Padėtis nesikeičia jau šešerius metus

Aplink Baltijos jūrą gyvena apie 85 milijonai gyventojų. Jei imtume Marijono Mikutavičiaus dainos žodžius ir teigtume, jog Lietuvoje gyvena 3 milijonai gyventojų – Baltijos jūros regionui apgyvendinti reikėtų 28 Lietuvų. Žinant tokius skaičius, pabandykite įsivaizduoti, kiek toks skaičius gyventojų sukuria gyvybinės ir ūkinės veiklos atliekų. Atsakymas paprastas: tiek, kiek užtenka užteršti visą jūrą.

Bendra Baltijos jūros užterštumo būklė nepakito per paskutinius šešerius metus. Iš vienos pusės, ši situacija ramina, mat padėtis neblogėja, bet tarša vis dar kelia didelį susirūpinimą. Tačiau analizuojant kiekvieną ekosistemos būklės indikatorių atskirai, pastebima nauja tendencija.

„Kai kurių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija Baltijos jūroje išlieka gan aukšta, tačiau pastebime ir kai kurių medžiagų koncentracijos mažėjimą. Iš naujų tyrimų gauname vis daugiau informacijos apie pavojingas medžiagas, identifikuojame problemą ir taikome tam tikras priemones. Būtent dėl šios priežasties pavojingų medžiagų koncentracija pastaraisiais metais mažėja“, – pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros Jūrų tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga-Budrė.

Anot Helsinkio komisijos parengtos Holistinio Baltijos jūrų ekosistemos būklės vertinimo, šiandien užterštumo lygis yra padidėjęs visoje Baltijos jūroje. Didžiausi kaltininkai – polibromitai antipirenai (naudojami siekiant medžiagą padaryti kuo mažiau degią) ir gyvsidabris.

„Gyvsidabris yra istorinė problema, kuri tęsiasi iki šiol. Nors veikla su gyvsidabriu yra griežtai reglamentuota, jis į Baltijos jūrą patenka iš atmosferos. Kovai prieš jį neužtenka tik vienos šalies įsitraukimo – reikia visam pasauliui imtis veiksmų“, – teigia pašnekovė.

Cheminės medžiagos ir sunkieji metalai į Baltijos jūrą patenka ne tik per atmosferą, bet ir per nuotekų valymo įrenginius. O kartais tai, ką specialistai randa mėginiuose, nustebina net juos.

„Atsiradus naujiems tyrimo metodams, identifikuojame naujas problemas, pavyzdžiui, taršą farmacinėmis medžiagomis. Vaistus vartojame jau daugybę metų, tačiau nebuvo pagalvota, kokią žalą aplinkai gali padaryti farmacinės atliekos. Žmogui išgėrus vaistą, organizmas ne viską įsisavina, tad likučiai patenka į aplinką. Kai kurios medžiagos gali turėti žalos gyviesiems organizmams. Farmacijos medžiagos vandenyje yra dar ganėtinai naujas radinys“, – pasakojo G.Garnaga-Budrė.

Tokie toksiški junginiai, patekę į Baltijos jūrą, gali sukelti įvairią žalą ekosistemai. Dalis žalos matoma plika akimi, pavyzdžiui, naftos išsiliejimas. Tačiau dalis teršalų plika akimi nematomi ir jie ilgus metus kaupiasi, jų poveikis iš lėto didėja.

Labiausiai užterštomis teritorijomis įvardijamos Arkonos baseinas (ribojasi su Vokietija, Danija bei Švedija), Rytų Gotlando baseinas (ribojasi su Estija, Latvija bei Lietuva), Botnijos jūra (ribojasi su Švedija ir Suomija) bei Kylio įlanka (ribojasi su Vokietija). 

„Mendelejevo jūros“ pasekmės

Dėl aplink Baltijos jūros regioną gyvenančių žmonių kiekio ir istorinių aplinkybių Baltijos jūroje galima rasti visko – nuo fekalijų iki cheminių ginklų. Žemės ūkis, pramonės ir miestų veikla turi didelę įtaką Baltijos jūros ekosistemai. Dėl limituotos vandens kaitos, maistingosios ir kitos medžiagos iš drenažo zonų kaupiasi Baltijos jūroje ir yra lėtai atskiedžiamos.

Rimta problema Baltijos jūroje yra mikroplastmasė, kuri randama skutimosi putose. Specialistų teigimu, skutimosi putų flakonėliuose mikroplastmasės būna labai nedaug, tačiau tokių flakonėlių naudojama kiekvieną dieną Baltijos jūros regione. Mikroplastmasė, patekusi į jūrą, suformuoja drumzles, kurios kenkia planktonui ir kitiems mikroorganizmams.

