Pats didžiausias pavojus dirvožemiui – žmogus, būtent žmogaus veikla tapo svarbiausia žemę keičiančia jėga, konstatuoja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, ketvirtadienį dalyvavęs konferencijoje, skirtoje pasauliniams dirvožemio metams paminėti.

Anot geologo, žmogus ne tik kasa ir naudoja dirvožemį, bet ir formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius (atliekų sankaupas, sąvartynus), kurie teršia natūralų dirvožemį. Yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu žmogaus sukurto dirvožemio galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą.

Lietuvos dirvožemis užterštas, bet saugus

Kalbėdamas apie technogeninius darinius, kuriuos formuoja žmogaus veikla, J. Satkūnas minėjo vieną pavyzdį – Fabijoniškių mikrorajoną.

„Žmogaus sukurtiems technogeniniams dariniams priskirtini istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai – savavališki sąvartynai, atliekų sankaupos ir kitos be žmogaus priežiūros suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis.

Tai yra silpni gruntai, galintys deformuotis ar suformuoti nuošliaužas. Vienas mūsų technogeninio grunto pavyzdys – Fabijoniškių kalva, kur buvo buities ir kitų atliekų sąvartynas. Dabar tik tai žinodami galime tą kalvą atskirti nuo kito reljefo, nes ji jau pavirtusi įprasta reljefo forma. Tačiau biochemiškai ji yra labai išsiskirianti ir matome, kad iš jos sklindantis filtratas užteršia dirvožemį iki ypač pavojingo lygmens“, - sakė J. Satkūnas.

Jo teigimu, yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą technogeninio grunto – žmogaus sukurto dirvožemio.

„Tokį skaičiavimą padarėme vykdydami geologinį kartografavimą Kauno miesto pavyzdžiu. Ten vietomis technogeninių darinių yra iki 12 metrų, Vilniuje – dar daugiau – vietomis iki 16 metrų storio žmogaus sukurto dirvožemio. Ar tai daug, ar mažai? Nežinau, negaliu palyginti, nes kituose kraštuose tokie skaičiavimai nėra padaryti“, - nesiryžo šių skaičių įvertinti geologas.

Vis dėlto konferencijoje skaitydamas pranešimą apie geologinius pavojus pasaulyje ir Lietuvoje, J. Satkūnas, vertindamas Lietuvos situaciją, darė išvadą, kad mūsų padėtis yra palyginti labai gera.

„Lietuvos dirvožemis yra natūralus, dar nėra tiek daug žmogaus formuotas ir paveiktas. Jis yra švarus, jis yra ekologiškai ir biologiškai saugus, todėl jis yra ir labai brangus. Turime aptarti visas galimybes, kaip galime geriau veikti ir dirbti, kad mūsų brangus turtas išliktų ateities kartoms“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Viceministrė: tai opi problema visoje Europoje

Savo ruožtu konferencijoje sveikinimo žodį tarusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirma akcentavo, kad šie metai tarptautiniu mastu yra skirti dirvožemio problemoms aptarti ir jas spręsti, nes dirvožemis iš tiesų yra neįkainojamas turtas, kurį būtina saugoti ir naudoti tvariai.

„Jungtinių Tautų 68-oji asamblėja 2015-uosius yra paskelbusi Tarptautiniais dirvožemio metais. Šie metai skirti išryškinti nebylų, tačiau esminį dirvožemio vaidmenį žemės ekosistemų veikloje. Metų šūkis: „Sveikas dirvožemis - sveikam gyvenimui. 2006 metais buvo priimta dirvožemio apsaugos teminė strategija, kurioje dirvožemio degradacija įvardyta kaip labai rimta ir opi Europos problema“, - sakė D. Matonienė.

Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl vyksta dirvožemio degradacija, – žmogaus veikla: netinkamas ūkininkavimas, miškininkystė, pramonė, turizmas, miestų plėtra, statybos darbai.

„Dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis, biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai, blogiau skaidosi teršalai“, - vardijo viceministrė.

Yra paskaičiuota, kad 115 mln. ha arba apie 12 proc. viso Europos žemės paviršiaus ploto yra veikiami vandens erozijos, o 42 mln. ha – vėjo erozijos. Mažas organinių medžiagų kiekis yra būdingas 45 proc. Europos dirvožemiui, ypač Pietų Europoje.

„Apskaičiuota, kad visoje Europoje gali būti užteršta 3,5 mln. sklypų“, - konstatavo D. Matonienė.

Anot jos, Europos Sąjungoje iki šiol nėra sistemingos ir suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos ir vieningai įvardytų problemų sprendimo žingsnių, todėl tai galėtų būti viena sričių, su kuria reikėtų rimtai padirbėti.

Užupio bendruomenė išsireiškė susirūpinimą dėl želdinių naikinimo Polocko gatvėje. Netoli vieno alaus baro esančiame sklype anksčiau augo dideli, gražūs medžiai, tačiau pradėjus ten gyvenamųjų namų statybas, želdiniai ėmė trukdyti, todėl jie buvo iškirsti ir išrauti su visais kelmais. Vietiniai, bandantys įrodyti, kad medžių toje vietoje būta, susiduria su didele problema: nėra kelmų – nėra ir įrodymų.

Gavo baudą, siekiančią 1250 Lt

Užupio bendruomenės atstovė Rėda GRYNAS.lt pasakojo, kad Polocko g. 7A esantį sklypą nuomoja privati bendrovė ir planuoja gyvenamųjų namų statybas. Butai jau parduodami, nors statinių dar nėra.

„Tame sklype, šalia saugomo Polocko dvarelio, buvo dideli, gražūs medžiai. Kai privati bendrovė išsinuomojo sklypą, sugalvojo ten statyti kuo daugiau gyvenamųjų daugiabučių, be to, ėmė ir iškirto visus medžius be jokio leidimo. Pagal registro duomenis, matėme, kad ten yra saugotini želdiniai, o šiandien jų ten nebėra. Jeigu žiūrėtume iš valstybinės pusės, situacija opi tuo, kad NT vystytojas greitai iškirto medžius ir pašalino visus kelmus. Yra tokių įrodymų kaip nuotraukos, buvę medžiai matomi ir per „Google Maps“, bet kadangi kelmai panaikinti, aplinkosaugininkai nustatė, kad medžiai dingo, bet neturėjo duomenų, kiek konkrečiai ir kokie medžiai ten buvo. Dėl to jie negali tiksliai apskaičiuoti žalos ir apskritai nereiškia jokio ieškinio žalos atlyginimui“, - susiklosčiusią situaciją trumpai paaiškino Rėda.

Teisininkės išsilavinimą turinti moteris teigė dėl iškirstų medžių besikreipusi į aplinkosaugininkus ir gavo iš jų atsakymą, kad už sunaikintus želdinius atsakingai įmonei paskirta administracinė bauda, siekianti 1250 litų (bauda buvo paskirta dar pernai – red. past.).
„Turbūt mediena būtų brangiau kainavusi“, - ironiškai paskirtą baudą įvertina pašnekovė. - O kitas aspektas yra civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Jeigu aplinkosaugininkai reikštų civilinį ieškinį, prasižengusiems tai jau būtų skaudus dalykas. Šiuo atveju paskirta 1250 Lt bauda ir jie ramiai sau atsilaisvino plotus statyboms“.

Anot jos, šiuo metu sklype yra iškasta didelė duobė ir statybos laikinai pristabdytos. „Kol kas statytojams nepavyksta susiderinti savo statybos planų su Užupio bendruomene. Bandome juos priversti bent vieną želdinį atsodinti, bet kol kas jie nenori. Jie planuoja tris blokus daugiabučių - labai aukštus ir iš aplinkos išsiskiriančius. Liūdina, kad želdinių sąskaita yra planuojami nauji kvadratai“, - savo pamąstymais dalijosi pašnekovė.

