Likus dviem savaitėms iki perrinkimo, jis Maskvos Lužnikų stadione surengė retą agitacinį mitingą su daugeliu garsenybių ir 80 tūkst. auditorija. Penktadienį jis pakartojo, kad Rusija iš tiesų yra sukūrusi naujų grėsmingų ginklų, kuriuos pristatė penktadienį aštriausiame savo metiniame pranešime.

V. Putinas valdo jau 18 metų ir valdys dar bent šešerius. Bet, kai perrinkimas savaime aiškus, kaip užtikrinti, kad po dviejų savaičių balsuoti ateitų bent jau padorus skaičius ir V. Putinas galėtų deklaruoti išties galintis remtis tvirta parama?

Metodas patikrintas nuo Sovietų Sąjungos laikų – nurodymas iš aukščiau. Studentams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams prisistatyti į Lužnikų stadioną nurodyta, nori ar nenori, rašo vietos žiniasklaida. Kitiems už sugaištą laiką bus sumokėta nuo 3 iki 7 eurų.

Stadione, menančiame Vakarų boikotuotas olimpines žaidynes, prieš Vakarus sukilusį V. Putiną gyrė kosmonautai, scenos garsenybės ir sportininkai. Jis gyrė juos – ledo ritulininkus, kad sugiedojo Rusijos himną laimėję Pjongčange, nors šalis dėl sukčiavimo ir dopingo buvo netekusi teisės į tokią pagarbą: „Kartu mes komanda! Mes komanda, argi ne?“

Nors V. Putinas vengia akivaizdžios agitacijos, jo kelionės po Rusiją dabar labiau primena rinkiminius mitingus, o ne prezidento darbinius vizitus. Kaliningrade jis penktadienį sulaukė plojimų po to, kai atsakė į klausimą, kokį įvykį, kuris įvyko Rusijoje, norėtų pakeisti.

„Sovietų Sąjungos žlugimą“, – atsakė V. Putinas.

Jis jau anksčiau yra sakęs, kad tie, kas nesiilgi Sovietų Sąjungos, neturi širdies, o jos žlugimą pavadino didžiausia praėjusio amžiaus geopolitine katastrofa. 11 metų tai buvo labiausiai įsimenama frazė per visas jo metines kalbas.

Bet ketvirtadienį V. Putinas pasakė dar karingesnę kalbą, skirtą parodyti rinkėjams, kad Vakarai nebegalės su Rusija elgtis kaip panorėję. Svarbiausi penki jos žodžiai – „Mūsų niekas neklausė. Paklausykite dabar“ –

sulaukė 40 sekundžių ovacijų. Pasididžiavimas raumenimis turėjo nustelbti kitą kalbos dalį, kur V. Putinas turėjo pripažinti, kad didžioji grėsmė ir priešas yra atsilikimas.

Demokratijų gyvenimo fondo bendradarbis Borisas Zilbermanas įsitikinęs – toks nustelbimas pasirinktas suprantant, kad nėra gerų žinių, kurias būtų galima pranešti susirinkusiems: „Taigi daug gerų žinių pranešti nėra. O ką tada daryti? Reikia nukreipti kalbą į tai, kas jums atrodo kaip stiprumas, kas rodo jėgą, nes kitaip V. Putinui esama kur kas daugiau problemų negu gerų žinių.“

Bet net tris kartus perklaustas „NBC News“, ar pranešime išvardyta ginkluotė jau rikiuotėje, V. Putinas išsisuko: „Visi bandymai buvo sėkmingi. Tiesiog kiekviena šių ginklų sistemų yra skirtingame parengties etape. Viena jau rikiuotėje, pas karius.“

Nors mokslininkai sakė, kad kai kas neįmanoma vien dėl fizikos, vakar Kaliningrade V. Putinas tikino, kad visa ginkluotė jau sukurta - torpeda, greitesnė už greičiausią laivą, ir 20 kartų už garsą greitesnė raketa. Esą tai panašu į mokslinę fantastiką.

NATO Rusijos galios stiprėjimą linkusi priimti rimtai - atkirto, kad neleis grasinti nė vienai sąjungininkei.

