„Kolegos nežinau, kodėl taip sureagavo, pradėjo kalbėti apie kažkokius boikotus. Nieko panašaus nėra. Tiesiog labai logiškas sprendimas yra nedaryti greito sprendimo, kol nebus patikrintos tos aplinkybės“, – NSGK posėdyje kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, šią savaitę prokuratūra turėtų pateikti atsakymą ir komitetas pratęs darbą bei svarstys valdančiųjų siūlomą kandidatą į komiteto pirmininko postą.

„Valdantieji balsų dauguma gali pasiskirti komiteto pirmininką, o jei bus kandidatūra, kuri atlieps opozicijos lūkesčius – mes nematome jokio politikavimo, esame linkę palaikyti tą būsimą vadovą, kuris tęs tas geras komiteto tradicijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais“, – pridūrė jis.

Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „konstruktyvus darbas būtų sudėtingas esant nepasitikėjimo šešėliui“.

„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant sprendimus, ypač tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat tikėjosi, kad greitai bus pateikti atsakymai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Labai laukiam tų atsakymų“, – teigė D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pritarė, kad komitetas negali tęsti darbo, kol nebus išsklaidyti „ant jo mesti šešėliai“.

„Kuriuos uždėjo ne tik (Arvydas – BNS) Anušauskas, bet ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Nes jis būtent įvardijo, kad tie asmenys, kurie nerado priėjimo į Krašto apsaugos ministeriją, bet rado priėjimą Seime ir būtent pas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad reikia laukti atsakymų iš prezidento ir Generalinės prokuratūros, S. Skvernelis ir D. Šakalienė laikėsi nuomonės, kad atsakymo iš Prezidentūros laukti nereikia, juos pateiks prokuratūra.

„Kol nėra aiškumo, mūsų komitetas darbotvarkės netvirtina ir tiek žinių“ – sakė D. Gaižauskas.

NSGK posėdyje nedalyvavo valdančiosios koalicijos atstovai.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

A. Anušauskas NSGK vadovo kėdėje matytų buvusį kariuomenės vadą A. Pocių

NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, jo pirmtakas Arvydas Anušauskas NSGK vadovu matytų bendrapartietį, buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Komiteto pirmininkas, tikiuosi, neužilgo bus išrinktas. Pats siūliau atsargos generolą Arvydą Pocių. Girdėjau, kad ir kiti jį siūlo ir palaiko“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas oficialiai krašto apsaugos ministro pareigas iš A. Anušausko perėmė antradienį.

Atsistatydinimo raštą Vyriausybės vadovei A. Anušauskas įteikė kovo viduryje. Vėliau, susitikęs su prezidentu, A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo NSGK pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą. Kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

Pirmadienį vykstant civilinės saugos pratyboms Astravo atominės elektrinės (AE) nelaimės atveju, 10 val. buvo tikrinamos ir gyventojų perspėjimo sistemos – kaukė sirenos, gyventojai turėjo gauti trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus. Tačiau viešojoje erdvėje pasigirdo nusiskundimų, kad ne visi gyventojai juos gavo.

„Mes tikrai aiškinsimės, ar tai susiję su tam tikrais operatoriaus, ar tam tikrais nesklandumais. Noriu pažymėti, kad pratybų tikslas ir yra patikrinti, dėl kokių problemų kažkas neveikia ir imtis nedelsiant tai spręsti“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji įvardijo, kad pranešimų negavo „vieno operatoriaus klientai“.

„Aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar su kitomis priežastimis“, – teigė ministrė.

„Bus išsiaiškinta, kurioje vietoje buvo nesklandumas ir tas nesklandumas bus ištaisytas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar su kitomis priežastimis.

Kalbėdamas apie tai, kad dalis gyventojų negirdėjo įspėjamųjų sirenų, S. Greičius teigė, kad jų tinklą ketinama plėsti.