Nors medžiai sklype iškirsti pernai pavasarį, iki šiol nėra sutarta, ar želdiniai bus atsodinti.

„Esame sustabdę statybas, nes statytojai privalo projektą derinti su visuomene. Šioje stadijoje esame ir užstrigę“, - konstatuoja Rėda.
Anot jos, Vilniaus mieste daug kur želdiniai nėra inventorizuoti – nežinoma, kiek ir kokių medžių kur auga, taigi tai apsunkina žalos apskaičiavimo procedūras, jeigu želdiniai tyčia ar netyčia sunaikinami.

Žada rankų nenuleisti

Vilniaus aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Albinas Morkūnas GRYNAS.lt teigė, kad aplinkosaugininkai, gavę pranešimą, kad neteisėtai iškirstas tam tikras kiekis saugotinų želdinių Polocko gatvėje, atliko patikrinimą.

„Nuvykus želdinių nematėme, viskas buvo likviduota. Matėsi kirtimų pasekmės – iškastos duobės ir nieko nebelikę. Nustatėme savininką ir atsakingam asmeniui surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Savininkas mūsų nutarimą apskundė teismui. Byla dar guli teisme, taigi kol nutarimas nepriimtas, negalime skaičiuoti žalos. Jeigu savininkas bylą laimės ir mūsų nutarimas bus anuliuotas, negalėsime teikti žalos atlyginimo. Jeigu bylą laimėsime, imsimės žingsnių žalos skaičiavimui“, - aiškino A. Morkūnas.

Anot aplinkosaugininko, žala aplinkai skaičiuojama pagal medžių kelmų skersmenį. Už skirtingus skersmenis taikomi skirtingi tarifai.
„Jeigu kelmų nėra, kreipsimės į savivaldybę, tikėtina, kad bus padaryta inventorizacija. Tie duomenys mums tinka. Jei inventorizacijos duomenų nėra, įrodyti sunku, bet mes turime penkių metų terminą, gal per jį atsiras kiti šaltiniai - ieškosime liudininkų, galbūt bus kokių nors įrašų. Kol kas reikia laukti nutarties“, - sakė A. Morkūnas.

Planas: per kelis metus inventorizuoti visą Vilnių

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyr. specialistas Marius Pabrieža, paklaustas ar sostinėje yra vykdoma želdinių inventorizacija, tai patvirtino. Tiesa, panašu, kad ji yra tik pradėta, nes konkrečių skaičių nepateikiama.

„Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, visi medžiai yra saugotini, augantys, miestų ir miestelių teritorijoje, privačiose žemės valdose, išskyrus augančius privačiose namų valdose bei mėgėjiškuose soduose. Šiuo metu yra atliekama inventorizacija Žvėryno rajone bei dalyje centrinės miesto dalies (Goštauto g., Gedimino pr. ir kt.). Inventorizacija atliekama tik valstybinėje, bendro naudojimo teritorijoje. Privačiuose sklypuose inventorizacija nebus atliekama“, - teigė M. Pabrieža.

Savo ruožtu Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius patikino, kad ateityje planuojama atlikti viso Vilniaus želdinių inventorizaciją, tačiau tai daryti sparčiau trukdo finansų stoka.

„Inventorizacijos duomenys yra kaupiami ir artimiausiu metu turėtų būti patalpinti vilnius.lt puslapyje. Kai darbus atliksime minimoje teritorijoje, planuojame eiti į kitas miesto dalis ir per keletą metų inventorizuoti visą Vilnių. Be abejo, inventorizacijos tempai priklauso ir nuo finansų, kurių nepakanka“, - sakė G. Runovičius.

Savivaldybės specialistai, klausiami, kaip gyventojai galėtų įrodyti, kad medžiai augo vienoje ar kitoje vietoje, jei tose vietose želdinių inventorizacija nebuvo atlikta, pripažino, kad tai padaryti kai kuriais atvejais gali ir nepavykti.