Jungtinių Valstijų lėktuvnešis pagaliau prie Korėjos pusiasalio, po pradinės sumaišties, į kurią pusę juda. Dabar laivų grupė jau baigė pratybas su Japonijos laivynu ir pradeda mokymus su Pietų Korėjos laivais. Tačiau Jungtinių Valstijų prezidentas pripažįsta, kad baiminasi didelio konflikto, todėl kol kas kliausis diplomatija – lauks, ko pasieks Kinijos spaudimas, ir dėl to pasirengęs atsisakyti rinkimų kampanijos pažadų veltis į prekybos karą su Pekinu.

„Nuoširdžiai, Šiaurės Korėja, ko gero, svarbesnė už prekybą. Prekyba labai svarbi. Bet masinis karas su milijonais, tikriausiai milijonais, žuvusiųjų? Tai, sakytume, svarbiau už prekybą“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Bet D. Trumpas, kuriam patinka stiprūs lyderiai, beveik pagyrė savo priešą – nežinia, ar mėgindamas nuraminti Šiaurės Korėjos lyderio ambicijas, ar tikėdamasis, kad anksčiau ar vėliau abiem teks susėsti prie derybų stalo.

„Kietas riešutėlis“

„Valdžią jis sugebėjo perimti būdamas labai jaunas. Esu tikras, kad daugelis tą valdžią norėjo atimti, ar jo dėdė, ar kiti, bet jis tai padarė. Taigi, akivaizdu, jis kietas riešutėlis“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Šiandien Pchenjanas vėl grasina nepaisysiąs Amerikos agresijos, isterijos, ir reketo, ir naujus branduolinius ir balistinių raketų bandymus rengsiąs tada, kai sumanys Šiaurės Korėjos vadovybė. Bet Pietų Korėjos didieji dienraščiai pirmuosiuose puslapiuose spausdina komentarus ne apie Kim Čong Ino, bet apie D. Trumpo žodžius savaitgalį, sukėlusius nuostabą kaip tik tuo metu, kai Seulas tikisi supratimo ir paramos iš Vašingtono.

Prieš dešimt dienų šalį įžeidė D. Trumpo interviu esą Pietų Korėja kadaise buvo Kinijos dalis. Vyriausybė Seule paprašė, kad Vašingtonas paaiškintų, ar šiuos „alternatyvius faktus“ sužinojo iš Kinijos lyderio, kuriuo ėmė atvirai žavėtis.

Vėliau D. Trumpas pavadino siaubinga prieš penkerius metus pasirašytą laisvosios prekybos sutartį su Pietų Korėja, ir pareiškė, kad ją sieks keisti, arba jos atsisakys.

Bet didžiausią nuostabą sukėlė reikalavimas sumokėti už priešraketinę sistemą, kuri netrukus bus įjungta ginti nuo Šiaurės Korėjos raketų.

„Informavau Pietų Korėją, kad būtų teisinga, jei ji sumokėtų. Tai milijardo dolerių sistema, ji neįtikėtina, labiausiai neįtikėtina, kokią kada nors matėte, raketas numuša tiesiai iš dangaus. Ji juos gina. Noriu juos ginti, mes juos apsaugosime. Bet jie turi už tai sumokėti, ir tai supranta“, – sakė D. Trumpas.

Pakerta pasitikėjimo pamatus

Bet Pietų Korėja nesupranta, nes pati šios sistemos nelabai nori ir priimti ją sutiko tik po ilgų derybų. Dislokavimas ją sukiršino su kaimynėmis Kinija bei Rusija. Sutartis aiškiai numato, kad išlaidas padengia Pentagonas, juolab kad pažangios sistemos parduoti Pietų Korėjai Amerika neketina. Raminti Seulo skubiai paskambino D. Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui – privačiai patikino, kad susitarimas galioja kaip galiojęs. Viešai administracija ginasi tik norinti, kad sąjungininkai dalytųsi našta.

„Prezidentas labai aiškiai sako ir sąjungininkams Europoje, ir Pietų Korėjoje, ir Japonijoje, ir kitiems: tikimės, kad pasaulio šalys darys daugiau – ar dėl šios priešraketinės sistemos, ar dėl kitų. Būkite tikri, kad prezidentas toliau ragins klestinčias šalis, kurių gynybą ir saugumą užtikrina Jungtinės Valstijos, daryti daugiau pačioms“, – teigė JAV viceprezidentas Mike`as Pence`as.

