Prabėgo daugiau nei trys mėnesiai nuo vaiko, įkritusio į atvirą šulinį, gelbėjimo operacijos. Ši nelaimė atskleidė skaudžią Kauno problemą – mieste žioji neaiškus skaičius atvirų šulinių. Valdininkai tada žadėjo, kad skelbs karą šulinių dangčių vagims ir imsis tokių atvirų šulinių paieškos.

Skambina ir praneša

Dienraščio "Kauno diena" žurnalistai išsiruošė į žygį po apleistas Petrašiūnų, kur ir įvyko nelaimė, teritorijas, nusprendę patikrinti, kiek šulinių pavyko rasti ir ar jie jau uždengti.
Kad brūzgynuose nenuklystume nežinia kur, pagalbos paprašėme seniūnijoje. Užsiminus apie praėjusį rudenį įvykusią nelaimę, Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius iš pradžių atsiduso, bet paskui pradėjo pasakoti: "Ši nelaimė visus mus subūrė: ir seniūnaičius, ir bendruomenę. Įvykis taip sukrėtė, kad iki šiol gyventojai vis dar baiminasi, vos pamatę kokį atvirą šulinį, skubiai skambina mums", – sakė seniūnas.

Dabar per mėnesį seniūnijoje sulaukiama bent keturių žmonių skambučių, pranešančių apie atvirus šulinius. Nufotografavę vietą seniūnijos darbuotojai išsiunčia pranešimą bendrovės "Kauno vandenys" avarinės tarnybos specialistams.

"Po nelaimės nenorėjome laukti nė minutės, todėl iškart surengėmę reidą ir patikrinome labiausiai apleistas Petrašiūnų teritorijas, Nemuno pakrantę", – prisiminė seniūnas. Jis įsitikinęs, kad dabar Petrašiūnų gyventojai jau gali jaustis truputį saugiau.

Tikrino tris dienas

Kartu su seniūnijos specialistu Algirdu Karalkevičiumi apžiūrėjome teritoriją, kurioje po nelaimės vyko policijos ir seniūnijos darbuotojų reidas.

"Per vieną dieną patikrinti tokią didelę teritoriją buvo neįmanoma, tad visus krūmynus šukavome tris dienas", – prisiminė A. Karalkevičius.

Tada buvo išžvalgyta Petrašiūnų mikrorajone esanti Nemuno upės pakrantė, Kauno marių prieigos, rizikos vietos šalia įmonių teritorijų Petrašiūnuose, Amaliuose ir Palemone. Rastas 21 atviras šulinys: 13 Petrašiūnuose ir 8 Palemone.

Specialistas prisiminė, kad iš pradžių buvo baimintasi, kad kas nors reido metu nesusižeistų. "Net svarstėme visi susirišti – jeigu kuris nepastebėtų atviro šulinio ir į jį įkristų, lengvai ištrauktume. Bet paskui apsigalvojome, šiaip saugojome vieni kitus", – aiškino A.Karalkevičius.

Šiandien vesdamas mus tais pačiais takeliais jis jau žinojo kiekvieną krūmą, todėl vis perspėdavo, kur turėtume eiti atsargiau ir neužkliūti. Nors kai kurie šuliniai dar buvo po sniego sluoksniu, bet patikrinti, ar ant jų vis dar yra dangčiai, buvo galima.

"Pažiūrėkite, šitą šulinį aptikome prieš kelias dienas, jo dar nespėjo uždengti, bet jis jau aptvertas tvorele", – rodė A. Karalkevičius.

Uždengė betonu

Visus rastus atvirus šulinius avarinės tarnybos specialistai uždengė iš betono išlietais dangčiais.

A.Karalkevičius įsitikinęs: jeigu šulinys žolėje, retai žmonių vaikščiojamoje teritorijoje, tai tikrai nesvarbu, iš ko pagamintas jo dangtis, tad tinka ir betonas.