„Jeigu savavališkai iškertami želdiniai, pašalinami kelmai bei visi želdinius įrodantys įkalčiai, įrodyti jog ten augo saugotini želdiniai neįmanoma. Galima tą įrodyti, tik jeigu atlikta inventorizacija arba yra sklypo plane (topografinėje nuotraukoje) užnešti želdiniai“, - aiškino Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyr. specialistas M. Pabrieža.

Automobilių skaičiui kasmet vis augant, natūralu, kad mokslininkams tenka sukti galvą, kuo juos „maitinti“, kad būtų ir ekonomiška, ir aplinkos stipriai neterštume. Ekspertai kalba ne tik apie elektromobilius, vandenilio kurą, bet ir biodegalus, kuriems žaliavos galima rasti ne tik laukuose (iš rapsų), ar miškuose (iš medienos atliekų), bet ir sąvartynuose (iš sąvartynų dujų).

Rapsas prieš atliekas: kuris pasirodė geriau?

VGTU mokslininkai atliko įdomų eksperimentą – ištyrė dvi degalų rūšis, kurios savo sudėtyje turi skirtingo tipo ir skirtingus kiekius biodegalų. Norėta palyginti, kaip kinta ekonominiai ir ekologiniai parametrai, priklausomai nuo to, kiek ir kokių biodegalų į tradicinį kurą yra įmaišoma. Nustatyta, kad biodegalai iš tiesų ženkliai prisideda prie ekologinių rodiklių gerėjimo, tačiau didelio ekonominio efekto neduoda.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas dr. Alfredas Rimkus Grynas.lt sutiko papasakoti, kaip eksperimentas buvo vykdomas ir kas jo metu reikšmingo pastebėta.

„Atlikome palyginamąjį tyrimą. Lyginome degalus, kurie yra tradiciniai ir parduodami degalinėse (sudaryti iš naftos pagaminto dyzelino (95 proc.) mišinio su biodegalais (5 proc.), kurie gaminami iš rapsų žaliavos) ir degalus, kuriuose maišytas dyzelinas su 15 proc. biodegalų (pagamintų ne iš maistinės žaliavos, o medžio ar popieriaus apdirbimo atliekų (BTL – biomas to liquid)). Lyginome, kaip kinta energetiniai rodikliai - degalų sąnaudos, efektyvusis naudingumo koeficientas ir ekologiniai rodikliai – dūmingumas, azoto oksidų, angliavandenilių bei anglies dvideginio(CO2) koncentracija išmetamosiose dujose. Minėti teršalai kenksmingi žmogaus sveikatai, o CO2 sukelia šiltnamio efektą,“, - aiškino A. Rimkus ir pridūrė, kad tyrimui atlikti buvo panaudotas dyzelinis variklis, kuris dirbo keletu skirtingų režimų.

Anot docento, tyrimas parodė, kad degalų sąnaudos nežymiai sumažėjo naudojant naujos kartos degalų priedą, tačiau vertinant matavimo paklaidas, rodiklis toks nedidelis, kad reikšmingo skirtumo nesudaro. Tačiau ekologiniai rodikliai vienų ir kitų degalų atveju buvo gana skirtingi.

„Dūmingumas (naudojant 15 proc. BTL degalų – red. past.) sumažėjo apie 20 proc. Tai galime paaiškinti tuo, kad naujame degalų priede yra mažesnė dalis anglies, didesnę dalį sudaro vandenilis. Azoto oksidų koncentracija išmetamosiose dujose taip pat buvo apie 15 proc. mažesnė. Paprastai būna taip, kad jeigu dūmingumo rodiklis mažėja, azoto oksidų didėja, šiuo atveju sumažėjo abu rodikliai. Mes naudojome įrangą, kuri fiksuoja procesus cilindruose, todėl nustatėme, kad truputį kitaip vyksta degalų degimo fazės: naujas degalų priedas gerina degalų mišinio užsiliepsnojimą, cilindre degimo pradžioje būna įpurkšta mažiau degalų ir, degalams pradėjus degti, ne taip staigiai išsiskiria šiluma. Dėl to degimo pradžioje būna mažesnis temperatūros ir slėgio prieaugis, tai ir lemia mažesnį azoto oksido susidarymą, taip pat variklis veikia tyliau“, - aiškino A. Rimkus.

