas tokius veiksmus socialine atsakomybe, verslas paprastai turi naudos. Taip verslas atkreipia į save dėmesį, gali pritraukti ir tokių klientų, pirkėjų, kurie netgi negauna nuolaidos.

Tačiau taip, pateikiamas įstatymo projektas gali sukelti priešingą verslo organizacijų reakciją, kad iš jų norima socialinės atsakomybės, tačiau čia pat jie yra apmokestinami“, – kalba R. Lazutka.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad socialinės atsakomybės idėja ir mokesčių didinimas neturėtų būti siejami viename projekte.

„Vienas dalykas yra verslo socialinės atsakomybės ir jungimosi prie iniciatyvos klausimas, kitas – nauji mokesčiai. Jungimasis prie tokios iniciatyvos turėtų būti grįstas savanoriškumo principu. Didesnio bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo klausimas buvo pasirodęs ir Lenkijoje, kurioje yra tokia kortelė, tačiau Europos Komisija aiškiai pasakė, kad tokie mokesčiai negalimi, nes jie yra diskriminaciniai atskirų verslų atžvilgiu.

Kita vertus, jei toks mokestis per kažkokią klaidą būtų nustatytas, jis būtų mokamas iš pačių vartotojų, pirkėjų kišenės, didinant kainas. Tai supranta bet koks ekonomistas, ekspertas ir turėtų suprasti sprendimų priėmėjai“, – kalba L. Vilimas.

V.Skaraičio/ BFL nuotr.

Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis svarsto, kad tokie finansavimo šaltiniai galėjo būti pasirinkti todėl, kad viešojoje erdvėje nebūtų nepopuliarūs.

„Turbūt ieškoma tokių finansavimo šaltinių, kurie viešojoje erdvėje nebūtų labai nepopuliarūs. Kalbėti apie tokius mokesčius mažiau rizikinga, nei pasiūlyti didesnį PVM ar GPM. Tačiau apmokestinus prekybos centrus, tiesiog turbūt padidėtų kainos, o dėl to nukentėtų visos šeimos. Nemanau, kad didesni mokesčiai kažką išspręstų.

Sistema, kuri paskatintų įmones teikti lengvatas, tikrai gali atsirasti, tačiau nemanau, kad tam reikia valstybinio įsikišimo. Yra nemažai nuolaidų kortelių įvairiausiose vietose, kurias galima gauti nemokamai. Nereikia kurti kažkokios valstybinės nuolaidų kortelės, kuri nebūtų aišku, iš kur finansuojama. Visi turbūt sutinka, kad didesnės paramos šeimoms reikia, tačiau suteikime tiesioginę paramą, nebandykime kontroliuoti jų gyvenimų, nusprendžiant ko jiems reikia, kada ir kur jie tai gali pirkti“, – sako N. Mačiulis.

T. Lukšio / BFL nuotr.

Latviai naujų mokesčių neįvedinėjo

Šeimos kortelėmis jau naudojamasi Alytaus mieste, Varėnos bei Rokiškio rajonuose. Jos taip pat yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė LRT RADIJUI sako, kad šeimos jomis labai džiaugiasi, o verslas mielai jungiasi savanoriškai.

„Kortelių idėja gimė prieš trejus metus, pasidalijus patirtimi su partneriais Lenkijoje, kur jau seniai veikia tokia kortelė. Gausių šeimų centras „Skruzdynėlis“ labai palaikė šią idėją, tad tiesiog ėmėm ir padarėm. Alytuje tokias korteles turi 360 šeimų.

Šeimos labai džiaugiasi šiomis kortelėmis, nes pirmą kartą buvo parodytas dėmesys paprastai šeimai, o ne šeimai, patiriančiai socialinę atskirtį ar riziką. Alytaus verslas prisidėjo prie šios idėjos, nė viena įmonė per tuos trejus metus neatsisakė teikti nuolaidas“, – pasakoja S. Dumbliauskienė.

LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad Šeimos kortelėmis Latvijoje galima naudotis netgi kol vaikams sukanka 24 metai, jei sulaukę tokio amžiaus jie mokosi.

„Šią kortelę gali gauti šeimos, kurios augina nemažiau nei tris vaikus. Į šią kategoriją taip pat patenka vaikai iki 24 metų amžiaus, jei mokosi aukštosiose ar profesinėse mokyklose.

Jos turėtojams suteikiamos lengvatos perkant tam tikras prekes, lankantis kultūriniuose renginiuose“, – kalba jis.

Kaip LRT.lt pažymi A. Vaikutis, prisijungimas prie šios kortelės programos yra visiškai savanoriškas, verslas tai daro savo nuožiūra, o jokių papildomų mokesčių, idant ši sistema imtų veikti, Latvijoje nebuvo įvesta.

Prasmingiau – tiesioginė parama

„Jei jau didinami mokesčiai, ar tuomet nėra prasmingiau tiesiogiai paremti šeimas, kad jos galėtų įsigyti, ką nori?“ – klausia R. Lazuta.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Nuomonės, kad tiesioginė parama šeimoms yra kur kas logiškesnė ir prasmingesnė, laikosi ir N. Mačiulis.

„Tai, kad paramą norima suteikti ne tiesiogiai, o per tam tikras institucijas, nuolaidas, kurias teiks ne visos įmonės ir jos gaus kažkokią dar neapibrėžtą lengvatą, jau savaime yra akivaizdžiai painus ir sudėtingas mechanizmas. Tad kodėl nebūtų galima paremti šeimų tiesiogiai, taikant mažesnius mokesčius ar per tiesiogines išmokas? Kodėl nesuteikus galimybės toms šeimoms pirkti ką nori, kur nori, o ne kažkokia specifine kortele?

Šią savaitę buvo kitas labai panašus pasiūlymas – finansinės paramos daugiavaikėms šeimoms įsigyti automobilius. Puiku, kad valstybė nusprendžia, jog paramos daugiau vaikų auginančioms šeimoms reikia, tačiau valstybės sprendimas kaip, kur ta parama šeimos gali pasinaudoti, yra labai keistas. Siūloma parama automobilio įsigijimui, nors gal daugiau vaikų auginančioms labiau trūksta drabužių, maisto ar didesnio būsto. Kodėl valstybė čia turėtų nuspręsti, kad finansuoti reikia būtent automobilio įsigijimą? Lygiai taip pat yra ir su tomis nuolaidų vietomis“, – kalba N. Mačiulis.

Kinija ir ES pasižadėjo priešintis prekybos protekcionizmui, akivaizdžiai pasmerkdamos JAV bei teigdamos, kad vienašališki veiksmai kelia riziką nugramzdinti pasaulį į recesiją, rašo „Bloomberg“.

Vicepremjeras, Kinijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Liu He pirmadienį pažymėjo, kad Kinija ir ES sutarė ginti daugiašalę prekybos sistemą. Tai, kad Kinija ir ES yra pasirengusios priešintis JAV prezidento Donaldo Tumpo tarifų grėsmėms, buvo išsakyta spaudos konferencijos metu, po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Jyrkiu Katainenu.

„Dėl vienašališkumo stiprėjimo prekybinė įtampa išaugo visose didžiosiose ekonomikose. Kinija ir ES griežtai nepritaria prekybiniam vienašališkumui ir protekcionizmui bei mano, kad tokie veiksmai gali privesti prie turbulencijų ir recesijos pasaulio ekonomikoje“,– sakė L. He.

Rizika didžiulė, tačiau tikisi sveiko proto pergalės

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda sako besitikintis, kad sveikas protas ims viršų ir į visa apimantį prekybos karą įsitraukta nebus, tačiau kol kas šviesos tunelio gale nemato.

„Didžiausia viltis, kad vis dėlto tai netaps visa apimančiu ir nesibaigiančiu prekybos karu, yra paprasčiausias realumo jausmas arba noras, kad ekonomika nepargriūtų lygioje vietoje. Manau, kad tai turėtų suprasti abi pusės – tiek ta, kuri, galima sakyti, pirmoji pradėjo akcijas, išprovokavusias atsakomuosius žingsnius, tiek ir kita pusė.