Kai artimiausia sąjungininkė per patį krizės įkarštį ima kalbėti, kad pinigai svarbiausia, tai pakerta pasitikėjimo pamatus, šiandien rašo vienas Seulo dienraštis. Kitas priduria, kad santykiams smogė rimtą smūgį pareiškimų chaosas ir nesugebėjimas įvertinti, jog Pietų Korėja jau nukentėjo. Kai D. Trumpo žodinių bombų lietus ant Seulo drebina aljansą, šypsosi tik Kim Čong Inas, rašo trečias, ir siūlo ieškoti naujos strategijos, kuri pakeistų aljansą su Amerika.

Šie prezidentai – dvi priešingos asmenybės, tad Pekinas baiminasi, kad Donaldas Trumpas kokiu nors netikėtu gestu nepažemintų Xi Jinpingo. Pasaulio rinkos užgniaužusios kvapą laukia žinių apie prekybos santykių ateitį, bet dar svarbiau – apie Šiaurės Korėjos ir Pekino jūrinių ambicijų pažabojimą.

Savo rūmuose Floridoje Donaldas Trumpas nežais golfo su Kinijos vadovu kaip prieš mėnesį su Japonijos premjeru. Kinijos lyderis nurodė kovoti su golfu kaip su buržuaziniu hobiu, susijusiu su korupcija. Jungtinių Valstijų prezidento svetingumą, o juolab sprendimą rengti viršūnių susitikimą nepraėjus šimtui valdymo dienų, Pekinas vertina, bet, įpratęs prie kruopščiai nustatyto protokolo, baiminasi, kad spontaniškasis šeimininkas kaip nors nepažemintų svečio, kaip nutiko su Japonijos ar Vokietijos lyderiais. Parodyti, kad Kinija neprilygsta pasaulinei galybei, su kuria dera elgtis pagarbiai, būtų valstybinis įžeidimas.

Xi ir Trumpą sieja noras atkurti savo šalių didybę – vienam tai „Kinijos svajonės“ politika, kitam – „Amerika aukščiau visko“. Per Xi valdymo penkmetį Kinija ėmėsi kur kas ambicingesnės užsienio politikos ir ėmė rodyti raumenis Pietų Kinijos jūroje, sparčiau stato laivyną, kuris jau dabar gali mesti iššūkį Amerikai.

Bet dar daugiau dalykų prezidentus skiria. Visų pirma – būdas.

D. Trumpas yra neprognozuojamas, kas itin erzina Pekiną ir asmeniškai patį Xi, kuris yra kruopštus strategas, vengiantis bet kokių netikėtų žingsnių ir žodžių, net reformų.

D. Trumpas yra be jokios politinės patirties ir dar neturi nei ambasadoriaus Kinijoje, nei kitų regioną prižiūrinčių patarėjų. Xi – revoliucionieriaus, vicepremjero sūnus, dešimtmečius rengęsis šiam postui ir sukaupęs tiek galios, kiek joks lyderis po Mao Zedongo.

D. Trumpas – verslo magnatas, Xi mėgina kreipti kapitalistine tapusią Kiniją atgal prie marksistinių šaknų.

D. Trumpas įsiutino Kiniją, suabejodamas dėl vienos Kinijos politikos, t.y. dėl Taivano, o Pekinui tai visiškas santykių pamatas. Vėliau, telefonu pasikalbėjęs su Xi, atsitraukė. Bet neatsitraukė nuo grasinimų prekybos karu – tebekaltina Kiniją dėl prekybos deficito, esą dešimtmečius „prievartaujančio“ Ameriką.

„Jį labai gerbiu, ne kartą kalbėjausi. Bet turime pagerinti padėtį, nes mūsų deficitas su Kinija 504 milijardai dolerių. Čia per metus. To pakaktų visam gyvenimui“, – teigia JAV prezidentas.

Tiesa, praėjusią savaitę jis pareiškė, kad per pirmąjį susitikimą galbūt nelies šios temos, o ją paliks ateičiai. Bet D. Trumpui reikia kokios nors pergalės per šias derybas, tad jei kokių nuolaidų Pekinas ir gali pasiūlyti, tai nebent dėl prekybos – plieno ar investicijų, nors Kinijos ekonomika ir lėtėja.