Pašnekovo teigimu, angliavandenilių koncentracija, naudojant degalus, kuriuose yra didesnė biodegalų, gaunamų iš medienos ar popieriaus atliekų, dalis taip pat sumažėjo apie 10 proc.

„Galvoju, kad būtų perspektyvu pakeisti biodyzeliną, kuris gaminamas iš rapsų (nes naudojama ir žemė, ir pati žemės ūkio kultūra) į naujos, antrosios kartos biodyzeliną, kuris gaminamas iš ne žemės produktų. Lietuvoje yra keletas įmonių, kurios gamina biodyzeliną iš rapsų, todėl reikėtų artimoje ateityje joms pakeisti gamybinį procesą, kad galėtų naudoti atliekas – medienos ar pan.“, - teigė VGTU docentas.

Už žalumą tektų mokėti daugiau

Vis dėlto pašnekovas neslepia, kad tai padarius, už degalus reikėtų mokėti šiek tiek brangiau. „Sintetiniu būdu padarytas biodyzelis yra brangesnis nei išgautas iš naftos, bet sprendžiamos kitos problemos – naftos poreikio, atliekų apdirbimo, kiti ekologiniai dalykai. Reikėtų žmonėms būtų sąmoningais, gal tokie degalai bus keliais centais brangesni, bet jie duos ekologinį efektą, - sakė A. Rimkus.

Paklaustas, kuriai degalų rūšiai jis matytų šviesesnę ateitį – biodegalamas ar vandenilio kurui, o galbūt išvis elektriniam transportui, A. Rimkus teigė, kad nereikėtų apsiriboti vienu iš jų, nes visi energijos šaltiniai gali būti efektyviai naudojami.

„Naudojant naujos kartos biodegalus automobilyje nieko keisti nereikia ir tai yra privalumas. Vandenilio kuro naudojimui reikalingos žymiai sudėtingesnės technologijos, reikia iš esmės pakeisti jėgos agregatus, panaudoti kuro celes. Automobilio konstrukcija liks ta pati, bet be vidaus degimo variklio. Tokie eksperimentiniai automobiliai jau važinėja. Tiesa, vandenilis gali būti naudojamas ir šio metu plačiai eksploatuojamuose automobiliuose (miesto autobusuose), veikiančiose suslėgtomis dujomis.

Vandenilis gali būti maišomas su biodujomis ar gamtinėmis dujomis ir automobilyje ypatingų pakeitimų atlikti taip pat nereikia. Todėl nereikėtų visiškai vandenilio atsisakyti, nes jis yra labai geras energijos akumuliatorius, pavyzdžiui, šviečia saulė, pučia vėjas ir mes galime šią energiją paimti ir paversti į vandenilį ir turėti kuro, kai, pavyzdžiui, biodegalams pagaminti reikia palaukti, kol užaugs biomasė ir pan.“, - svarstė VGTU mokslininkas.

Lenkai šioje srityje mus lenkia

VGTU Automobilių transporto katedros docentas dr. Jonas Matijošius, paklaustas, kas labiausiai paskatintų biodegalų plėtrą Lietuvoje, vienareikšmiškai teigė, kad tai turėtų daryti valstybė teikdama kompensacijas ar tam tikras subsidijas biodegalų gamintojams.