Tačiau, žvelgiant į visą sprendimų dinamiką, šiuo metu kyla labai didelis nerimas. Jei tai buvo tiesiog derybinė pozicija (užsiimi ją ir vėliau darai tam tikras nuolaidas), bent jau iki šiol aš nelabai matau, kaip ta derybinė pozicija išsirutulios į konkrečius sprendimus. Kol kas ne tik viskas nėra sugrąžinama į ankstesnę padėtį, bet atvirkščiai, į prekybos konfliktą įtraukiamos arba svarstomos įtraukti naujos prekės – ir tokios kritiškai svarbios kaip automobiliai“, – pažymi ekonomistas.

Prekybinio karo keliama rizika pasaulio ekonomikai yra viena didžiausių iš matomų.

Finansų analitikas M. Dubnikovas dabartinę situaciją vadina derybine pozicija, tačiau sako, kad ji gali greitai virsti tikru prekybiniu karu.

„Prekybinio karo keliama rizika pasaulio ekonomikai yra viena didžiausių iš matomų. Rizikų gali būti ir daugiau, tačiau jų nematome, šiuo metu nesuvokiame.

Kol kas tai, kas vyksta, manau, dar galime vadinti šalių derybine pozicija, iki šiol tai nebuvo masinis apsišaudymas. Tačiau tai yra rizikinga pradžia tolimesniems veiksmams, nes akivaizdu, kad sprendimų gali būti ir daugiau, tai gali greitai eskaluotis“, – kalba M. Dubnikovas.

Pasak jo, papildomų muitų įvedimas ir apimčių plėtimas būtų indikatorius, kad tai jau yra daugiau nei derybinė pozicija.

Savo ruožtu G. Nausėda pažymi, kad muitų importuojamiems į JAV automobiliams nustatymas būtų lemiamas žingsnis į galimą pasaulio ekonomikos recesiją.

„Jei į šį prekybos karo subjektų sąrašą paklius automobiliai, manau, tai tikrai bus pats blogiausias dabartinėje pasaulio ekonomikoje įmanomas scenarijus. Automobiliai yra ypatinga prekė ne tik dėl to, kad ji yra pagrindinių pasaulio ekonomikų variklis ir sudaro ryškią tų šalių pramonės dalį, bet dar ir dėl to, kad įvairios jų dalys yra gaminamos daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje. Tai turėtų ypatingai skaudžių pasekmių pasaulio ekonomikos perspektyvai ir tikrai nenustebčiau, jei, šitoms baimėms išsipildžius, pasaulio ekonomika atsidurtų recesijoje.

Tokie dalykai, kaip politinė įtampa Rytuose, Korėjos pusiasalyje, „Brexit“, rinkimai atskirose valstybėse, dabar tampa antraeilės ar trečiaeilės reikšmės, palyginti su šiuo faktoriumi, kuris pasaulį gali ne tik nugramzdinti į recesiją, tačiau ir grąžinti į tuos laikus, kai dar neegzistavo Pasaulio prekybos organizacija, šalys viena nuo kitos gynėsi protekcionistiniais muitais, gyveno izoliuotose ekonomikose. Neįsivaizduoju, kaip sąmoninga žmonija gali pasirinkti tokį kelią, suvokdama galutines pasekmes, kad tai tik pablogins daugelio prekių, kurios bus įtrauktos į protekcionistinės politikos rėmus, kokybę ir padidins jų kainą“, – komentuoja ekonomistas.

Centriniai bankai neturi daug amunicijos recesijai pažaboti

Kiek anksčiau birželį buvęs JAV iždo sekretorius Lawrencas Summersas perspėjo, kad išsivysčiusios šalys politiškai ir ekonomiškai nėra tinkamai pasirengusios kitai recesijai.

„Problema, į kurią buvo nukreipta pinigų politika prieš finansinę krizę, – infliacijos vengimas – nebėra svarbiausias klausimas. Dabar svarbiausia yra išlaikyti tvarų augimą ir pilną užimtumą“, – „Bloomberg“ kalbėjo L. Summersas.

Nors daugelis centrinių bankų yra kelyje į įprastesnį pinigų politikos režimą, L. Summerso teigimu, iki kitos recesijos palūkanos greičiausiai nepasieks istoriškai normalaus lygio. Tai reiškia, kad jie negalės reaguoti taip, kaip reikėtų, norint veiksmingai išspręsti nuosmukio problemą.

„Nuosmukiai vyksta. O kai jie įvyksta, palūkanų normas yra įprasta mažinti 500 bazinių punktų, tačiau erdvės tam nebus“, – pažymėjo jis.

Pasak M. Dubnikovo, Europoje palūkanų mažinimo galimybių nėra, tačiau tai jau galėtų padaryti pastaruoju metu nuosekliai palūkanas kėlusios JAV. Yra ir dar vienas įrankis.

„Europoje palūkanų mažinimo galimybių nėra, nes čia jos nulinės. Galimas variantas būtų pinigų spausdinimas ir liejimas į ekonomiką. JAV jau turi šiek tiek rezervo mažinti palūkanas, tektų ir vėl prisiminti pinigų spausdinimo programą.

Tai – vienintelės priemonės, kurios galbūt galėtų pagelbėti. Tačiau kol kas apie recesiją kalbėti yra anksti. Yra rizikų, tačiau rizikų per pastaruosius 5–7 metus matėme ne vieną“, – teigia finansų analitikas.

Savo ruožtu G. Nausėda aiškina, kad įsisiūbavus prekybos karams ir esant ribotoms centrinių bankų priemonėms, pasaulio ekonomika galėtų atsidurti labai sudėtingoje būsenoje, vadinamoje stagfliacija.

„Jei importo muitai turės poveikį kainų lygiui ir padidins tų prekių kainas, o dėl smunkančios paklausos BVP ims mažėti, turėsime baisų derinį, kada vienu metu kainos kyla, o ekonomika smunka. Kitaip tariant, pasaulis kurį laiką gali atsidurti stagfliacijos būsenoje.

Stagfliacijos būsenos centriniai bankai netenka pasirinkimo, nes dažniausiai jiems nebeįmanoma išspręsti tikslų konflikto. Jei kovoji su kainų kilimu, dar labiau smunka ekonomika, jei kovoji su ekonomikos smukimu, vykdydamas ekspansinę pinigų politiką, paskatini kainų kilimą. Tokioje situacijoje centrinių bankų padėtis būtų tikrai nepavydėtina. Tačiau, galvoju, jie, ko gero, būtų labiau linkę aukoti kainų stabilumą vardan ekonomikos skatinimo“, – kalba G. Nausėda.

Sociologė Vlada Stankūnienė sako, kad džiaugtis dar nėra kuo, mat statistikai teigiamą įtaką turintis užsieniečių atvykimas nėra tvarus, nors tvarkus kol kas nėra ir lietuvių grįžimas.

Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, iš tiesų geras tendencijas liudytų teigiamas lietuvių migracijos balansas. „Kitas požymis, kad situacija gerėja, būtų natūralizacijos procesų, kuomet imigrantai ir jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais, padažnėjimas“, – kalba jis.

Nors metų pradžioje buvo skelbiama, kad pernai gruodį pirmą kartą nuo 2004-ųjų į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko, vėliau išsankstiniai duomenys buvo pakoreguoti ir pirmu tokiu menėsiu tapo gegužė. Iš Lietuvos gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų yra teigiamas balansas: daugiau atvykusių į Lietuvą negu išvykusių. Ar tai bus tvari tendencija, sunku pasakyti, bet bent jau kažkiek optimizmo atsiranda“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Tačiau, išankstiniais duomenimis, šių metų gegužę į Lietuvą atvyko 2261 (62,3 proc. visų atvykusių) Lietuvos piliečių, tuo metu iš  Lietuvos emigravo 2722 (88,3 proc.) lietuviai. Taigi, išvykusiųjų lietuvių skaičius beveik puse tūkstančio vis dar yra didesnis nei grįžusių.

Džiaugtis dar kiek ankstoka

VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. V. Stankūnienė sako, kad džiaugtis dėl tokios statistikos kol kas yra per anksti.