Mat kitos dvi temos dar grėsmingesnės, o pats Trampas sakė, kad susitikimo laukia labai sunkaus. Jis kol kas taip garsiai kaip Barackas Obama nesipiktina dėl Pekino pilamų salelių ir statomų karinių įtvirtinimų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, bet abi šalys rengiasi ilgai ir karštai konfrontacijai.

O dar greičiau laukia susidūrimas dėl Šiaurės Korėjos, kuri trečiadienį vėl paleido raketą. Jau netrukus ji gali sukurti balistinę raketą, galinčią branduolinį užtaisą nuskraidinti iki pat Amerikos, o tai reiškia, kad D. Trumpui dar per savo kadenciją gali tekti rinktis karą, kuris atneštų milijonus aukų ir sugriautų tris didžiausias pasaulio ekonomikas: JAV, Kinijos ir Japonijos.

Vašingtonas trečiadienį pareiškė, kad daugiau nebekalbės, nes kalbėjo užtektinai. Kovą į Pietų Korėją Pentagonas nusiuntė pažangią oro gynybos sistemą, kuri itin siutina Kiniją, nes mažina jos branduolinio ginklo pajėgumą. D. Trumpas nusivylęs, kad Kinija, pagrindinė Pchenjano sąjungininkė, dešimtmečius nepadeda Amerikai pažaboti Pchenjano, todėl šią savaitę pagrasino, kad griebsis prekybinio spaudimo, ir problemą išspręs – su Kinija ar be jos.

A. Merkel tapo krikščionių demokratų sąjungos ir Bavariją dešimtmečius valdančios krikščionių socialinės sąjungos kandidate rugsėjo rinkimuose. Ji šiandien sakė, kad nebekartotų užpernykščių sprendimų dėl migracijos, bet pripažino, kad su Bavarijos premjeru vis dar nesutaria. Šis teigė, kad svarbiau užkirsti kelią kairiųjų pergalei ir gyrė A. Merkel pavertus šalį stabilumo sala.

Kanclerė pakartojo, kad ši kampanija bus sunkiausia iš visų. Dėl imigrantų antplūdžio stiprėja radikalai, Rusija platina melagingas žinias ir rengia kibernetines atakas, o Donaldas Trampas vadina Europos Sąjungos išardymą savo interesu.

A. Merkel dar sausį neturėjo rimtų varžovų, bet socialdemokratai staiga pakeitė lyderį ir iškėlė sparčiai populiarėjantį buvusį Europos parlamento vadovą Martiną Schulzą. Šiandien paskelbta apklausa rodo, kad jei rinkimai vyktų dabar, jis įveiktų A. Merkel.

Tuo metu Vakarų lyderiai stojo ginti NATO, sukrėsti vakarykščio jo interviu, esą Aljansas paseno. Prancūzijos prezidentas pamokė, kad europiečiai apsieis be pašalinių nurodinėjimų, o Vokietijos ministras pareiškė, kad grėsmės nemažėja. Bet D. Trumpo atstovas šiandien pareiškė, kad jis gali siekti iš naujo pasirašyti NATO sutartį.

Kremlius pirmadienį pritarė D. Trampui, kad NATO pasenęs, o antradienį V. Putinas nebesislėpdamas prabilo D. Trumpo žodžiais – esą nors Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai baigėsi įtikinama jo pergale, aštria vidaus kova siekiama pakirsti jo teisėtumą.

„Ką, manote, mūsų specialiosios tarnybos gainiojasi paskui kiekvieną Amerikos milijardierių? Žinoma, ne, tai visiški kliedesiai“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Juokeliais Rusijos prezidentas parodė, kad iki detalių susipažino su praėjusią savaitę paviešinta dosjė apie D. Trumpą neva kompromituojančią vaizdajuostę su prostitutėmis prabangiame Maskvos viešbutyje. Kam jam prostitutės, jei aplink jį gražuolės, klausė.

Ką, manote, mūsų specialiosios tarnybos gainiojasi paskui kiekvieną Amerikos milijardierių? Žinoma, ne, tai visiški kliedesiai.

„Man sunku įsivaizduoti, kad jis nuskuodė į viešbutį susitikti su mūsų sumažinto socialinio atsakingumo merginomis – nors ir jos pačios geriausios pasaulyje. O štai žmonės, kurie užsako tokias klastotes, vis tai dabar naudoja politinėje kovoje, jie blogesni už prostitutes. Jie neturi visai jokių moralinių ribų“, – sakė V. Putinas.