Bet jei tai judri vieta, tuomet – betonas netinka. "Žinau ne vieną vietą, kurioje šulinio dangtis iš ketaus pakeistas betoniniu. Po mėnesio dangtis jau būna sutrupėjęs, nes gatve nuolat važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės, ir betonas neišlaiko automobilių svorio", –  aiškino specialistas.

Po nelaimės Petrašiūnuose seniūnijos darbuotojai jau aptiko 30 atvirų šulinių ir rado jiems dangčius.

Pavasarį seniūnija planuoja dar vieną reidą, į kurį kviesis pareigūnus. Bus vėl tikrinamos apleistos teritorijos ir ieškoma šulinių. Petrašiūnų seniūnas A. Vilkevičius neabejojo, kad paieškos nebus bevaisės ir vėl bus aptikta kelios dešimtys atvirų šulinių. Jis tik apgailestavo, kad visko neįmanoma patikrinti, nes dalis apleistų teritorijų Naujasodyje yra privačios valdos, aptvertos tvoromis, į kurias įeiti be leidimo negalima.

Nori sutvarkyti pakrantę

Iškart po nelaimės Petrašiūnuose "Kauno diena" rašė apie "Kauno duonos" kepyklos teritoriją, kuri yra šioje seniūnijoje. Bankrutavusios bendrovės kiemas priminė minų lauką – arti dešimties šulinių teritorijoje buvo be dangčių.

Petrašiūnų seniūnas A.Vilkevičius informavo, kad įmonės savininkams tuomet buvo skirtos baudos už tai, kad nesirūpina savo turtu ir kelia pavojų aplinkiniams.

Seniūnas mano, kad opią šulinių problemą pavyktų išspręsti gavus paramą iš ES. "Aplinkos apsaugos ministerijoje yra numatytos lėšos, kurias planuojama gauti iš ES fondų apleistų teritorijoms sutvarkyti. Jeigu mums pavyktų Nemuno pakrantę sutvarkyti, išgenėti, ją paversti rekreacine zona, tai mūsų vaikai galėtų saugiai leisti ten laiką, žaisti, sportuoti", – apie ateities planus pasakojo seniūnas.

Įkrito, bet buvo išgelbėtas

Laimingai pasibaigusi istorija apie dingusį dešimtmetį berniuką, kurio visą parą ieškojo gausios policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST), gelbėtojų pajėgos, įvyko 2013 m. spalio 20 d.
Sušalęs vaikas buvo rastas įkritęs į neuždengtą šulinį R.Kalantos g., prie Nemuno. Jis įkrito į dviejų aukštų, maždaug 4-6 m gylio šulinį, primenantį nebenaudojamą nuotekų rezervuarą.

Šulinys spąstais tada tapo ne tik vaikui. Berniukas naktį praleido su į šulinį anksčiau įkritusio vidutinio dydžio šuns palaikais. Vaikas liko gyvas, nes jo pagalbos šauksmą išgirdo VST vyrai.
Surastas berniukas buvo gydomas Kauno klinikose. Jis buvo sušalęs ir patyręs galvos traumą.

Penktadienį popiet į Kauno rotušės aikštę atkeliavo darbininkai, kurie pradėjo ardyti megztą eglutę. Šis darbas bus baigtas šeštadienį.

Gražiausia Lietuvoje pripažinta eglė miestiečius džiugino ilgiau nei du mėnesius. Jos apšvietimas buvo išjungtas savaitės pradžioje, tačiau ardymo darbus eglutės kūrėja Jolanta Šmidtienė nukėlė savaitgaliui.

„Šįmet nusprendėme, kad net ir ardymo darbai turi teikti malonumą, todėl šeštadienį 12 val. savanoriai kviečiami kartu eglutę smagiai išardyti“, – pasakojo menininkė.

J. Šmidtienė džiaugėsi, kad eglės dalys nebus numestus kur nors tūnoti sandėlyje, bet bus panaudotos kilniam tikslui. Plastikinės detalės bus perdirbtos į atliekų rūšiavimui skirtus maišelius. Ši idėja kilo bendrovei „Gerovė“.