„Vertinant mėnesinius duomenis, gilių išvadų daryti nevertėtų. Svarbu paminėti, kad tą teigiamą įtaką skaičiuose daro atvykstantieji iš Rytų – iš Ukrainos. Visada sakiau ir sakysiu, kad, pirmiausia, turėtume neišstumti savų, nedempinguoti atlyginimų savo žmonėms. Čia poslinkių kol kas nėra, tad kas dar gali išvažiuoti, išvažiuoja.

Užsieniečių atvykimas nėra tvarus, tačiau nėra tvarus ir lietuvių grįžimas. Didelė dalis grįžusiųjų, negalėdami čia įsitvirtinti, apsisuka ir išvyksta vėl. Galbūt situacija neblogėja, stabilizuojasi, tačiau kuo džiaugtis dar neturime. Galų gale, mažėja tų, kurie dar gali išvykti, tad nereikėtų daryti išvadų, žvelgiant į absoliučius skaičius“, – pažymi V. Stankūnienė.

VDU nuotr.

Savo ruožtu Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad migracijos svarstyklės beveik neišvengiamai turi svirti į teigiamą pusę, mat gyvenimas Lietuvoje gerėja.

„Mes esame tiek blogybių sau prisišnekėję, kad Lietuva tuoj išnyks, tik paskutiniam išvykstančiam nereikia pamiršti išjungti šviesos oro uoste. Tačiau aš seniai sakiau, kad tokių dalykų tikimybė yra maža, o persilaužimas anksčiau ar vėliau įvyks.

Lietuva ir Latvija praktiškai yra vienintelės likusios šalys regione, kuriose migracijos saldo yra neigiamas. Augant pajamų lygiui, tai, kad balansas tapo teigiamas, yra natūralus procesas. Metų pradžioje netgi buvau susilažinęs, kad tai bus geriausi metai migracijos prasme. Neteigiau, kad metai migracijos balanso prasme bus teigiami, tačiau manau, kad tokia tikimybė auga“, – kalba ekonomistas.

Tiesa, kaip pažymi V. Stankūnienė, druskos į saldų džiaugsmo teigiamu migracijos balansu pyragą gali įberti studijuoti į užsienį išvyksiantis jaunimas.

„Palaukime rudens. Nors tai atrodytų pozityvu, mūsų jaunimas vyksta mokytis į užsienį. Tad pažiūrėsime, kas bus liepą-rugsėjį, kiek išvažiuos pačios jauniausios emigrantų grupės“, – kalba ji. 

Kas liudytų tikrus polinkius į gera

Pasak Ž. Maurico, apie tai, atvykstamoji migracija tvari ar ne, reikėtų spręsti ne pagal tautybę –  grįžta lietuviai, ar atvyksta užsieniečiai, – o pagal atvykimo tikslus sieti savo gyvenimą ar bent didesnį jo etapą su šalimi. Tiesa, kol kas mažiau užsieniečių nei grįžusių lietuvių turi tikslą pasilikti ilgam.

„Jei lietuviai grįžta su mintimi čia auginti vaikus, kurti verslą arba jau turi darbo vietą, tai yra tikrai teigiama, nes tikėtina, kad tokie žmonės greitu laiku neemigruos vėl. To paties norėtųsi ir iš atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių. Tačiau kol kas tai labiau yra pigios darbo jėgos imigracija, o tai nebūtinai yra geras reiškinys.

Tačiau atsiranda ir užsieniečių, kurie savo gyvenimą mato Lietuvoje, ne tik iš trečiųjų šalių, tačiau ir iš ES. Manau, Lietuva peržengė į aukštesnį lygį, gyvenimo kokybė joje yra pakankamai gera“, – tikina Ž. Mauricas.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Jo manymu, to, kad demografinė situacija šalyje iš tiesų gerėja ir turi dar geresnių perspektyvų, geras indikatorius būtų skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių lietuvių.

„Kitas požymis, kad situacija gerėja, būtų natūralizacijos procesų, kuomet imigrantai ir jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais, padažnėjimas. Na, o visiškas „topas“ būtų tai, jei mes vyktume į Lenkiją apsipirkinėti, o lenkai pas mus atvyktų dirbti. Tuomet mes būtume Rytų Europos Airija“, – kalba ekonomistas.

Savo ruožtu V. Stankūnienė pabrėžia, jog tai, kad ilgą laiką grįžtančių lietuvių būtų daugiau nei išvykstančių, liudytų geras permainas, tačiau dar svarbiau, kad jie nebeišvyktų pakartotinai.

„O čia jau reikia rimtų ekonominių žingsnių, kad tie žmonės turėtų galimybę įsitvirtinti. Labai svarbu ir tai, kad sumažėtų skirtumai tarp darbo pajamų čia ir tose šalyse, į kurias išvykstama. Tai yra labai rimtas veiksnys, lemiantis pasirinkimą išvykti ir nebegrįžti“, – sako V. Stankūnienė.

Šių metų vasarį Santaros klinikų vadovas prof. Kęstutis Strupas, teisėsaugos įtariamas piktnaudžiavimu korupcijos byloje, buvo nušalintas nuo pareigų. Laikinuoju klinikų vadovu išsyk paskirtas prof. J. Raistenskis, taip pat vadovaujantis ir Vaikų ligoninei. Kaip buvo teigiama klinikų pranešime, jis pareigas turėjo eiti nuo vasario 23 dienos, bet ne ilgiau nei iki kovo 23 dienos.

Dalininkams kandidatai neįtiko

VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys pažymi, kad VU ir SAM sutarimu buvo nuspręsta, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktorius prof. Juozas Raistenskis gali ir toliau eiti laikinojo Santaros klinikų vadovo pareigas, kol bus rastas naujas, jau nuolatinis, klinikų vadovas.

„Toks sprendimas priimtas po to, kai abiem dalininkams nepavyko sutarti dėl tinkamos kandidatūros užimti laikinojo vadovo poziciją iki nuolatinio vadovo konkurso paskelbimo. Abu dalininkai tuomet sutarė, kad likęs laikas iki naujo konkurso yra sąlyginai trumpas, tad ir ieškoti laikinojo vadovo vos keliems mėnesiams, kuomet šias pareigas sėkmingai atliko prof. Juozas Raistenskis, būtų netikslinga“, – tikina E. Spūdys.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad, ministro vertinimu, prof. J. Raistenskis stengiasi dirbti atsakingai.

„Pavyzdžiui, jis pagal SAM rekomendacijas padidino atlyginimus medikams, daugiausia dėmesio skirdamas mažiausiai uždirbantiems, nors tai patiko ne visiems Santaros klinikų senbuviams. Svarbu paminėti ir tai, kad daugybę metų jautrus Vaiko raidos centro klausimas jau baigiamas spręsti – štai šią savaitę iš senų ir avarinės būklės patalpų šis centras laikinai perkeliamas į kitas patalpas, kol bus pastatytos naujos. Dėl naujo statinio kaip tik yra pasirašoma sutartis su konkurso laimėtoju, artimiausiu metu bus pradedami darbai. Tai įgavo pagreitį vadovaujant būtent šiam vadovui.

Žmonių, kurie galėtų užimti tokias pareigas, yra daugybė. Keista, kada žmogus vadovauja dviem stambioms įstaigoms. Tokios situacijos neturėtų būti.

Ministras su laikinuoju Santaros klinikų vadovu reguliariai susitinka aptarti einamųjų klausimų, ko iki tol nebūdavo, nebuvo įprastos tokios praktikos“, – tvirtina L. Bušinskaitė-Šriubienė.

Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas įsitikinęs, kad vienas žmogus dviem gydymo įstaigoms vadovauti neturėtų.

„Žmonių, kurie galėtų užimti tokias pareigas, yra daugybė. Keista, kada žmogus vadovauja dviem stambioms įstaigoms. Tokios situacijos neturėtų būti.

Be to, laikinai einantis Santaros klinikų vadovo pareigas J. Raistenskis yra korektiškas, taktiškas žmogus, tačiau būdamas laikinas vadovas tinkamai atstovauti įstaigai politiniame lygmenyje negali. Juo labiau, kai dabar teikiami įstatymų projektai dėl vaistinių, valstybinių įstaigų optimizavimo“, – kalba A. Matulas.