D. Trumpas sugebėjo apversti aukštyn kojom ir Europą – kai pirmadienį duotame interviu jis pavadino NATO pasenusia organizacija, Aljanso ginti stojo šalis, kuri dešimtmečius apskritai nedalyvavo NATO veikloje.

„Atlanto aljansas sukurtas siekiant stiprinti jo narių pajėgumus gintis drauge. Jis bus pasenęs tik tada, kai bus pasenusios grėsmės“, – sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.

Ginti NATO stojo ir ministras, visad pasisakantis už dialogą su Maskva, o Amerikos tankų pratybas Aljanso rytuose dar prieš pusmetį pavadinęs žvanginimu ginklais.

„Sunku skaityti šį interviu iki galo nejaučiant nerimo. Nėra ženklų, kad įtampa mažėtų. Manau, visos NATO narės interviu perskaitė su tokiu pat nerimu, kaip ir aš“, – nuomonę išsakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.

D. Trumpo atstovas pamėgino nerimą sumažinti – esą kai išrinktasis prezidentas mini žodį „pasenęs“, jis nenori jo sužlugdyti, o tik siekia, kad sąjungininkės deramai finansuotų gynybą. Bet užuot sumažinęs nerimą, pasikėsino į europiečių viltis, kad NATO išgyvens D. Trumpo administraciją.

„Kodėl nesusėdus su savo Šiaurės Atlanto Aljanso nariais ir jį perorganizavus, kodėl chartijos nesudarius iš naujo? Daugelis mūsų renovavome namus. Ir tikrai drabužius pasikeitėme nuo penktojo dešimtmečio. Turime svarstyti apie sutarties pakeitimą, kad deramai sutiktume 21-ąjį ir 22-ąjį amžių“, – sakė JAV prezidento patarėjas Anthony Scaramucci.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, kaip ir daugelis, vis dar tikisi, kad susikalbėti bus galima su D. Trumpo komanda: „Manau, su mūsų draugais Amerikoje svarbu aptarti, kad Europa vykdo modernizacijos procesą, ir kad pradėjo stiprinti saugumo sąjungą ir savo gynybą. Stipri Europa taip pat gerina ir modernizuoja NATO.“

Europiečius suerzino ir Trumpo žodžiai apie prekybą – nacionalizmas ir protekcionizmas nėra didybės receptai, įgėlė Vokietijos vicekancleris, kai Trumpas pasiskundė, kad Niujorke pilna vokiškų automobilių, o Vokietijoje nėra „Chevrolet“.

„Mano patarimas – gaminkite geresnius amerikietiškus automobilius, gal tada kas nors juos pirks“, – D. Trumpui iš kitos Atlanto pusės atkirto Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.

Prancūzijos finansų ministras konstatavo, kad D. Trumpo žodžiai tik sutelks europiečių gretas – esą joks prancūzas ar kitas europietis negali priimti išpuolio prieš Vokietijos vadovę, kurią išrinktasis prezidentas apkaltino dėl katastrofiškos klaidos, įsileidžiant milijoną, kaip jis sakė, nelegalų.

„Mes, europiečiai, turime likimą imti į savo rankas. Mano požiūriai į transatlantinius klausimus žinomi. Išrinktasis prezidentas dar kartą paskelbė savuosius. Kai jis užims postą, o jo dar neužima, žinoma, dirbsime su Amerikos vyriausybe. Tada ir pamatysime, kokio bendradarbiavimo galime pasiekti“, – teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Prancūzijos vadovas F. Hollande`as sako, kad su amerikiečiais kalbėsis, bet ne klausys nurodymų: „Europa bus pasirengusi siekti transatlantinio bendradarbiavimo, bet remsis savo interesais ir vertybėmis. Europai nereikia patarimų iš šalies ir nurodinėjimų, ką daryti. Mūsų Europoje nemažai, ir žinome, kaip priimti teisingus sprendimus.“

Kai europiečiai inauguracijos laukia su neslepiamu nerimu, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Trumpo priešininkai yra pasirengę Vašingtone surengti jau išmoktą Maidaną, kad tik neįleistų jo į Baltuosius rūmus.