Vertėtų priminti, jog 2015 metų birželio mėnesį Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba buvo uždraudusi į Rusiją tiekti žuvininkystės produktus iš Latvijos ir Estijos. Tarnybos išplatintame pranešime buvo paaiškinta, jog tokių veiksmų buvo imtasi dėl kilkėse ir strimelėse rastų nuodingų medžiagų. Kaip pastebėjo Aplinkos apsaugos agentūros Jūros tyrimo departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja G.Garnaga-Budrė, Baltijos jūroje žuvyse ir moliuskuose esantis gyvsidabrio kiekis viršija leistinus kokybės standartus.

Taip pat dalis pavojingų cheminių medžiagų gali turėti katastrofiškų pasekmių. Pavyzdžiui, cheminis junginys tributil alavas gali sukelti moliuskų lyčių pokyčius.

„Aplinkos tarša gali turėti pasekmių ir mūsų sveikatai. Kai kurių taršos sukeltų pokyčių plika akimi nepastebėsime. Gali vykti pokyčiai biocheminiame, ląstelių lygmenyje“, – teigia G. Garnaga-Budrė. 

Į Baltiją taip pat patenka 75 proc. kenksmingo azoto ir 95 proc. kenksmingo fosforo. Klausiate iš kur? Atsakymas paprastas: iš tręšiamų laukų bei pavojingų atliekų, kurias kaupia įmonės. Dėl tokių azoto ir fosforo kiekių net 97 proc. Baltijos paviršiaus yra paveiktas eutrofikacijos, o net ketvirtadalis jūros paviršiaus yra laikomas „negyvosiomis zonomis“.

Svarbiausia – piliečių išprusimas

Tai, kas Baltijos jūroje tampa teršalais, galime rasti kasdieniuose produktuose: vaistuose, kosmetikoje, valymo priemonėse, chemijos bei kitose pramonėse. Specialistai siūlo pirkti ekologiškus produktus, pažymėtus atitinkamais ekoženklais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos gėlės ženklu. 

Kadangi į jūrą teršalai patenka ne tik nusėsdami iš atmosferos, bet ir su upių vandenimis, su tiesiogiai ar netiesiogiai patenkančiomis nuotekomis, labai svarbu investuoti į modernią ir efektyvią nuotekų valymo sistemą.

Būtent dėl šios priežasties nuotekų sistemų modernizacijai yra skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, prisidedančias prie saugesnių ir švaresnių Lietuvos vandens telkinių užtikrinimo, taip pat ir Baltijos jūros, mat į ją suteka beveik 200 didelių upių.

„Projektams įgyvendinti pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ skirta 115 mln. eurų, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ – dar 150 mln. eurų“, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis. 

Dėl šios priemonės iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų, tad į Baltijos jūrą pateks mažiau neišvalytų nuotekų.

Ženklai, kuriais žymimi ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai

Europos socialinis fondas

Ar jūsų naudojamas valiklis kenkia žuvims?

Specialistų teigimu, skalbimo bei valymo priemonių pasirinkimas gali turėti tiesioginės įtakos vietinių ežerų, upių, geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai. Valymo produktai yra pagaminti iš sintetinių cheminių junginių, kurie natūraliai nesuyra, tad su neišvalytomis nuotekomis patekę į gamtą turi didelį neigiamą poveikį ekosistemai. 

Visi plovikliai naikina išorinius žuvų gleivių sluoksnius, apsaugančius žuvį nuo bakterijų ir parazitų. 

Be to, plovikliai gali smarkiai pakenkti žiaunoms. Kai ploviklio koncentracija vandenyje yra didelė, miršta dauguma žuvų ir jų kiaušiniai. Tad jei mėgstame žuvį ar ikrus – vertėtų susimąstyti, kokias valymo priemones naudojame. 

Fosfatų turinčios skalbimo priemonės gali sukelti dumblių žydėjimą gėlame vandenyje. Dumblių žydėjimas yra ne tik akims bei nosiai nemalonus reiškinys – jis gali būti mirtinas vandens ekosistemai. 

Fosforas ir azotas, randami plovikliuose, yra maistinės medžiagos, kurios skatina daugintis dumblius ir kitus vandens augalus. Dumblių ir augalų dauginimasis sukelia eutrofikaciją – 

procesą, kurio metu gėlo vandens ekosistema lėtai miršta dėl nuolatinio deguonies stygiaus. Daugumoje valstybių uždrausta naudoti fosfatų turinčius ploviklius. Europos Sąjungoje šis draudimas įsigaliojo 2017 metų sausio 1 dieną. Šiuo metu ES negalima prekiauti skalbimo priemonėmis, kuriose yra daugiau nei 0,3 gramų fosfatų standartinėje dozėje.