Naujos K. Strupo pareigos – pažeidžiant įstatymą?

Jau po to, kai prof. K. Strupui buvo pareikšti įtarimai korupcija, jis laimėjo konkursą vadovauti Pilvo chirurgijos centrui. Laikinai einantis Santaros klinikų vadovo pareigas prof. J. Raistenskis prof. K. Strupą ir paskyrė šio centro vadovu.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius situaciją vadina dviprasmiška ir pažymi, kad skiriant vadovus valstybės įstaigose, privaloma gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą.

„Situacija – dviprasmiška. Nekaltumo prezumpcija sako, kad kol galutiniu neskundžiamu teismo sprendimu žmogus nepripažįstamas kaltu, jis negali būti laikomas kaltu padariusiu nusikaltimą. Tačiau vienais atvejais nepratęsiama tam tikrų asmenų tarnyba, jie tampa specialiaisiais liudytojais, jų atžvilgiu taikoma kaltumo prezumpcija, kitais, kaip šiuo, taikoma nekaltumo prezumpcija. Lietuvoje yra lygūs ir lygesni.

Aš, kaip teisininkas, pasisakau už nekaltumo prezumpciją, tačiau reputacija, skiriant vadovus į pareigas, yra vertinama, o pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, privaloma gauti STT išvadą. Kadangi tai nebuvo padaryta, steigėjas turėtų susirūpinti šia situacija“, – teigia V. Gailius.

Tačiau nors SAM tokios išvados reikalavo, kitas Santaros klinikų dalininkas – VU bei pats prof. J. Raistenskis tokios išvados poreikio nematė.

„Darbo santykiuose, visų pirma, galioja įstatymai, o kol vyksta ikiteisminis tyrimas, – ir nekaltumo prezumpcija. Pilvo chirurgijos centras yra Pilvo medicinos tarnybos sudėtinė dalis, vadinasi, darbo pobūdis yra vadovavimas pilvo chirurgų komandai.

Prof. K. Strupas yra vienas geriausių pilvo chirurgų visame regione. Kadangi vadovavimas chirurgų komandai yra itin svarbus darbas kasdien siekiant išsaugoti pacientų gyvybes, teisme nėra įrodyta jo kaltė, taip pat į Pilvo chirurgijos centro vadovo funkcijas neįeina tos funkcijos, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, nebuvo pagrindo prieštarauti jo vadovavimui pilvo chirurgų darbui“, – tikina E. Spūdys.

Savo ruožtu L. Bušinskaitė-Šriubienė  pabrėžia, kad dėl prof. K. Srupo paskyrimo po laimėto konkurso, ministras Aurelijus Veryga turėjo kitokią nuomonę nei VU.

„A. Veryga išsakė savo labai griežtą nuomonę ir išbarė prof. J. Raistenskį už tokį nekorektišką ir neatsakingą poelgį. Tik šiuo atveju reikėtų nepamiršti ir to, kad antrasis dalininkas laikėsi kitokios nuomonės“, – sako L. Bušinskaitė-Šriubienė.

Rugsėjį laukia permainų

Pasak E. Spūdžio, tikimasi, kad situacija Santaros klinikose stabilizuosis radus nuolatinį klinikų vadovą ir pasibaigus teisminiam procesui.

„Pagal galiojančius teisės aktus, naujas konkursas į klinikų vadovo generalinio direktoriaus poziciją turėtų būti skelbiamas rugsėjį. Jeigu konkursas vyks sklandžiai, naująjį vadovą klinikos turės lapkritį. Visi kandidatai viešo konkurso metu bus lygiaverčiai, laikinas vadovavimas prof. J. Raistenskiui, jeigu jis nuspręstų konkurse dalyvauti, jokių pranašumų nesuteiktų.

VU manymu, remiantis gerąja tarptautine praktika ir geriausių užsienio universitetinių ligoninių patirtimi, naujasis klinikų vadovas turėtų išmanyti mokslinės ir pedagoginės veiklos specifiką. Be to, ankstesniuose dalininkų susitikimuose ir su klinikų atstovais sutarta plėsti klinikose diegiamų antikorupcinių priemonių spektrą siekiant užkardyti tokius nusižengimus ateityje. Klinikoms vadovauti turi nepriekaištingos reputacijos ir itin aukštos kvalifikacijos reikalavimus atitinkantis asmuo, o visi sprendimai bus priimami konsultuojantis su antruoju dalininku – SAM“, – kalba E. Spūdys.

LRT.lt primena, kad vasario mėnesį Santaros klinikas supurtė korupcijos skandalas, įtarimai pateikti generaliniam įstaigos direktoriui K. Strupui ir dar bent dešimčiai asmenų. STT paskelbė Santaros klinikose tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama.

„Kai kurios įmonės naudoja kompiuterius, kurie imituoja kasos aparatus, ir klientams išduoda kvitus, kuriuos labai sunku atskirti nuo fiskalinių kvitų“, – pažeidėjų nuodėmes pasakoja R. Puncevičius.

Bokšto gatvėje Vilniuje esančios „Cait blue cafe“ išduodami kasos kvitai gali nustebinti lankytojus, mat juose viskas, išskyrus įmonės ir kavinės pavadinimą, nurodoma rusų kalba.

„Tokį čekį gavom šiandien Vilniuje, Bokšto gatvės kavinėje.... Be komentarų... Šokiravo...“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė vilnietė A. G.

VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas R. Puncevičius pažymi, kad toks kasos kvitas neatitinka reikalavimų.

„Pirmiausia reiktų pabrėžti, kad visi Lietuvoje už prekes ar paslaugas gyventojams išduoto kasos aparato kvito duomenys turi būti išspausdinti lietuvių kalba“, – teigia VMI atstovas.

LRT.lt paskambino įmonės rekvizituose nurodytu telefonu. Juo atsiliepęs žmogus prisistatė esantis įmonės vadovas Viačeslavas. Jo teigimu, rusų kalba antradienio vakarą atspausdintas čekis nebuvo vienkartinis sistemos gedimas.

„Tai nutiko dėl klaidos, netinkamų sistemos nustatymų. Tai nebuvo vienkartinis nutikimas, taip būna nuolatos, tačiau mes į tai neatkreipėme dėmesio. Dabar ketiname tai pataisyti“, – tikina pašnekovas.

Viešojo maitinimo sektorius – VMI taikinyje

Teisės reikalavimų neatitinkančių kasos aparatų naudojimas, taip pat – numatytos kasos aparato naudojimo tvarkos nesilaikymas įmonėms užtraukia pinigines nuobaudas. R. Puncevičiaus teigimu, kiekviena tokia situacija yra vertinama individualiai, o skiriamos baudos dydis priklauso nuo nustatytų pažeidimų pobūdžio ir jų kiekio.

Prekybos vykdymas VMI neregistruotu arba reikalavimų neatitinkančiu kasos aparatu, jo naudojimo ar kasos operacijų tvarkos nesilaikymas, kvito neišdavimas ar netinkamas išdavimas gali užtraukti nuo 300 iki 1800 eurų baudą.

„Vis dėlto, VMI nuomone, mokesčių vengimo rizika yra didesnė ten, kur atsiskaitoma grynaisiais. Pažymėtina, jog šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius yra viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skiria išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį pakliuvo 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.

Pernai viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikta daugiau kaip 430 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių bei nustatyta 417 pažeidimų. 58 proc. visų nustatytų pažeidimų sudaro pažeidimai, susiję su kasos darbo organizavimu (kasos kvito neišdavimas, perteklius EKA kasoje, kasos operacijų tvarkos pažeidimai). Pastebėta, kai kurios įmonės naudoja kompiuterius, kurie imituoja kasos aparatus, ir klientams išduoda kvitus, kuriuos labai sunku atskirti nuo fiskalinių kvitų“, – pasakoja VMI atstovas.