„Sirenų turime tiek, kiek turime. Neatrodome blogai pagal sirenų vidurkius. Tinklas yra plečiamas. Tai, kad daugiau žmonių girdėjo, rodo, kad šiuo montuojama 200 papildomų sirenų ir dar bus plečiamas tinklas“, – sakė PAGD vadas.

Pratybų akcentas – evakuacija traukiniu

A. Bilotaitė pasakojo, kad pirmadienį iki vakaro vykstančių pratybų pagrindinis akcentas – evakavimo darbai.

„Manau, kad tai labai aktualu, nes šiandien labai svarbu pasirengti ne tik galimai Astravo AE nelaimei, bet kartu būti pasiruošus, jeigu reikėtų turėti evakavimo darbus“, – pasakojo ministrė

Jos teigimu, nelaimės Astravo AE atveju pratybų planą sudaro aštuoni komponentai, pirmadienį išbandytas vienas jų. Pasak A. Bilotaitės, reaguojant į geopolitines aktualijas, į pratybas įtrauktas ir hibridinis elementas.

„Mes turime pratybų planą, bet atsižvelgiant į tai, kad gali atsitikti kažkokių tai incidentų, šių pratybų metu taip ir atsitinka, įvyksta tam tikra ataka prieš tam tikras institucijas ir mes negalime naudoti autobusų, todėl yra priimtas sprendimas panaudoti evakavimą traukiniu“, – apie pratybas pasakojo ministrė.

„Tai pirmą kartą vykstantis procesas, kai mes pratyboms panaudojame traukinius. Žiūrėsime, kaip tai veikia“, – pridūrė ji.

Per 700 dalyvių

Šiose pratybose dalyvauja apie 700 žmonių – institucijų atstovai ir statistai. Ministrės teigimu, šiemet numatyta iš viso surengti 16 civilinės saugos pratybų, o per artėjančius trejus metus – 57.

„Jos neskirtos tam, kad parodytų gražų vaizdą, kaip viskas veikia. Jos yra skirtos tam, kad įsivertintumėme, ar viskas suveikė, ar nėra kažkokių tai spragų. Jeigu jos yra, nedelsiant imtis sprendimų tuos klausimus spręsti“, – sakė A. Bilotaitė.

Po kelių savaičių pratybos bus įvertintos ir, pastebėjus nesklandumus, bus teikiamos rekomendacijos atitinkamoms institucijoms, sako ministrė.

Valstybės lygio civilinės saugos pratybų metu tikrinama, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, kaip vyktų gyventojų iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos evakavimas ir. Taip pat tikrinama, kaip atsakingos institucijos ir tarnybos reaguotų į tuo pačiu metu galimai vyksiančią hibridinę ataką – išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas.

Katedros aikštėje eitynių dalyviai rinkosi nešini Lietuvos, Vyčio, kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Jungtinių Valstijų vėliavomis, Stepano Banderos Ukrainos nacionalistų organizacijos, tautine Baltarusijos vėliava, tautine atributika.

Iki kelių šimtų žmonių žygiavo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, priekyje nešant plakatą su užrašu lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Gedimino prospektu žygiuojantys eitynių dalyviai skandavo „Lietuva – lietuviams“, „Lietuva“, „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų”, „Lietuva bus laisva“, „Saugok lietuvybę“, „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

„Kaip ir kiekvienais metais, tradicinėse eitynėse mėginama pabrėžti, kad tautinė valstybė yra vertybė, konstitucinė vertybė, lietuvių tautai istoriškai svarbi vertybė“, – sakė vienas iš visuomeninio judėjimo „Tautininkų sąjunga“ steigėjų, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.

Pasak jo, eitynėse svarbi ir Ukraina, kuri gina savo valstybę nuo agresoriaus.

„Jokių čia mitingų nebus, eitynės atviros visiems, nes tai lietuviško solidarumo akcija“, – tvirtino G. Songaila

Jis teigė, kad ir šiemet, kaip ir praėjusiais metais, eitynėmis bandoma atkreipti dėmesį ir į priimtus asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose pokyčius, kai leista rašyti lietuvių abėcėlėje nesančias raides – X, Q, W.