Tai pirmas toks dislokavimas po Antrojo pasaulinio karo. Prieš 49-aisiais įstodama į NATO, Norvegija pamėgino nuraminti Maskvą ir įsipareigojo neįsileisti užsienio pajėgų, kol nėra užpulta arba patiria užpuolimo pavojų.

Tačiau Oslas sako, kad kas pusmetį besikeisiantis jūrų pėstininkų kontingentas nėra tas pats, kaip nuolatinės Amerikos bazės atidarymas.

Vis dėlto Amerika dar nuo Šaltojo karo laikų sandėliuoja ir amuniciją tuneliuose po Norvegijos kalnais.

Vokietijos tankai ir šarvuočiai po kelių savaičių pajudės į Rytus – į NATO misiją, kokios Aljansas nėra rengęs nuo Šaltojo karo. Tikslas – ne parodyti sąjungininkams, kad prireikus jie bus apginti, bet parodyti Rusijai, kad geriau nepultų.

„Turime nuo užtikrinimo, sąjungininkų nuraminimo, pereiti prie Rusijos atgrasymo, atgrasyti agresiją. O tai reiškia, kad reikia pajėgumų, kurie atrodytų rimtai, ir tuos pajėgumus rodyti“, – teigia JAV sausumos pajėgų Europoje vadas gen. Benas Hodgesas.

Ir rodo. Grafenvėro poligone netoli Niurnbergo – ne šiaip pratybos, o patikrinimas, kaip kariai pasirengę didelio intensyvumo visų pajėgų rūšių kovai. Kitaip sakant, tikram šiuolaikiniam karui.

Tikslas – ne parodyti sąjungininkams, kad prireikus jie bus apginti, bet parodyti Rusijai, kad geriau nepultų.

Į Lietuvą 122 mechanizuotasis pėstininkų batalionas vešis artileriją, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, dvi dešimtis šarvuočių ir šešių tankų kuopą. Iš viso Ruklos link pajudės apie du šimtus automobilių ir 120 konteinerių su amunicija. Batalionui vadovaus pulkininkas, pradėjęs tarnauti Bundesvere jau po Šaltojo karo.

„Lietuvoje parodysime aiškų savo pasišventimo, NATO solidarumo ženklą“, – teigia Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje vadas plk. ltn. Christophas Huberis.

Baltijos šalių gynybos ministrai aptarė pasirengimą priimti batalionus, dėl kurių NATO sutarė Varšuvos viršūnių susitikime, ir paragino Aljansą, kad jų buvimas būtų ilgalaikis. Greta Vokietijos vadovaujamo dalinio Lietuvoje, batalionui Latvijoje vadovaus Kanada, o Didžioji Britanija imasi vadovauti batalionui Estijoje.

NATO kaip įmanydamas aiškina Rusijai, kad įtampą siekia palaikyti kuo mažesnę, ir elgiasi pamatuotai bei atsakingai, nes nenori naujo Šaltojo karo.

„Stipri gynyba, patikimas atgrasymas yra geriausias būdas ne konfliktui išprovokuoti, bet užkirsti kelią. Taigi prisitaikėme, atsakėme į padidintą Rusijos karinį buvimą prie NATO sienų“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Atgrasymas neveiks, kol Maskva nematys politinės valios. O visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad politinės valios ginti Baltijos šalis trūksta.

Vokietijos karo vadų delegacija jau prieš pusę metų buvo apsilankiusi rengdamasi dislokavimui – Aljansas pabrėžtinai nevadina jo nuolatiniu, laikydamasis susitarimo su Rusija, bet aiškina, kad, kas pusmetį keisdamiesi daliniai bus tiek, kiek reikės. Aljansui teko rasti pusiausvyrą – politiškai svarbu įtraukti kuo daugiau sąjungininkų, bet ne per daug, kad daliniai galėtų būti pasirengę prireikus iškart stoti į kovą.

Trys šimtai karių iš šio bataliono sudarys tarptautinio bataliono šerdį – iš viso jame turėtų būti apie tūkstantį karių. Kitus siųs trys šalys, naudojančios panašią ginkluotę kaip Vokietija.