Kas privalo būti kasos kvite

R. Puncevičiaus teigimu, kasos kvitas turi būti ryškus, jame nurodyti duomenys turi būti lengvai įskaitomi.

Kvite turi būti nurodomi šie duomenys: kvito antraštė (įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas arba įmonės kodas); kvito eilės numeris; kvito išdavimo data ir laikas; prekės/paslaugos arba jų grupės pavadinimas; prekės/paslaugos kaina ir kiekis; visa mokėtina suma ir PVM suma (jeigu verslo atstovas yra šio mokesčio mokėtojas); iš asmens gauta suma ir grąža; fiskalinis logotipas (žymimas trijų raidžių „LTF“ deriniu); unikalus kasos aparato numeris.

NATO lyderių susitikimo kitą mėnesį laukiama su nerimu, pastebi „The Times“, mat JAV prezidentas Donaldas Tumpas po G7 susitikimo pirmą kartą tiesiogiai susiejo prekybos bei gynybinio Aljanso klausimą.

„JAV padengia beveik visas išlaidas, susijusias su NATO, garantuojama apsauga toms šalims, kurios plėšia mus dėl prekybos (jos moka trupinius – ir juokiasi!)“, – D. Trumpas rašė „Twitteryje“ po G7 susitikimo Kanadoje, atkreipdamas dėmesį į ES 150 mlrd. eurų prekybos su JAV perviršį (Europos eksportas lenkia Amerikos importą į ES).

„Vokietija neskubėdama NATO skiria 1 proc. BVP, kai tuo metu mes sumokame 4 daug didesnio BVP procentus. Ar kam nors atrodo, kad tai logiška? Mes saugome Europą (ir tai yra gerai), esant dideliems finansiniams nuostoliams, o tada sulaukiame nesąžiningų kirčių dėl prekybos. Permainos čia pat!“ – toliau dėstė JAV prezidentas.

Kol kas situacija valdoma, tačiau rizika padidėjusi

Pasak I. Brzezinskio, prekybiniai nesutarimai tarp NATO partnerių yra natūralus reiškinys, kuris gali būti profesionaliai suvaldytas, tačiau jei tai neįvyks, pasekmės gali būti labai prastos.

„NATO yra bendrų interesų ir vertybių aljansas. Prekybos nesutarimai tarp partnerių yra natūralus reiškinys. Tokių nesutarimų yra nutikę praeityje, jų bus ir ateityje. Iki šiol tokie nesutarimai dažniausiai buvo sprendžiami protingai ir profesionaliai.

Prekybos karai akivaizdžiai silpnina transatlantinį ryšį, tuo pačiu kelia grėsmę ir NATO.

Tačiau jei šie ginčai būtų sąmoningai vystomi į visišką prekybos karą, tai keltų grėsmę NATO veiksmingumo pagrindui, Aljanso sanglaudai. Nė viena sąjungininkė iš tokios situacijos neišeitų nugalėtoja. Tik Aljanso priešininkai, įskaitant Vladimirą Putiną, turėtų iš to naudos“, – tvirtina JAV analitikas. 

Savo ruožtu politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad tokie nesutarimai, keliantys grėsmę ir NATO, yra itin žalingi laikais, kada kyla iššūkių visai Vakarų civilizacijai.

„Prekybos karai akivaizdžiai silpnina transatlantinį ryšį, tuo pačiu kelia grėsmę ir NATO. Tačiau ta grėsmė nėra susijusi su D. Trumpo žinutėmis „Twitteryje“. Pats procesas yra grėsmingas. Kiekvienas D. Trumpo veiksmas, Europos atsakymas – konflikto eskalacija. Kuo labiau partneriai pyksis, nepasitikės vieni kitais, tuo labiau tas transatlantinis ryšys aižės ir kels grėsmę.

Manau, kad Europoje yra problemų dėl supratimo, kokie iššūkiai kilo pačiai Vakarų civilizacijai, liberaliai demokratijai. Pirmiausias iššūkis – V. Putino režimas, tačiau yra ir kitų jėgų pasaulyje, kurios kovoja prieš liberaliąją demokratiją. Esant tokiems iššūkiams visai Vakarų civilizacijai, vienybė yra pagrindinis dalykas. Jei tos vienybės nesugebama pasiekti, tai yra visų problema“, – kalba M. Laurinavičius.

Horizonte – ekonominio nuosmukio grėsmė

JAV pritaikius muitų tarifus importuojamam plienui ir aliuminiui, Europos Komisija (EK) paskelbė produktų sąrašą, kurių importui į ES taip pat bus taikomi muitų tarifai. Tai, EK teigimu, turėtų atstatyti pusiausvyrą, o tarifai turėtų įsigalioti iki liepos pradžios, prieš NATO viršūnių susitikimą Belgijoje.

Į sąrašą pateko beveik 200 produktų, tarp kurių – žemės ūkio produktai (daugiausia grūdai ir jų produktai), tabakas, viskis, kosmetikos priemonės, drabužiai, motociklai, namų ūkio prekės. Tačiau D. Trumpas taip pat paskelbė apie tai, kad muitais apmokestintų prekių sąrašas turėtų būti plečiamas ir pagrasino muitų tarifais Europoje gaminamiems automobiliams. Tai – ne tik tiesioginė grėsmė Vokietijos automobilių pramonei, kurioje dirba 800 tūkst. darbuotojų, tačiau ir netiesioginė Lietuvai, Vokietijos, Skandinavijos šalių automobilių pramonei tiekiančiai labai daug įvairių automobilių detalių.

Banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad kol kas horizonte matyti daugiau grėsmių ekonomikai nei galimybių susitarti.

„Matome, kaip prekybiniai barjerai vystosi ir eskaluojasi, stebėdami JAV ir Kinijos santykius. JAV pasiūlius importo tarifus kai kurioms prekėms, Kinija iš karto paruošė atsakomąjį prekių sąrašą. Tuomet JAV paskelbė, kad savo prekių sąrašą dar turės plėsti, nesusitaikys su tuo, kad Kinija apmokestins kai kurias prekes.

Tai – labai geras pavyzdys, kaip nenusileidžiant nė vienai pusei, galime atsidurti situacijoje, kokioje pasaulis buvo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje po didžiosios ekonominės depresijos. Tuomet kiekviena valstybė bandė apsaugoti savo rinką importo tarifais, įvairiomis kvotomis ir barjerais. To pasekmė buvo didelis ekonomikos nuosmukis visame pasaulyje. Kol kas deja, derybos nevyksta taip, kaip norėtųsi, matome destruktyvų procesą, didėjančią įtampą ir ne visai aišku, kaip galima išspręsti tą problemą.“, – kalba ekonomistas.

Pasak pašnekovo, turint mintyje JAV prezidento nemokėjimą ir nenorėjimą pralaimėti, atsitraukti, sunku įsivaizduoti scenarijus, kaip šis prekybos karas galėtų baigtis.

„Nebent kai jau pasijustų reali žala JAV ekonomikai, galbūt Senatas apribotų JAV prezidento galimybes vienašališkai pritaikyti importo tarifus ir stabdyti prekybos santykius, nors tai irgi nėra lengvas politinis procesas.

Tačiau kol kas matome labai padidėjusią riziką, kad tas apsižodžiavimas virs realiais prekybos suvaržymais, kurie pakenks pasaulinei prekybai ir daugeliui išsivysčiusių pasaulio ekonomikų. Ir, žinoma, Lietuvai, kuri labai daug eksportuoja ir yra priklausoma nuo eksporto“, – pažymi N. Mačiulis.

Tačiau ir tai, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, gali neapsaugoti. „Gazprom“ negalėtų valdyti dujotiekio, tačiau tai nereiškia, kad dujų srautas per Ukrainą nebus nutrauktas ir vieninteliu keliu dujoms netaps „Nord Stream 2“. Energetinio saugumo požiūriu tai – figos lapelis“, – sako jis.

Švedijos vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė leisti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto operatorei „Nord Stream 2“ tiesti vamzdyną Švedijai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. Parengiamieji darbai Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje prasidės po keleto mėnesių. Danija liko vienintelė, kuri „Nord Stream 2“ projektui dar nesuteikė leidimo naudotis jai priklausančia išskirtine ekonomine zona.