„Ta lietuvių kalbos išdavystė lieka aktuali. Aš manau, kad tie, kurie taip šiurkščiai sulaužė Konstituciją, nusipelnė atsakomybės“, – kalbėjo jis.

Lukiškių aikštėje eitynių dalyviai sugiedojo Lietuvos himną.

Prieš ir po eitynių organizatoriai rinko pinigus Ukrainos kariams.

Kovo 11-osios Patriotinėmis eitynėmis vadinamas renginys ankstesniais metais sutraukdavo daugiau žmonių, taip pat sulaukdavo kritikos kaip nacionalistinės. Pernai šiose eitynėse dalyvavo apie apie šimtas žmonių, anksčiau – keli šimtai, tūkstantis dalyvių.

„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.

„Pirmą kartą šalys jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.

A. Anušausko žiniomis, Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kurioje atsiras rotacinės oro gynybos pajėgos.

„Mūsų tikslas, kad įsisuktų rotacija panašiu principu, kaip vykdoma oro policijos misija. Valstybės keičia valstybes, viskas juda, atvežama į Lietuvą, išvežama iš Lietuvos“, – dėstė ministras.

„Lūkestis, kad tas principas būtų ne vienkartinis, vienam kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – pridūrė jis.

Visgi ministras tiksliai neįvardijo, kokios valstybės dislokuos oro gynybos sistemas.

Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Galėčiau įvardinti, bet neįvardinsiu“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad sistemą „Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė, ne Jungtinės Valstijos.

A. Anušauskas teigė, kad valstybes, kurios pirmosios Lietuvoje dislokuos savo oro gynybos sistemas, įvardins, kai bus sutarti techniniai niuansai, grafikai.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

A. Anušauskas nesiima vertinti I. Šimonytės pasisakymų dėl Lenkijos karinės pagalbos Lietuvai

Krašto apsaugos ministras nesiima vertinti, ar premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymai apie tai, kad karo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos siųsti savo karius į Lietuvą, galėjo padaryti žalos. Ministras tikina iš Lenkijos gynybos ministro negavęs jokių signalų apie kokius nors pokyčius, kurie trukdytų dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.

„Aš dabar tikrai nesiimsiu vertinti, kas ką galėjo išsiaiškinti. Aš sakau, kad su mūsų artimiausiais partneriais bendradarbiavimas vyko ir vyks. Ir tie partneriai nuo mūsų niekur nedings. Lenkija savo vietos niekaip nepakeis, taip kaip ir mes būsime šalia Lenkijos. Taip kad bendravimas, bendrystė, bendri veiksmai, sąveika tiesiog neišvengiami“, – KAM surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.

Ministras teigia su Lenkijos gynybos ministru susitikęs jau du kartus. Jis tikina jokių neraminančių signalų šių susitikimų metu neišgirdęs.

„Iš susitikimo su naujuoju Lenkijos gynybos ministru galiu pasakyti, kad jis garantavo, kad jokių pokyčių šiuo atveju dėl mūsų karinio bendradarbiavimo – kalbu ir apie sienos kirtimus, ir kitus dalykus – nėra, kurie trukdytų vykdyti bendrus veiksmus, organizuoti sąveiką“, – sakė jis,

Pasak A. Anušausko su Lenkijos ministru yra suplanuoti dar trys susitikimai. Pasak jo, vienas iš šių susitikimų galėtų būti tas, kurį omenyje turi premjerė I. Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą.

„Susitikimas, jeigu sutarsime, bus. Nes aš, kaip minėjau, artimiausiu metu su Lenkijos gynybos ministru esu numatęs tris kartus susitikti. Vienas iš jų galės būti ir toks“, – sakė ministras.

Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė I. Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.

Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.

Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Apie tai trečiadienį pranešė komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas.