„Turime nacionalinę energetikos programą, kuri iki berods 2023 m. numato, kad mes turėtume transporte naudoti iki 6 proc. biodegalų. Viskas lyg ir atrodytų puikiai. Mes pirmieji Europos Sąjungoje (ES) esame priėmę įstatymą, kuris įpareigoja naudoti iki 7 proc. biodegalų transporte, kaip ir viršijame strateginius reikalavimus. Įstatymiškai situacija gal ir atrodytų nebloga, bet kažkodėl biodegalų gamintojų nedaugėja ir palyginus su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Vokietija, labai atsiliekame. Netgi lyginant su ta pačia kaimynine Lenkija, kur galima degalinėse įsigyti 100 proc. biodyzelino, pas jus situacija nelabai kokia – norint įsigyti šimtaprocentinio biodyzelino turime tam tikrus įstatymo apribojimus“, - kalbėjo pašnekovas.

Jeigu būtų nuspręsta drastiškai pereiti prie 100 proc. biodyzelino automobiliuose naudojimo, reikėtų automobiliui padaryti apie 200 smulkesnių ir stambesnių modifikacijų.
Kol biodegalų pramonė nėra išvystyta, anot pašnekovo, tam tikra valstybės parama biodegalų gamintojams galėtų duoti reikiamą postūmį šią rinką plėtoti.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai brangu, bet iš kitos pusės valstybei apsimoka. Įgyvendindami ES direktyvines nuostatas, kurias turėtume, tuo pačiu skatiname ir biodegalų gamintojus. Jeigu juos skatiname, reikia tikėtis, kad žaliava biodegalams bus auginama Lietuvoje – automatiškai mes skatiname ir žemdirbius ir t.t. Kita vertus, šiuo metu rinkoje jau yra naujų degalų generacijų: pirmajai naudojo maistui skirtas žaliavas, antrajai – biomasę iš ne maistui skirtų medžiagų, trečiajai – medienos atliekas, atitinkamas žoles“, - pasakojo J. Matijošius.

Biodegalams gaminti galima naudoti ir maisto atliekas, taip pat neišnaudota sritis – sąvartynų dujų panaudojimas. „Yra naujos technologijos, iš tokių dujų galėtų būti sintetinami ir degalai“, - sakė mokslininkas.

Ar egzistuoja degalų mados?

Anot J. Matijošiaus, vienų ar kitų degalų rūšių pasirinkimą lemia turimi šalies resursai ir apsimokėjimas juos naudoti.

„Kiekvienas gamintojas nori išgyventi ir turėti didesnį pelną, todėl natūralu, kad degalus gamins iš to, iš ko apsimoka labiausiai – pavyzdžiui, yra tam tikros subsidijos ar tam tikrame regione kokie nors augalai gerai dera ir iš jų galima nuimti didesnį derlių, tą ir augins. Abejoju, kad Lietuvoje augintų palmes ir iš jų spaustų palmių aliejų, kad iš jų būtų gaminamas biodyzelis. Mūsų gamtinėmis sąlygomis gerai auga rapsai, todėl beveik visas šalyje gaminamas biodyzelinas yra rapsų pagrindu“, - sakė docentas.

Paklaustas apie ateities degalus, pašnekovas teigė, kad tai nulems, kur bus orientuota valstybės politika.

„Jeigu valstybė bus orientuota statyti pakrovimo stoteles elektromobiliams, šviesiausia ateitis bus būtent jiems. Jeigu skatins vandenilio kuro gamybą, tada jam. Viskas priklauso nuo valstybės požiūrio“, - tikino J. Matijošaitis. Jo teigimu, jeigu jau turima švarios elektros, palankiausia būtų ją ir naudoti, nes tuomet elektrinis transportas jokios taršos nesukeltų.

Sunku patikėti, tačiau daug kam egzotiški augalai – graikiniai riešutmedžiai puikiai auga Lietuvos žemėje ir duoda nemažai derliaus.

Į Grynas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Kamilė, kuri stebėjosi, jog medis net neprižiūrimas auga ir duoda riešutų.