„Žinoma, tiesiog nuardyti eglę mums būtų lengviau, o išrūšiuoti visas detales užtruksime penkis kartus ilgiau“, – kalbėjo J. Šmidtienė.

Iš eglės pagaminti maišeliai bus naudojami Kauno miesto reikmėms. Dalį šių maišelių rinkinių planuojama išdalinti savanoriams, kurie plušės pavasarį vyksiančioje „Darom 2014“ talkoje.

„Siekiame parodyti, jog mokame ne tik gražiai papuošti miestą, bet ir susitvarkyti šventėms praėjus. Plastikinės eglės dalies perdirbimas ir pavertimas miestui naudingais gaminiais išeis į naudą ir gamtai, ir žmogui. Tikroji ekologija prasideda rūšiavimu ir perdirbimu bei galimybe perdirbtą gaminį panaudoti vėl, taip tausojant gamtinius išteklius", – pabrėžė bendrovės „Gerovė" direktorius Jaunius Ramoška.

Penktadienį Kauno Panemunės šile jau trečią kartą buvo surengta pelėdinių inkilų kėlimo akcija „Pelėdžiukas“. Tradicinę akciją suorganizavo viešosios įstaigos „Darom komanda Kaune“ savanoriai.

Vėlyva žiema – pelėdų tuoktuvių metas. Ilgiau užtrukus atlydžiui, jau vasario mėnesį naktimis galima išgirsti jų ūbavimus. Dažniausiai perėjimui pelėdos pasirenka išpuvusias dreves, juodųjų meletų iškaltus uoksus, daržinių pastoges. Kadangi senų, drevėtų medžių šalyje mažėja, nyksta ir seni ūkiniai pastatai, reikia iškelti joms inkilų.

„Pagal ornitologo Juozo Miškinio paruoštus brėžinius bei vadovaudamiesi jo patarimais sumeistravome tris naujus inkilus pelėdoms“, – portalui kaunodiena.lt pasakojo vienas akcijos organizatorių Nemunas Tumavičius.

Inkilų meistrai pasistengė iš peties, nes jie skirtingi: vienas inkilas – apvalus, kiti du – kampuoti.

„Viliamės, kad šiuose inkiluose pelėdos ras naujus namus“, – tikino N. Tumavičius.

Kovo mėnesį „Darom" komanda Kaune planuoja pakabinti apie 100 inkilų kitiems sparnuočiams.

Prie automobilio vairo girtas įkliuvęs kaunietis ne tik pasipriešino, bet ir spyrė į veidą pareigūnui.

Kauno policija vakar apie 23 val. Savanorių pr. sulaikė 43 metų R. K., kuris automobilį vairavo būdamas neblaivus. Pareigūnai nusprendė vyriškį nuvežti į Nacionalinį ligų centrą, kad jis būtų patikrintas dėl girtumo.

„Vyras pasipriešino policininkams ir spyrė į veidą tarnybos metu uniformuotam pareigūnui“, – portalui kaunodiena.lt pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius.

Jo teigimu, pareigūnas smarkiai nenukentėjo. Medikai jį apžiūrėjo ir paleido gydytis namo.

„Įtariamasis buvo uždarytas į areštinę“, – informavo policijos atstovas. Policija pradėjo tyrimą dėl vairavo išgėrus bei pareigūno užpuolimo. 

Vakar į Kauno klinikas buvo atvežta 52 metų moteris N. K.10 su durtinėmis žaizdomis pilve.

Moteris buvo rasta apie 9 val. ryte V. Krėvės pr., Dainavos turgavietės tualete.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius portalui kaunodiena.lt sakė, jog policija nežino, kas aptiko sužalotą moterį.

„Apie įvykį mums pranešė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai. Moteriai peiliu į pilvą dūrė nepažįstamas asmuo. Dainavos policijos komisariate dėl moters sužalojimo pradėtas tyrimas“, – teigė K. Kasciukevičius.