„Per šešių mėnesių buvimą Lietuvoje, man vadovaujant, bus surengta daug pratybų su kariais iš Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos. Visa tai – kartu su mūsų partneriais iš Lietuvos. Prieš akis per šiuos šešis mėnesius laukia įdomi programa“, – teigia Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono Lietuvoje vadas plk. ltn. Ch. Huberis.

Bet atgrasymas neveiks, kol Maskva nematys politinės valios. O visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad politinės valios ginti Baltijos šalis trūksta.

Ir rinkimų metais į tai gali atsižvelgti Bundestagas, kuris pagal konstituciją vadovauja kariuomenei ir kuris dar turės tvirtinti, kada ir kaip šios pajėgos galės naudoti jėgą.

Vargu, ar Barackas Obama galėjo tikėtis, kad paskutinis, tik neseniai suplanuotas jo vizitas Europoje bus toks liūdnai ironiškas, kai jis turės išsigandusius europiečius raminti, jog Donaldo Trumpo išrinkimas nepakeis ilgalaikių Jungtinių Valstijų įsipareigojimų Europai. Prieš išskrisdamas, jis sakė, kad užsienio politika ne greitaeigis kateris, bet kruizinis laivas, kurį pasukti ne taip lengva.

B. Obama kartais, atrodė, net gina D. Trumpą – neliko kampanijos perspėjimų, kad jis siaubingai netinkamas postui ir branduolinio ginklo paleidimo kodams valdymui.

„Per mano pokalbį su išrinktuoju prezidentu jis pareiškė rimtą interesą išlaikyti mūsų kertinius strateginius santykius. Todėl viena iš žinių, kurias perduosiu, yra jo pasišventimas NATO. Manau, viena iš svarbiausių šios kelionės užduočių yra perduoti, kad niekaip nesilpnės ryžtas ir Amerika išlaikys pasišventimą stipriems ir tvirtiems NATO santykiams. Taip pat perduodu pripažinimą, kad šie aljansai ne tik naudingi Europai – jie naudingi Jungtinėms Valstijoms ir gyvybiškai svarbūs pasauliui“, – teigė JAV prezidentas Barackas Obama.

Dar savaitgalį per spaudą mėginęs prisišaukti D. Trumpą ir jam priminti, koks svarbus NATO, šiandien Aljanso vadovas irgi jau tikras dėl D. Trumpo.

„Esu tikras, kad jis bus tas Jungtinių Valstijų prezidentas, kuris laikysis visų įsipareigojimų Aljansui. Nes stiprus NATO svarbus ne tik Europai, bet ir Jungtinėms Valstijoms. Jis taip pat pabrėžia, kaip svarbu didinti išlaidas gynybai, kad europiečiai stiprina pastangas daugiau investuoti į gynybą. Visiškai su juo sutinku“, – mano NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO puoselėja ir respublikonų, ir demokratų administracijos, priminė B. Obama, ir patikino, kad bus tęsiami ir kariniai, ir diplomatiniai, ir kiti kontaktai.

„Už kasdieninių naujienų srauto esama neapsakomo tęstinumo. Jis mus verčia nepakeičiama šalimi, kalbant apie pasaulio tvarkos ir klestėjimo palaikymą. Tai tęsis“, – žadėjo JAV prezidentas.

Jis priekaištavo demokratų kandidatei Hillary Clinton už vangumą per kampaniją ir sakė, kad tas dovanas, kurios padėjo laimėti rinkimus, D. Trumpas panaudos Amerikos labui, o tos būdo ir temperamento savybės, kurios kenks, turės būti ištaisytos. Kaip tikino B. Obama, D. Trumpas valdys ne ideologiškai, o pragmatiškai.

Rusijos vadovas V. Putinas palaukė, kol D. Trumpas pasikalbės su Kinijos lyderiu, ir tik tada paskambino su sveikinimais. D. Trumpo komanda tik paminėjo, kad aptartas noras užtikrinti tvirtus santykius, tuo tarpu Kremlius puolė aiškinti, kad yra pasirengęs gerinti bendradarbiavimą, ypač ekonominį. Taip pat buvo įvardintas ir bendras pagrindinis priešas – tarptautinis terorizmas. Taip pat Maskva pareiškė esanti pasirengusi dialogui, jei tik jis bus lygus, pagarba – abipusė, o į vidaus reikalus niekas nesikiš.