„Kada švedams reikia daryti verslą, visa jų feministinė vyriausybė apsigobia juodomis skaromis ir vyksta į Teheraną ajatoloms nusilenkti, kad tik Švedijos įmonės gautų užsakymus. Apie žmogaus, moterų teises turbūt pamirštama. Nereikia painioti viešų kalbų su realiais darbais“, – kalba A. Bačiulis.

Rusijos dujų projektas grėsmingas ne tik Ukrainai

LRT.lt jau rašė apie tai, kaip Europa savo noru lenda į „Gazprom“ kilpą, kada statomi „Nord Stream 2“, „TurkStream“ bei „Opal“ projektai apsupa Europą žiedu ir suteikia Rusijai galimybes dujas Vakarų Europai tiekti apeinant Rytų Europą. Ekspertai sutinka, kad, pasinaudodama „Nord Stream 2“, Rusija siekia iš dujų tiekimo grandinės eliminuoti Ukrainą, dujas naudodama kaip geopolitikos, spaudimo įrankį. Tačiau problema – ne tik grėsmė Ukrainai, šaliai, kuriai Europa deklaruoja padedanti, nors tuo pačiu įsileidžia „Nord Stream 2“.

Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis dar prieš Švedijai suteikiant leidimą „Nord Stream 2“ „Politico“ rašė, kad neigiamas šio projekto poveikis bus juntamas ne tik Ukrainoje, tai – grėsmė Europos energetiniam saugumui.

„Dujotiekis turės ekonominį ir politinį poveikį ES, didindamas mūsų priklausomybę nuo Rusijos ir vedantis į vieno tiekėjo monopolį. Maža to, padidėjusi rinkos koncentracija Vokietijoje neigiamai paveiks kitas rinkas, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje.

ES energetikos politika reikalauja visiškai veikiančios didmeninės dujų rinkos, paremtos konkurencija. Dėl „Nord Stream 2“ „Gazprom“ taptų lengviau taikyti diskriminacines kainas ir kitas konkurencijai prieštaraujančias praktikas, kaip tai buvo daroma anksčiau. Blogiausio scenarijaus atveju Rusija netgi galėtų nutraukti dujų tiekimą tam tikroms šalims“, – teigė jis.

AFP/Scanpix nuotr.

Ką gali pakeisti tvirta Danijos pozicija

A. Sekmokas sako, kad tai, jog „Nord Stream 2“ pritarė Vokietija, Švedija, Suomija, Rusija, rodo labai didelę „Gazprom“ įtaką ES valstybėms.

„Reikia atsiminti, kad Europos Komisijos (EK) pozicija buvo nepritarti „Nord Stream 2“ projektui, kadangi jis mažina energetinį ES saugumą. Tačiau matome „Gazprom“ įtaką ES vyriausybėms, taip pat – verslo lobizmo įtaką savo vyriausybėms ir ES institucijoms. Sunku tikėtis, kad Danija nepaseks Švedijos pavyzdžiu, o tai turės labai sunkias pasekmes Ukrainai.

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad tiekimas per Ukrainos dujotiekius į Europą turėtų būti užtikrintas, matant Vladimiro Putino susitikimus su Austrijos vadovais, galima manyti, kad iš pačios Austrijos gali atsirasti kliūčių priimti dujas iš Ukrainos. Situacija darosi sudėtinga ir, manau, „Gazprom“ įtaka dar didės. Vienintelė atsvara – JAV pozicija dėl „Nord Stream 2“. Tačiau, turint mintyje visus prekybinius karus, neaišku, ar ji bus pakankama“, – pažymi A. Sekmokas.

Pasak pašnekovo, ligšiolinį Danijos pasipriešinimą lėmė noras palaikyti Europos energetinį saugumą, o jos buvimas NATO nare jos poziciją darė labiau atsparią.

„Kita vertus, „Nord Stream 2“ turėtų būti labai arti Danijos krantų, o jiems tai, manau, yra iššūkis. Čia, matyt, esama tam tikrų galimų grėsmių Bornholmo salai. Pasipriešinimą lemia ir visuomenės pozicija, kadangi Danija – gana atspari Rusijos įtakoms“, – sako jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. Tomas Janeliūnas pažymi, kad Danijoje veikia atskiras įstatymas, leidžiantis įvertinti projektus, vykdomus jos teritoriniuose vandenyse, blokuoti juos, jei jie neatitinka Danijos užsienio politikos, saugumo ir gynybos interesų.

„Ji turėtų kuo pagrįsti leidimo neišdavimą, Švedija tokio juridinio preteksto neturėjo, nors politinį nepasitenkinimą buvo išreiškusi.

Danai pripažįsta, kad patiria didelį spaudimą iš Rusijos. Kita vertus, net jei Danija blokuotų šį sprendimą, „Nord Stream 2“ galėtų būti pakreipiamas kitu maršrutu“, – kalba T. Janeliūnas.

Europos dujų direktyvos pataisos – išsigelbėjimas?

Dalis ES šalių viliasi, kad nuo piktų Rusijos užmačių dujų vamzdžius naudoti kaip geopolitinės įtakos priemones galėtų apsaugoti Europos dujų direktyvos pakeitimai, dėl kurių Trečiojo energetikos paketo reikalavimai galiotų ir šalių narių teritoriniuose vandenyse. Trečiojo energetikos paketo pagrindas – tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo.

„Euractiv“ antradienį paskelbė, kad 10 ES šalių narių remia Lenkijos poziciją paspartinti Europos dujų direktyvos įgyvendinimą, kuris turėtų įtakos dujotiekiui „Nord Stream 2“. „Ne tik 10 ES šalių, tačiau ir Europos Parlamentas bei EK palaiko Lenkijos poziciją. Tačiau tam priešinasi Vokietija, kuri jau sutiko projekto statyboms jos teritorijoje. ES pirmininkaujanti Bulgarija ir Austrija, kuri pirmininkavimą perims kitą mėnesį, taip pat palaiko „Nord Stream 2“ statybas.

Stebėtojai mano, kad ES pirmininkavimą liepą perimsianti Viena, kurios kompanija yra įsitraukusi į projektą „Nord Stream 2”, nenorės pagreitinti sprendimų dėl Europos dujų direktyvos. Tad kai kurie ekspertai sako, kad dujotiekis gali būti spėtas pastatyti dar prieš įsigaliojant Europos dujų direktyvos pakeitimams, rašoma „Euractiv“ skelbiamame tekste.

Tačiau tiek A. Sekmokas, tiek T. Janeliūnas abejoja, kad Europos dujų direktyvos pataisos galėtų gelbėti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos įtakos ir didėjančio dujų monopolio.

„Jei Trečiasis energetikos paketas būtų pritaikytas ir teritoriniuose vandenyse, „Nord Stream 2“ atveju „Gazprom“ negalėtų valdyti šio dujotiekio. Tačiau tai nereiškia, kad dujų srautas per Ukrainą nebūtų nutrauktas ir vieninteliu keliu dujoms netaptų „Nord Stream 2“. Esmės tai nekeičia. Energetinio saugumo požiūriu tai – figos lapelis“, – tikina A. Sekmokas.

Savo ruožtu T. Janeliūnas pastebi, kad įmanoma rasti būdų apeiti ES reikalavimus, o Europos energetikos strategija nėra veiksminga.

„Galima prisiminti, kad „Nord Stream“ bandė taikytis, keitė projekto dalyvių statusus, ieškojo galimybių apeiti ES reikalavimus ir tų teisinių galimybių surasta. Tačiau kalba eina apie tai, kad ES energetikos strategija, kaip politinis dokumentas, neveikia. Šalys narės interpretuoja jį pagal savo nacionalinius interesus, ir jei bet kuriai valstybei narei ekonomine prasme nėra priimtina laikytis bendros pozicijos, ji iš esmės gali to nedaryti.