„Komisija vienbalsiai nusprendė (...) siūlyti prezidentui pripažinti Ilzę Liepą netekusia Lietuvos pilietybės“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė P. Žukauskas.

Anot jo, komisija savo sprendimą grindžia Pilietybės įstatyme numatytais pagrindais, dėl viešai I. Liepos reiškiamo palaikymo „valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir sąjungininkų saugumo interesams“ ir dėl pačios balerinos keliamos grėsmės Lietuvos saugumo interesams.

Pilietybės komisijos pirmininko teigimu, asmuo, dėl kurio pilietybės netekimo sprendžiama, arba jo deleguotas advokatas turi teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus.

Visgi nei I. Liepa, nei jos paskirtas atstovas nepareiškė noro dalyvauti komisijos posėdyje. P. Žukausko tvirtinimu, komisija pranešimą apie rengiamą posėdį buvo išsiuntusi prieš tris savaites pačios I. Liepos nurodytu adresu Maskvoje bei elektroniniu paštu.

Grįžtamojo ryšio ar kontakto iš jos pusės nebuvo.

„Grįžtamojo ryšio ar kontakto iš jos pusės nebuvo. (...) Jokio patvirtinimo, kad gauta, jokios oficialios reakcijos negavome. Viskas, ką galime vertinti, tai jos praėjusią savaitę paviešintas interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriame ji teigia, kad „aš suprantu, kad Lietuvoje procesas dėl pilietybės yra prasidėjęs ir vyksta“. Tokį požiūrį ir supratimą apie procesą ji buvo išreiškusi“, – sakė komisijos pirmininkas.

„Tai visa reakcija, visas grįžtamasis ryšys iš jos“, – pridūrė jis.

Pasak P. Žukausko, komisija kitą savaitę teiks protokolą su argumentuotu siūlymu atimti pilietybę iš I. Liepos prezidentui.

„Tada bus priimtas prezidento sprendimas“, – sakė komisijos pirmininkas.

P. Žukausko teigimu, kitą savaitę prezidentui bus teikiamas ir protokolas dėl siūlymo atimti Lietuvos pilietybę iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo, dėl kurio sprendimą komisija priėmė praėjusią savaitę.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas G. Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Taip jis kalbėjo po Užsienio reikalų komiteto (URK) uždaro posėdžio antradienį, kuriame aptartas JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimas poveikis Lietuvos ir regiono saugumui.

„Rinkimai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Matysime daug diskusijų ir debatų, taip pat ir apie mūsų saugumą. Užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi tas diskusijas ir tuo pačiu metu rengiame dokumentų paketus, kuriuos vadiname Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, kaip Lietuvai atliepti ir JAV lūkesčius, ir savo saugumo iššūkius spręsti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, su strategijos rengimu antradienį supažindinti Seimo nariai ir ministerijų atstovai.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvos strategija JAV atžvilgiu – ne nauja tema.

„Nuolat prie jos grįžtame, kadangi JAV yra ypatingas sąjungininkas Lietuvai, norime, kad Amerikos būtų kuo daugiau Europoje ir kuo daugiau Lietuvoje, norime, kad karinio buvimo Lietuvoje ir Europoje būtų kuo daugiau“, – po URK posėdžio kalbėjo šalies vadovo patarėja.

D. Trumpo pasisakymo ministras nekomentuoja

Šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose, prognozuojama, dalyvaus dabartinis šalies lyderis Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Dalis Europos politikų ir analitikų baiminasi, kad pastarajam laimėjus rinkimus, JAV dėmesys Europos Sąjungai (ES) gali sumenkti.

Didelio rezonanso sulaukė paskutinis D. Trumpo išpuolis prieš Aljansą, kai jis šeštadienį sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas tokius D. Trumpo pareiškimus pavadino pasibaisėtinais ir pavojingais, o ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) reagavo, kad NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“.

Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų.