Pavojus sveikatai slypi etiketėje

Įvairūs plovikliai ne tik kenkia aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Tikriausiai esame ne kartą pastebėję, jog po indų plovimo rankų oda būna išsausėjusi, paraudusi. Taip nutinka, nes indų ploviklis nuplauna riebalus ne tik nuo indų, bet ir nuo mūsų odos, pašalindamas apsauginį riebalų sluoksnį.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, vien Vilniaus rajone per 2016 metus buvau gauti 45 pranešimai apie apsinuodijimus buitine chemija. Palyginimui – šis skaičius 2015 metais buvo tik 8. 

Anot specialistų, tokių apsinuodijimų galima labai lengvai išvengti, jei skaitoma produkto etiketė – gamintojai privalo nurodyti, jei buitinės chemijos sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų dideliais kiekiais. 

„Jei produktas klasifikuojamas kaip pavojingas – etiketėje bus atitinkamas pavojingumo ženklas. Tokiu atveju svarbu naudoti asmens apsaugos priemones. Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, o ypač vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais. Patartina rinktis gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų bei rinktis bekvapes priemones“, – vardija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė N.Umbrasienė, pažymėjusi, kad kritiškai reikėtų vertinti ir gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą.

Taip pat vertėtų pirkti bekvapes priemones. Jų sudėtyje esantys kvapai nėra natūralios prigimties, tad dažnai gali dirginti kvėpavimo sistemą. Specialistai siūlo vengti oro gaiviklių, ypač vaikų kambaryje. 

Vis dėlto, jei nuspręsite pirkti oro gaiviklį, įsitikinkite, jog sudėtyje nėra šių alergizuojančių  medžiagų: isothiazolinone, amyl cinnamal, hexyl cinnamaldehyde, linalool, benzyl alcohol, coumarin, benzyl benzoate, geraniol, eugenol, lilial, methylheptincarbonat, citronellol, limonene, citral ir geraniol.

Pirkdami ekologišką produkciją padėkosite sau

Specialistai taip pat rekomenduoja pirkti buitinę chemiją, pažymėtą specialiais ekoženklais: ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai draugiški gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviška produkcija žymima Šiaurės šalių gulbe, vokiška – Mėlynuoju angelu, prancūziška – ECOCERT, o itališka – ICEA ženklais.

Svarbu paminėti, jog šioje produkcijoje naudojama daug mažiau aplinkai ir žmogui kenksmingų chemikalų, tačiau jų vis tiek sudėtyje yra. 

Jei norite naudoti 100 proc. gamtai ir sau nekenksmingas valymo priemones, reikėtų apsidairyti virtuvėje. Ekologiškam valymui puikiai tinka tokios kasdienės priemonės kaip soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, aloe vera, muilas. Rekomenduotina naudoti muilą, kurio sudėtyje nėra triklozano, mat šis junginys yra antibakterinis. Patekęs į vandenis, jis naikina visas bakterijas iš eilės, nesvarbu, ar jos reikalingos ekosistemai, ar ne.

Švaresnė aplinka – modernizuojant nuotekų sistemą

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2016 metus į paviršinius vandenis buvo išleista beveik 3 milijardai kubinių metrų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų. Iš jų beveik 46 milijonai kubinių metrų buvo nepakankamai išvalytos, o beveik 200 tūkstančių kubinių metrų buvo užterštos nuotekos be valymo. 

Norint sumažinti šiuos skaičius ir prisidėti prie vandens taršos stabdymo svarbu ir toliau modernizuoti nuotekų tvarkymo sistemą visoje Lietuvoje.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ – dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo in-frastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio“, – pasakojo I. Kiškis.

Naudojantis šia priemone, iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. 

O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.

Taip pat svarbu paminėti, jog  2017 m. gegužės mėnesį aplinkos ministro bei žemės ūkio ministro buvo patvirtinta „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa“ bei programos įgyvendinimo planas. Plane numatoma mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis bei plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą.

Šis planas svarbus ne tik nuotekų sistemos atnaujinimui, tačiau ir pilietiškai savimonei – plane numatyta užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos.  Net ir individualią nuotekų valymo sistemą turintys asmenys privalės šalinti azotą ir fosforą.

Ženklai, kuriais žymimi ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai

Europos socialinis fondas