Kol kas aš nematau ryškių ženklų, kad būtų dedamos pastangos stabdyti šį projektą, būtų ieškoma teisinių galimybių ES lygiu priimti labai konkrečius nutarimus, kurie užkirstų kelią tam. Akivaizdu, kad didžiosios valstybės pritaria šiam projektui, bet jaučiasi dėl to nesmagiai, tad ieško pasiteisinimų, užuominų, kad jie tarsi elgiasi ne visai pagal savo norus. Tačiau jei tas noras būtų, neabejoju, jau iki šiol būtų priimti pakankami saugikliai“, – teigia T. Janeliūnas.

Projektui priešinasi JAV, Vokietija veidmainiauja

LRT.lt primena, kad gegužę JAV perspėjo, jog „Nord Stream 2“ gali sulaukti sankcijų, nes projektas kelia nerimo dėl saugumo.

Kaip rašo „Bloomberg“, JAV priešinasi projektui, nes jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų. Taip pat baiminamasi, kad dujotiekis atvers kelius Rusijai Baltijos jūroje įrengti šnipinėjimo įrangą. Taip teigia JAV valstybės sekretoriaus antroji pavaduotoja, energetikos ekspertė Sandra Oudkirk.

A. Bačiulis „Nord Stream 2“ vadina Vokietijos projektu ir sako, kad vienintelis, kuris gali stabdyti „Nord Stream 2“, yra Donaldas Trumpas, dabar dėl projekto spaudžiantis Vokietiją.

„Visas šis karas prieš JAV, į kurį pakilo A. Merkel su Emmanueliu Macronu, yra būtent dėl „Nord Stream 2“. D. Trumpas aiškiai pasiūlė A. Merkel atsisakyti „Nord Stream 2“ ir pirkti dujas iš suskystintų gamtinių dujų terminalų JAV. Tačiau A. Merkel pasakė „ne“ ir išvyko į Sočį pas Vladimirą Putiną tartis, kaip kartu atremti D. Trumpo spaudimą. Iš čia – visas sankcijų karas, skandalas G7 susitikime.

Vokietija su Prancūzija labai aiškiai „pasirašė“ į sąjungą su Rusija prieš Ameriką, o pagrindinė to karo priežastis – gauti dujų, apeinant Vidurio ir Rytų Europą. Tai įrodo vien jau faktas, kad Vokietijos verslas nuosekliai 15 metų prie visų vyriausybių siekia apsirūpinti Rusijos dujomis, apeidamas Vidurio ir Rytų Europą, kuri yra JAV sąjungininkė“, – kalba A. Bačiulis.

Nors Vokietijai išdavus leidimą statyti „Nord Stream 2“ kanclerė A. Merkel kalbėjo, esą projekto statybos neįmanomos, jei nebus užtikrinta, kad Ukraina lieka dujų tranzito šalimi, kad JAV atstovė atmetė galimybes, kad galėtų pavykti susitarti dėl tokių garantijų Ukrainai.

„Nemanome, kad tokios garantijos yra įmanomos, Rusija aiškiai išreiškė savo ketinimus panaudoti projektą tam, kad būtų galima apeiti Ukrainą“, – pažymėjo S. Oudkirk.

T. Janeliūnas taip pat sako netikintis galimybe išsaugoti Ukrainos interesus, o A. Merkel poziciją vadina veidmainiavimu.

„Išsaugoti Ukrainos interesų neįmanoma, nors A. Merkel ir teigia, kad dujų tranzitas per Ukrainą turi būti užtikrintas. Jei „Nord Stream 2“ poveikis būtų vertinamas politiškai, sprendimai būtų priiminėjami ne pavieniui, būtų aiški ES pozicija. Tačiau viso to nebuvo, o post factum kalbėti apie politinius interesus yra veidmainiavimas. Vokietija akivaizdžiai priėmė išskirtinai komercinius šio projekto argumentus ir politiką nustūmė į antrą planą“, – kalba jis.

„Informuojame, kad nuo šių metų X mėnesio X dienos [...] dėl šiluminių trasų hidraulinių bandymų nebus tiekiamas karštas vanduo“, – kiekvieną vasarą gyventojus pasitinka raštelis prie laiptinės durų. „Juk XXI amžius...“ – atsidūsta gyventojai. Tačiau ne visos pažangios, už Lietuvą turtingesnės šalys yra atsikračiusios šio palikimo. Tiesa, joms pavyksta užtikrinti didesnį komfortą gyventojams.

Vokiečius stebinantis reiškinys

LRT RADIJO bendradarbė Vokietijoje Vida Kaluza pasakoja, kad Berlyne karšto vandens tiekimo sistema yra kitokia nei Lietuvoje, čia karštas vanduo nėra tiekiamas centralizuotai. 

„Kai kam nors Vokietijoje papasakoju, kad Lietuvoje kažkur miesto gale yra šilumos tinklai, per visą miestą teka šitas vanduo, dalis kažkur nuteka, visi stebisi, vadina tai aplinkosaugos katastrofa. Čia kiekviename name yra katilai, o namų savininkai gali nuspręsti, kada jie įjungiami, kada išjungiami. Čia net nesama tokio dalyko, kaip šildymo sezono pradžia ar pabaiga.

Vokietijoje yra įstatymas, nurodantis, kad, jei name gyvena nuomininkas, jis turi teisę visą laiką, bet kuriuo metų laiku turėti šiltą vandenį ir šildymą. Norėjome vasarai atjungti šildymą, sutaupyti, tačiau negalėjome, nes pirmame aukšte gyveno nuomininkai, kurie kartą netgi gegužę paprašė įjungti šildymą. Nesu girdėjusi apie atjungiamą vandens tiekimą ir kitur Vokietijoje, nors galbūt kažkur ir yra likusių senų sistemų“, – kalba V. Kaluza.

Penkerius metus Šveicarijoje gyvenusi „Babyblog“ tinklaraščio autorė Sotera Šveikauskaitė LRT.lt taip pat sako nė sykio nesusidūrusi su Lietuvoje gerai pažįstama situacija, kada kelioms dienoms ar dar ilgiau nutraukiamas karšto vandens tiekimas.

Įspėja SMS žinutėmis, leidžia susiruošti į darbus

LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja daugybę metų gyvenusi daugiabutyje ir ne kartą susidūrusi su situacija, kuomet kuriam laikui būdavo nutraukiamas karšto vandens tiekimas, tačiau, pasak jos, tai – kur kas mažiau diskomforto keliantis procesas nei Lietuvoje.

„Daug metų gyvenau bute, kuriame – centralizuotas šildymas, vandens tiekimas. Lietuvoje, kuomet grįždavome vasarai, karšto vandens atjungimas būdavo siurprizas, niekad nežinodavome, kada jį vėl įjungs. Karšto vandens tiekimas profilaktiniams darbams nutraukiamas ir Švedijoje, tačiau pranešimai gaunami gerokai iš anksto, o išvakarėse siunčiamos ir SMS žinutės.

Karšto vandens tiekimas nutraukiamas tomis valandomis, kada, labiausiai tikėtina, žmonės leidžia laiką ne namuose – darbo valandomis. Gyventojams užtikrinama galimybė susiruošti į darbą – vanduo netiekiamas nuo maždaug 8:30 iki 15:30 valandos. Tai gali būti porą dienų iš eilės, tačiau tik tuo metu“, – aiškina V. Meidutė-Strazdauskienė.

Pašnekovė pasakoja, kad, jei vandens (šalto ir karšto) tiekimas nutraukiamas dėl avarinių situacijų, į procesą įsijungia gaisrinė pagalba, o SMS žinute siunčiama informacija, kur yra arčiausias gaisrinės postas, kuriame dalijamas geriamas vanduo.

Kai kuriems Lietuvoje be karšto vandens tenka gyventi ir porą savaičių

Kaune, Vilniuje hidrauliniai bandymai paprastai užtrunka porą dienų, Alytuje – apie tris, Panevėžyje, Šiauliuose be karšto vandens pakentėti tenka apie 3–5 dienas, apie keturias dienas procesas trunka Klaipėdoje. Tuo metu, pavyzdžiui, Ukmergės gyventojai vandenį kaitintis puoduose ir virduliuose maudynėms yra priversti apie porą savaičių.

Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Lukoševičius sako, kad laikas, kada netiekiamas karštas vanduo, labiausiai priklauso nuo istorinės šilumos tinklų konfigūracijos.

„Didieji miestai turi žiedinę vamzdynų sistemą, daug žiedų, tad nutraukus tiekimą ir vamzdį remontuojant vienoje vietoje, karštą vandenį galima tiekti per kitą pusę. Tačiau, jei miestas mažas, toks kaip Ukmergė, jame yra viena magistralė išilgai miesto, ją remontuojant nėra galimybės iš kitur patiekti karšto vandens, taisymas trunka ilgiau.

Mūsų sistemų pagrindas vis dar yra sovietinių laikų standartai, kai žmogus be karšto vandens galėjo gyventi dvi savaites ar daugiau. Tačiau judame iš Rytų į Vakarus ir esame kažkur pusiaukelėje. Didelė dalis tinklų jau yra modernizuoti, perjunginėjami, netgi taikomos mobiliosios katilinės, atvežamos remonto metu“, – aiškina pašnekovas.

Pasak V. Lukoševičiaus, galima viską padaryti taip, kaip Švedijoje, tačiau tuomet teks didinti šilumos kainas.

„Jei renkamės pigiausią būdą, reikia kentėti, o jei komfortiškiausią, su įvairiausiais perjungimais, apėjimo linijomis, mobiliomis katilinėmis, reikia viską įskaičiuoti į tarifą. Tačiau tuomet žmonės bus nepatenkinti, kad šildymas ar karštas vanduo brangsta.

Papildomai niekas pernelyg nesiveržia mokėti, todėl investuoti į tinklų modernizaciją tenka iš turimų lėšų. Lėšų nėra tiek daug, kad didžiuosius miestus ar mažesnius būtų galima greitai pertvarkyti“, – sako jis.

Anot V. Lukoševičiaus, situacija skirtinguose miestuose yra skirtinga, tačiau bendrai pažanga yra padaryta didelė, nes valstybė reguliuoja standartus, vamzdynų atnaujinimui skyrė nemažai ES lėšų. Laikai, kada vandens tiekimas būdavo nutrauktas kelioms savaitėms – užmarštyje arba į Rytus nuo Lietuvos.

„Daug dirbau Ukrainoje, Kazachstane, tad galiu drąsiai pasakyti, kad ten, kur dar yra tarybinių laikų standartai ir darbo stilius, atjungti karštą vandenį iki mėnesio yra normali praktika. Niekas nesivargina dėl vartotojų. Mes stengiamės, kad tai truktų kuo trumpiau, suprantame vartotojų nepasitenkinimą, be to, turime bėdų dėl savo prestižo ir reputacijos, tad darome, ką galime“, – LRT.lt sako pašnekovas.

Po pateikimo Seimas pritarė pensijų sistemos pokyčiams, pataisos toliau bus svarstomos parlamentiniuose komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio pabaigoje.

Vyriausybės pateiktas pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į II pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu bus sumažintos ir socialinio draudimo įmokos, taip sudarant galimybę gyventojams šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Ko tikėtis ir kokių veiksmų imtis turės kaupiantieji pensiją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Rita Babianskaitė nuosekliai aiškina, kokie pakeitimai lauktų, jei pataisos būtų įgyvendintos.

Visi, sudarę pensijų kaupimo sutartis iki 2018-ųjų pabaigos, turėtų galimybę iki 2019-ųjų kovo 1 nuspręsti, ką daryti toliau – likti kaupti toliau, prisidedant savo lėšomis; stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime (tiesiog sustabdyti tolimesnį lėšų pervedimą į savo asmeninę pensijų sąskaitą); visai nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, į „Sodrą“ grąžinant savo asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas.

„Kaupiant toliau, ir nuo 2019-ųjų nebepervedant „Sodros“ įmokos dalies, nuo 2019-ųjų į ateitį „Sodros“ pensija nebemažėja, o žmogus savo sąskaitoje kaupia papildomas lėšas senatvei.

„Sustojus kaupti pensiją ir nuo 2019-ųjų nebepervedant „Sodros“ įmokos dalies, nuo 2019-ųjų į ateitį „Sodros“ pensija nebemažėja, o žmogaus sąskaitoje esančios lėšos lieka ten tol, kol sukanka amžius arba kol jas kas nors paveldi“, – pasirinkimų pasekmes aiškina R. Babianskaitė.

O nutraukus pensijos kaupimą, pasak SADM atstovės, visos žmogaus pensijų sąskaitoje esančios lėšos pervedamos į „Sodrą“, atstatoma situacija, lyg žmogus niekada nebūtų dalyvavęs pensijų kaupimo sistemoje (nepriklausomai nuo to, ar žmogaus grąžinamos lėšos atitiks „Sodros“ pervestų įmokų sumą, ar ne).

„Jei žmogaus sukauptos lėšos viršys „Sodros“ įmokų, pervestų į jo asmeninę pensijos sąskaitą, sumą, žmogui bus apskaičiuoti papildomi apskaitos vienetai, o tai reiškia, kad būsima „Sodros“ pensija bus didesnė“, – LRT.lt sako pašnekovė.

Pasak R. Babianskienės, jei žmogus nusprendžia stabdyti kaupimą arba jį nutraukti, apie tai jis turėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę, su kuria yra sudaręs sutartį.

Opozicija pokyčius kritikuoja

Seimo opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas užregistravo pataisas vyriausybės pateiktam pensijų sistemos pertvarkos įstatymų paketui. Parlamentaras siūlo išbraukti automatinį dalyvių įtraukimą į kaupimą pensijų fonduose. Pasak jo, pensijų dalies kaupimas privačiuose fonduose negali būti privalomas, o tik savanoriškas.

Jis siūlo ir ilgesnį laikotarpį, skirtą apsispręsti dėl pasilikimo pensijų kaupimo fonde – 6 mėnesius, o ne 2 mėnesius, kaip siūloma vyriausybės projekte.

„Žmogus tiesiog gali nesuskubti arba pražiopsoti tokį trumpą laikotarpį. Atrodo, kad vyriausybė šiuo atveju daro viską, bandydama įsiteikti privatiems fondams, o ne žmonėms“, – mano socialdemokratas.

Šis atvejis yra tas, kai neaišku, ne tik kaip, bet ir ką norima padaryti.

Taip pat A. Sysas siūlo dar labiau sumažinti vyriausybės siūlomus atskaitymus nuo pensijų fonde sukaupto turto, kad žmogui liktų daugiau iš fonde pensijai sukauptų lėšų.

Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė I. Šimonytė pensijų sistemos pakeitimus ir jų argumentaciją vadina tiesiog abrakadabra.

„Šis atvejis yra tas, kai neaišku, ne tik kaip, bet ir ką norima padaryti. Toks vaizdas, kad vienintelis siūlymų tikslas yra kažkaip išvengti 2020 metų, kuomet pervedimai į II pakopą turėtų pasiekti 3,5 proc. punktus, ir nesukaupti pernelyg didelio „Sodros“ rezervo. Tuo tikslu bandoma daryti keitimus, teigiant iš esmės absurdiškus dalykus – kad siūlymas neimti 2 proc. punktų įmokos į „Sodrą“ ir palikti žmogui pačiam juos vesti į II pakopą yra geriau nei imti ir pervesti.

Tačiau, pakeitus „Sodros“ įmokos tarifą, „Sodra“ neteks ir tų pajamų, kurias dabar gauna iš II pakopoje nedalyvaujančiųjų, tuo pačiu yra didinami būsimi pensijų įsipareigojimai (dalyvaujantiems II pakopoje „Sodros“ pensija nemažės), o jokio finansavimo šaltinio nepateikiama“, – kalba I. Šimonytė.

Ekonomistė pastebi, kad bazinė pensija į valstybės biudžetą iškeliama formaliai, nes ir toliau ją realiai finansuos tik dirbantieji pagal darbo sutartis iš didesnio perskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio tarifo, nes kiti mokesčiai nekeičiami.

„Žodžiu, abrakadabra čia kažkokia, o ne pensijų reforma“, – konstatuoja pašnekovė.