G. Landsbergis nuo komentarų apie D. Trumpo pasisakymą susilaikė.

Tuo metu A. Skaisgirytė antradienį teigė, kad tai nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau ji pabrėžė sutinkanti, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai.

Po URK posėdžio ji taip pat teigė, kad Lietuvos interesai JAV atžvilgiu, nepaisant to, kas laimės prezidento rinkimus, nesikeičia.

„Kontaktų (tarp Gitano Nausėdos ir tuomečio JAV vadovo D. Trumpo – BNS) jau yra buvę prieš ketverius metus, tie kontaktai daugiausia buvo NATO rėmuose, kalbos buvo apie Europos saugumą, tada D. Trumpas kalbėjo, kad europiečiai turi skirti du procentus nuo BVP gynybai“, – pasakojo A. Skaisgirytė.

„Šiuo atveju, Lietuvos track recordas (liet. rezultatas – BNS) kandidato Trumpo akyse labai geras“, – pridūrė ji.

Laukia D. Trumpo komandos Lietuvoje

„Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų“, – po posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, posėdyje aptarti įvairūs scenarijai, galintys susiklostyti po JAV prezidento rinkimų.

„Mes jau kontaktuojame žmonėmis, kurie ruošia Trumpą naujai kadencijai, gal net jie atvažiuos į Vilnių artimiausiu metu. Tikrai nesame iš tų šalių, kurios būtų baudžiamos vienu ar kitu aspektu. Praktiškai visais aspektais esame pavyzdys“, – teigė parlamentaras.

Ž. Pavilionis sako, kad ne tik D. Trumpas, bet ir Lietuvos atstovai ne kartą kalbėjo su NATO šalimis, kurios nefinansuoja gynybos biudžeto bent dviem procentais nuo BVP.

„Jos neturėtų manyti, kad tie (D. Trumpo – BNS) žodžiai gali ir netapti realybe. Prie D. Trumpo daug kas gali tapti realybe, mes turime ruoštis scenarijams B, C, D, jeigu mes norime išgyventi“, – teigė URK pirmininkas.

Jo nuomone, daugiausia D. Trumpo kritika buvo nukreipta į tokias valstybes kaip Ispanija ir Prancūzija.

„Ispanija yra daug kartų už mus didesnė, bet ten ir parama Ukrainai yra nulis kablelis nulis kažkiek procento, ir gynybos finansavimas yra kažkur apie vieną procentą. Ir Prancūzija, kuri politiškai daugeliu klausimų yra mūsų pusėje, turėtų investuoti į geležį, kaip tai daro vokiečiai ir visi kiti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Jeigu vieną dieną ponas Trumpas apsispręs dėl tokio prancūziško dalyvavimo NATO, nuspręs užbaigti karą per 24 valandas, tai mes puikiai suvokiame, kokia kaina tai gali atsiremti ne tik į ukrainiečių gyvybes ar teritorijas, bet ir kaip tai gali kainuoti mums“, – sakė parlamentaras.

Priminti Europai daugiau skirti gynybai – sveika

URK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys po posėdžio sakė, kad natūralu, jog artėjant rinkimams kandidatų į JAV prezidento postą retorika aštrėja.

„Neramina tai, kad ukrainiečiai, kurie mums realiai perka laiką aukodami savo karių gyvybes, yra palikti be resursų“, – teigė G. Surplys.

Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama.

Anot G. Surplio, D. Trumpas užsienio politiką suvokia per verslininko prizmę.

„Nėra gerai karo metu, tačiau, kita vertus, dar ir dar kartą priminti Europai, kad kiekviena šalis privalo atsibusti ir skirti savo gynybai bent du procentus, visada yra sveika. (...) Pati žinutės esmė, kad amerikiečiai negali po tiek metų po Antrojo pasaulinio karo būti atsakingi už Europos saugumą vieni ir nešti didžiąją dalį finansinės naštos, yra teisinga“, – sakė G. Surplys.

JAV prezidento rinkimai vyks šių metų lapkritį.