„Pas mus kaime auga senas graikinis riešutmedis ir visuomet prikrenta riešutų. Medžiui kažkur septini metai, kažkas seniai jį ten pasodino, tačiau jis nereikalauja jokios priežiūros. Riešutų ragavome. Jų kevalas yra minkštesnis nei įprasta, tačiau skonis visiškai identiškas, kaip graikinių riešutų, kurių galima nusipirkti ir parduotuvėje“, - sakė skaitytoja.

Tinginių medis

Ūkininkas Algirdas Jušinskas, graikinius riešutmedžius auginantis jau nemažai metų teigė, kad tai – neišrankūs medžiai tinginiams.

„Lietuvoje graikiniai riešutai auginami jau 100 metų, jie buvo atvežti į dvarus, kiekviename dvare buvo pasodintų graikinių riešutmedžių. Tie dvarininkai, matyt, buvo ne žiopli žmonės, kad sugebėjo iš kažkur atsivežti tokių augalų ir juos pasodinti. Jeigu jie būtų buvę žiopli, nebūtų sukūrę ir dvarų“, - šių medžių istoriją Lietuvoje pasakojo A. Jušinskas.

Anot jo, nors mums tai egzotinis augalas, oro sąlygos čia jam yra tinkamos: „Tų žiemų buvo įvairiausių, tačiau jeigu oro sąlygos būtų nepalankios, šių medžių dvaruose nebūtų, tačiau jie atsilaikė ir išliko iki šių dienų. Be to, šiuo metu oras šyla, todėl sąlygos yra palankios. Klimato atšilimas tikrai pagerina šių medžių augimą, kadangi jie yra šiltesnių kraštų augalai.“

„Dėl derliaus svarbu žmogaus operatyvumas. Jeigu esate dvidešimt keturių metų ir šiandien pasodinsite riešutmedį, kai būsite 30 metų jau valgysite riešutus. Bet kitas žmogus būdamas 60 metų abejoja ar sodint šį augalą, yra keista. Reikia sodinti ir kuo greičiau, tada sulauksi derliaus. Derlius būna tikrai didelis“, - teigė A. Jušinskas.

Anot ūkininko, norint auginti šiuos medžius per daug nieko nereikia žinoti, kadangi tai yra tinginio medžiai: „Jis auga ten, kur niekas kitas neauga, jo prigimtis: kalnai, uolos, dykinės, todėl jie nereiklūs dirvos sąlygoms, be to, jiems nereikia jokios agrotechnikos, nereikia jų genėti, nereikia purkšti. Gali pasodinti medį ir pamiršti. Žinoma, reikia šiek tiek meilės skirti.“

Riešutai gydo

Delfi.lt jau rašė, kad ūkininkės iš Kauno Ritos Bulaukienės ūkyje taip pat auga graikiniai riešutai, jai laukti derliaus teko apie 10 metų.

Moteris pasakojo, kad per tą laiką augalai buvo nukentėję ir nuo šalnų, ir nuo gyvūnų. Taip pat ji pasakojo, kad auginant riešutmedžius, tenka padirbėti. O graikiniai riešutai turi ir gydomųjų savybių.

„Graikiškus riešutus galima gliaudyti ir valgyti vienus, galima naudoti konditerijos gaminiams – pyragams, sausainiams. Žinau, kad kai kurie žmonės, suvalgę riešutus, neišmeta ir jų pertvarėlių, jas naudoja arbatoms, prieš vartojimą užpila spiritiniu gėrimu. Sakoma, kad šios riešutų pertvarėlės yra vaistas nuo įvairių ligų. Taigi riešutus perka ir liaudies medicina besidomintys žmonės“, – pasakoja ji.

Yra nemaža rizika

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė teigė, kad auginant tokius augalas vis gi yra rizika.

