Taranavo lenkdamas automobilių koloną
Žiniasklaidoje ne kartą dėl keistų teisėsaugos sprendimų aprašyta avarija įvyko 2014 metų lapkričio 1 d. Varėnos r., Valkininkų sen., kelio Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 1 kilometre. Jo metu J. V., gimęs 1980 m., vairuodamas visureigį „Audi Q7“, lenkė mažiausiai septynių automobilių koloną ir taranavo kolonoje pirmą važiavusį ir bebaigiantį posūkį į kairę atlikti automobilį „Toyota Avensis“. Avarijos metu itin smarkiai nukentėjo ir vėliau ligoninėje mirė „Toyota“ važiavusi 10 metų mergaitė – vairuotojos J. Jankauskienės dukra.
Avarijos situacija į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nekėlė abejonių: tarnybiniame pranešime apie įvykį užfiksuota, kad avariją galimai sukėlė mažiausiai septynių automobilių koloną lenkęs ir į J. Jankauskienės automobilio galinę dalį įsirėžęs „Audi Q7“ vairuotojas. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, įvardijant galimą kaltininką – „Audi Q7“ vairuotoją.
Paviešinus informaciją apie išskirtinį įvykį ne vienas komentatorius internete teigė, jog tą dieną vyko keliu Vilnius-Alytus ir įsiminė išskirtiniu chuliganišku vairavimu pasižymėjusį „Audi Q7“. Pačiame Alytuje kalbėta, jog automobiliu vyko vieno žinomo Alytaus verslininko sūnus, taip pat pasiturintis ir įtakingas verslininkas.
Pagal avarijos liudininkų parodymus, suprasti, kad kolonoje pirmas važiuojantis automobilis ketina daryti posūkį į kairę buvo nesunku – kolona lėtino greitį, vienas automobilis net buvo išvažiavęs iš kolonos į priešingą eismo juostą, bet pamatė posūkį rodantį pirmąjį automobilį, J. Jankauskienės „Toyota“ ir grįžo atgal į koloną.
Antras smūgis vienintelį vaiką palaidojusios į avariją patekusios Jankauskų šeimos laukė prokuratūroje, kai tyrimui vadovavusi prokurorė Regina Juškevičienė pranešimą apie įtarimą pateikė J. Jankauskienei, o vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas kartu vykęs jos vyras Vaidas Jankauskas, o „Audi“ vairuotojas, tapo tik liudininku.
Ekspertė neturėjo kvalifikacijos
Pasak avarijos sukėlimu kaltinamos J. Jankauskienės gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus, vienas pagrindinių įrodymų, jog kalta jo ginamoji, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertų išvados, bet jos daugiau nei keistos. „Analizuojant net kelių ekspertizių išvadas, susidaro įspūdis, jog net paaiškėjus naujoms aplinkybėms, duomenys kompiuterinės simuliacijos programoje tendencingai keičiami taip, kad nepadidėtų „Audi“ greitis ir jis liktų tokiu, kokiu toje vietoje leidžia kelio ženklai“, – sako G. Milevičius.
Pirmoji ekspertizė atlikta net reikiamos kvalifikacijos – transporto trasologijos –neturėjusios ekspertės, joje užfiksuota ne viena esminė klaida. Pavyzdžiui, vietoj nuosavo „Audi“ svorio (2370 kg) ekspertė į kompiuterinę ekspertizės programą suvedė 2990 kg (maksimalų pilnai pakrauto automobilio svorį). LTEC ekspertė taip pat klaidingai nurodė, kad automobilis „Toyota“ nublokštas ir sustojo 8 metrus nuo stovėjimo aikštelės krašto, kai apsilankius įvykio vietoje ir išmatavus atstumus nustatyta, kad šis atstumas buvo mažiausiai18 metrų.
„Akivaizdu, kad dėl šio „perteklinio“ 620 kg svorio bei sumažinto automobilio skrydžio nuo susidūrimo vietos ekspertė gavo ženkliai mažesnį automobilio „Audi“ greitį (93 km/h), nei buvo iš tikrųjų“, – komentuoja nukentėjusiuoju šioje skausmingoje byloje pripažinto sutuoktinio Vaido Jankausko atstovas S. Survila.
Pažadėjo „padaryti“ greitį, kokio reikės
Atlikus nepriklausomą ekspertinį tyrimą gautas gerokai didesnis „Audi“ greitis – prieš eismo įvykį jis siekė mažiausiai 125 km/h. Į tai atsižvelgęs teismas paskyrė papildomą ekspertizę „Audi“ greičiui nustatyti, tačiau LTEC ekspertai vėl pateikė išvadą, esą visureigio greitis neviršijo 95 km/h.
„Akivaizdu, kad fizikos dėsniai keistis negali, tačiau net ištaisius pirmosios ekspertės klaidas, programa LTEC ekspertams kažkodėl parodė beveik tą patį greitį, kaip ir pirmosios ekspertizės metu. Nemažiau keista tapo išgirdus vieno ekspertų pareiškimą per apklausą teisme, kuris tiesiai šviesiai pasakė, kad neva ko jūs kimbate prie to greičio, jie padarys tokį greitį, kokio reikės“, – sako G. Milevičius.
Atidžiau panagrinėjus vėlesnių ekspertizių duomenis kilo abejonės, ar nebuvo koreguojami tam tikri kiti įvykio techniniai parametrai, kad galutinis rezultatas iš esmės nesikeistų.
„Pavyzdžiui, nuotraukose iš įvykio vietos aiškiai matoma, kad į šalikelę nublokštas „Toyota“ yra išrausęs žemę. Tačiau LTEC ekspertizė naudoja slydimo koeficientą, lyg automobilis būtų čiuožęs žole nerausdamas grunto, o tai reiškia, kad automobilis buvo paveiktas mažesnės jėgos, kad atsidurtų ten, kur atsidūrė. T. y. į jį atsitrenkta mažesniu greičiu“, – pasakoja G. Milevičius.
Taip pat ignoruotos fotografijose aiškiai matomos „Audi“ stabdymo žymės, lyg avarija būtų įvykusi nestabdant, kas vėlgi sumažina „Audi“ greitį prieš susiduriant.
Visi šie faktai, įvertinti nepriklausomo eksperto, LTEC ekspertizėse pradingsta, nors jie yra reikšmingi vertinant avarijos aplinkybes. Dar viena keista aplinkybė – vėlesnių LTEC ekspertizių metu apskaičiuotas tik vienas automobilių susidūrimas, nors realiai šios avarijos metu automobilis „Audi“ stūmė „Toyota“, todėl turi būti modeliuojami keli jų susidūrimai. Pirmojoje LTEC ekspertizėje – paskaičiuoti trys susidūrimai, bet vėliau liko tik vienas, kas akivaizdžiai naudinga „Audi“ vairuotojui, nes taip mažinamas jo greitis.
Maža to, apie tai, kad patyrė spaudimą keisti įvykio protokolą šį mėnesį vykusiame teismo posėdyje prabilo ir pirminį eismo įvykio tyrimą atlikęs policininkas Arūnas Puodys. Pasak žiniasklaidoje cituoto buvusio pareigūno, jam buvo daromas spaudimas perrašyti pirminį protokolą net tris kartus, kad jis būtų palankus „Audi“ vairuotojui, o po kurio laiko vyriškis buvo priverstas palikti tarnybą.