Apie JAV Senate stringantį paramos Ukrainai paketą: tikimės geriausio, bet turime ruoštis blogiausiam

Užsienio reikalų ministras teigia, kad negalima sakyti, kad šiuo metu JAV Senate stringantis 60 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketas yra pasmerktas žlugti. Visgi, ministras tikina, kad reikia ruoštis ir blogiausiam scenarijui.

„Tikimės geriausio. Bet, kaip patarlė sako, turime ruoštis blogiausiam“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

JAV Senatas praėjusią savaitę atmetė 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės įstatymo paketą, numatantį lėšas JAV sienos su Meksika apsaugai bei paramą Ukrainai bei Izraeliui. Paketo priėmimas trečiadienį žlugo jį blokavus respublikonams. Jie pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusias derybas su demokratais pasiekto kompromiso nepakanka.

49 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, į kurį įtraukta ir 60 mlrd. dolerių karinė parama Ukrainai. Respublikonų senatoriai reikalavo, kad lėšų konfliktams užsienyje skyrimas būtų susietos su JAV sienos su Meksika apsaugos finansavimu. Prieš kompromisinį pasiūlymą balsavo 50 senatorių. Paketui priimti buvo reikalingi 60 balsų.

Demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris pareiškė, jog mėgins išgelbėti paramą Ukrainai ir Izraeliu surengdamas naują balsavimą tik dėl šios pagalbos. Tačiau nėra aišku, ar pakankamai respublikonų pritars atskiram teisės aktui dėl šios paramos.

„Apžiūrėjus iš saugaus atstumo nieko įtartina nebuvo pastebėta. Buvo apžiūrėta iš saugios vietos, truputį per atstumą, buvo priartėta tik tiek, kiek įmanoma, iš saugaus atstumo“, – BNS sakė „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas.

Pasak jo, „Aro“ pareigūnai aiškinosi, ar nėra kokių nors įtartinų ir pavojingų daiktų – ar nėra sprogmenų ar jų likučių, o pati apžiūra buvo daugiau prevencinė.

„Detalų tyrimą atliks ekspertai“ – sakė V. Grabauskas.  

Dėl gaisro penkių aukštų name Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tame pačiame tyrime aiškinamasi ir dėl dviejų žuvusiųjų gaisre asmenų mirties priežasties – iš gaisravietės trečiadienį buvo iškelti du kūnai. Manoma, kad žuvo mažametis berniukas ir vyras.

Ugniagesiai gelbėtojai baigia darbą Viršuliškėse, perduos klausimą savivaldybei

Gyventojams ketvirtadienį pasiėmus savo daiktus iš Viršuliškėse sprogusio daugiabučio, ugniagesiai gelbėtojai baigs darbus prie statinio, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Kaip BNS teigė D. Gurevičius, po ekspertų vertinimo ketvirtadienį gyventojams leista patekti į 25 iš 30 name esančių butų.

Pasak jo, su kiekvienu buto savininku ketvirtadienį susisiekta ir pranešta, ar jie gali atvykti pasiimti savo daiktų.

„Gyventojai yra informuoti ir nemažai jų daiktus jau yra pasiėmę. (...) Visų 25 butų gyventojai informuoti ir didžioji dalis jų jau apsilankė“, – sakė PAGD atstovas.

D. Gurevičius teigė, kad ketvirtadienį patekimo į butus ir daiktų pasiėmimo operacija bus baigta, vėliau su daugiabučiu susijusius klausimus perims savivaldybė ir namo bendrija, kuri spręs pastato likimo ir namų netekusių žmonių tolimesnės gyvenamosios vietos klausimus.

„Laukia tolesnės procedūros, o gelbėtojų aktyvesnių veiksmų šiuo metu neturėtų prireikti“, – sakė PAGD atstovas.

Savivaldybės duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Iki šiol nėra aišku, ar name apskritai dar galės gyventi žmonės.

Gaisro priežastis taip pat nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.