Kauno klinikų atstovė spaudai Milda Dambrauskienė patvirtino, jog sužalota moterius gydoma klinikose. „Ji sąmoninga, jos būklė stabili“, – užsiminė ji. 

Kauno miesto taryba rytoj tvirtins šių metų biudžetą, todėl socialdemokratų frakcija šiandien sušaukė spaudos konferenciją, kurioje atskleidė, ko šįmet gali tikėtis kauniečiai. Jeigu politikai pritars, 2014 m. Kauno biudžetas turėtų būti 811 mln. litų.

Susirūpino ir dėl sporto salės grindų

„2014 m. Kauno miesto biudžetui iš esmės pritariame, tačiau sieksime, kad mūsų visi siūlymai taip pat būtų įtraukti į biudžetą“, – šiandien teigė socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas.

Vis dėlto jis iškart užsiminė, kad nėra patenkintas, jog biudžeto išlaidos nėra optimaliai subalansuotos, o tai netenkina daugumos kauniečių lūkesčių. 

„Šių metų biudžete tvarkyti įvažoms į gyvenamuosius kvartalus numatyta 1 mln. litų, net keturis kartus daugiau nei pernai. Tačiau mes reikalausim, kad ši suma būtų dar padidinta iki 1,2 mln. litų“, – aiškino V. Venslovas.

Socialdemokratus papiktino tai, jog buvo pamiršta į biudžetą įtraukti Raudondvario pl. rekonstrukcijos techninio projekto finansavimą.

„Tai viena blogiausių gatvių mieste, todėl tik mums pasiūlius buvo numatyta 200 tūkst. litų šio projekto parengimui“, – gyrėsi frakcijos seniūnas.

Dar vienas diskutuotinas klausimas – mokyklų šiluminių mazgų, sporto salių remontas. „Baisu ateiti į „Žiburio" vidurinę mokyklą, ten sporto salės grindys siūbuoja, lūžinėja“, – pavyzdį pateikė politikas.

Socialdemokratai priminė ir kitą opią problemą – vietos darželiuose laukiančius vaikus. „Sieksime visomis išgalėmis, kad į biudžetą būtų įtraukta 2 mln. litų, kurių dėka pustuštėse mokyklose būtų įrengtos patalpos darželinukams. Šių pinigų dėka nuo rugsėjo 1 d. 700 vaikų gautų ilgai lauktą vietą darželyje“, – pasakojo V. Veslovas.

Abejoja dėl kai kurių projektų

Diskutuojant dėl šių metų biudžeto daugiausia ginčų tarp socialdemokratų ir konservatorių kilo dėl lėšų skyrimo abejotiniems darbams, pavyzdžiui, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo remonto darbams.

„Niekaip nesusitariame su konservatoriais. Nelogiška 200 tūkst. litų skirti aerodromo istorinio medinio angaro atstatymo techniniam projektui parengti. Šis objektas gali palaukti, svarbiau sutvarkyti gatves, suremontuoti darželius“, – įsitikinęs Kauno vicemeras, socialdemokratas Vasilijus Popovas.

Mero pavaduotojas prisiminė ir kitą šiuo metu, anot socialdemokratų, visai nereikalingą finansuoti darbą – Santakos parko sutvarkymą, kuriam reikėtų 70 tūkst. litų.

„Užtektų apgenėti medžius, nušienauti, ir jau parkas gražiau atrodo“, – tikino vicemeras.

„Ar tikrai reikia važiuoti į Kanuose vykstančią parodą ir ten siųsti politikus, administracijos darbuotojus? – retoriškai klausė socialdemokratų frakcijos seniūnas V. Venslovas. – Miesto darželiams reikia 40 tūkst. litų, kad galėtų apsitverti teritorijas, nėra pinigų šilumos mazgų renovacijai, o mes švaistome lėšas kelionėms į (nekilnojamojo turto ir investicijų – red. past.) parodą“.

Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Židrūnas Garšva apgailestavo, kad politikai kasmet mano, jog privatizavimo fondas – lyg išsigelbėjimo ratas.

„Tai ne didžiulis beformis maišas, kuriame galima rasti pinigų, – sakė jis. – Tačiau sieksime, kad sparčiau būtų tvarkomi žemės klausimai, dėl kurių ir stringa pastatų pardavimas. Gal tai išjudins visus darbus“.

Antradienio rytą Žeimenos gatvę Kaune apsėmė vanduo – čia trūko vandentiekio vamzdis. Vis dėlto specialistai neskubėjo pašalinti avarijos padarinių.

„Vanduo pradėjo tekėti apie 8 val., todėl automobiliai stovi vandenyje“, – portalui kaunodiena.lt skundėsi kaunietis Vytas Gurskas.

Vyras tikino, kad avarinei tarnybai skambino net kelis kartus, tačiau specialistai atvyko tik po trijų valandų. Nepaisant to, bendrovės „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas nedramatizavo susidariusios padėties.

„Trūko magistralinė vandentiekio linija. Atjungėme vandenį, kad jis nebebėgtų ant gatvės. Po pietų pradėsime likviduosime avarijos padarinius“, – žadėjo R. Stunžėnas.

Jo teigimu, ant gatvės dangos išsiliejęs vanduo automobilių eismui netrukdo.

„Mūsų darbuotojai pripratę prie tokių avarinių darbų žiemą, vamzdžiai trūksta dažnai. Situacija Žeimenos g. nė kiek neprimena ekstremalios“, – kodėl taip ilgai nesureagavo į iškvietimą, aiškino bendrovės atstovas. 

Kiaulių maro šmėkla veržiasi ir į Lietuvos zoologijos sodą. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis viešai pareiškė, kad siekiant pažaboti marą zoologijos sode turėtų nebelikti vietnamietiškų kiaulių. Galbūt jos bus parduotos.  

Naikinti nesiūlo

Portalui kaunodiena.lt šiandien susisiekus su ministru, jis užtikrino nesiūlantis šių mielų gyvūnėlių naikinti.

„Galbūt reikėtų jas kur nors laikinai perkelti iš zoologijos sodo, gal parduoti kitiems sodams. Jokiu būdu negalima naikinti šių gyvūnų, – tvirtino ministras. – Tačiau zoologijos sodas yra potencialus ligos židinys, todėl reikia imtis apsaugos priemonių, galbūt izoliuoti kiaules“.

Ministro teigimu, jeigu šernai ar kiaulės užsikrečia maru, liga nebūtinai iškart pakerta gyvūnus. „Gyvūnai gali būti ligos nešiotojai labai ilgą laiką, net iki kelerių metų“, – pabrėžė jis.

A. Mazuronis žadėjo nesiimti skubotų sprendimų. „Jeigu bus įrodyta, kad gyvūnai zoologijos sode saugūs, niekas jų nelies“, – tikino politikas.

Svarsto parduoti

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko nė kiek nenustebino ministro svarstymai.

„Viešų ministro pasisakymų negirdėjau, bet mes patys jau aptarėme kiaulių maro grėsmę“, – teigė A. Didžiokas.

Afrikiniu kiaulių maru susirgti galėtų trys šiuo metu Lietuvos zoologijos sode gyvenančios vietnamietiškos kiaulės.

„Šernų neturime, nors planavome jų įsigyti praėjusią vasarą. Bet pasirodžius informacijai apie kiaulių marą Baltarusijoje, šios minties atsisakėme“, – kalbėjo direktorius.

Jo tvirtinimu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jokių griežtų nurodymų, ką daryti su vietnamietiškomis kiaulėmis, iki šiol nepateikė. 

„Mes jau senokai svarstome, ar nevertėtų atsisakyti kiaulių. Tai nebūtų didelis praradimas, svarbiau, kad zoologijos sode neatsirastų maro židinys. Galbūt jas parduosime, o pavasarį vietoj jų įsigysime kitų gyvūnų“, – sakė A. Didžiokas.