„Tai yra ne mūsų krašto augalas, bet jis yra auginamas Lietuvoje. Žinau, kad Žvėryno kieme žmonės turi didžiulį medį ir kelis maišus riešutų kasmet susirenka. Žinoma, visuomet yra rizika. Jeigu nebus šalnų žydėjimo metu, bus riešutų, jeigu žiedai nušals, riešutų nebus. Rizika yra kol kas, bet klimatas gali ir šiltėti“, - sakė T. Jokšienė.

Anot jos, šiltas pavasaris, dar nereiškia, kad sąlygos šiems augalams yra geros: „Dabartinė šiluma nieko nereiškia, jeigu bus minusinė temperatūra, kai prasiskleis žiedai, jie nušals ir derliaus nebus. Čia kalbama apie tas vėlyvąsias šalnas, gegužės mėnesį, kai pradeda žydėti visi sodai.“

Botanikės teigimu, svarbiausia, sodinant tokį medį Lietuvoje būtų ieškoti užuovėjos.

„Jis yra savotiškas medis, Lietuvoje jam tikrai reikėtų ieškoti užuovėjos, kad šalti vėjai nepūstų, apsaugoti nuo jų, jeigu auginame pavienius medžius, tiktų uždari kiemai. Uždengti jų, kad apsaugotume žiedus, tikrai neįmanoma, nes tai yra didžiuliai medžiai“, - pasakojo T. Jokšienė.

Keli patarimai

- Patartina sodinti ne jaunesnius kaip 2-4 metų sodinukus, nes riešutmedžių šaknys labai trapios ir jei iškasant nutraukiamos, augalas neprigis.

- Venkite juos sodinti lygioje vietoje – žiemą riešutmedžiai čia labiausiai nukenčia, o geriausia parinkti vakarinį kalvos šlaitą.

- Dirvožemyje būtinai turi pakakti kalcio ir magnio, nes tai reikalinga riešutų kevalų susidarymui.

- Būtų gerai sodinti ne vieną, o 3-4 riešutmedžius, nes jiems reikalinga kryžmadulka.

Nors Vilniaus miesto valdžia žadėjo, jog lapkričio pradžia taps išsigelbėjimu statybines atliekas statybų objektuose kaupiančioms įmonėms, savo pažado neištesėjo. Statybininkai vis dar negali ramiai miegoti, nes sprendžia dilemą: nusikalsti ir vežti atliekas į pamiškes, ar ir toliau pildyti savo kantrybės taurę, sandėliuojant atliekas kiemuose.  Vartai į vienintelę statybinių atliekų aikštelę Liepkalnyje užverti, tačiau savivaldybės atstovai viliasi, kad sprendimas jau ne už kalnų, tikėtina, jau kitą savaitę. Savo ruožtu aplinkosaugininkai – ne tokie optimistiški ir tikslių datų neįvardija.

Gavo žinių, kad atliekos sutvarkytos, bet dar nepatikrino

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Egidijus Anulis GRYNAS.lt informavo, kad praeitą savaitę statybinių atliekų aikštelę valdanti įmonė „Bionovus“ pateikė prašymą, motyvuodama, kad atliekas sutvarkė, nors nurodyta, kad sutvarkyti atliekų perviršius jie privalo iki lapkričio 28 dienos. Pagal jų prašymą pradėtas patikrinimas, kol kas nėra žinių, kad situacija pasikeitė, nes gauta informacija dar nėra patikrinta.

Anot E. Anulio, RAAD negavo jokių alternatyvių pasiūlymų, kur atliekos galėtų būti padėtos, kol „Bionovus“ aikštelės vartai uždaryti.

„Nei RAAD, nei Aplinkos ministerija neorganizuoja savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkymo, tą pasiūlymą turėtų pateikti Vilniaus miesto ar rajono savivaldybė, tačiau kol kas šios savivaldybės nėra pateikusios jokios alternatyvos, kad kažkur kitur galėtų tokios atliekos būti tvarkomos. Dalį atliekų gali priimti atliekų tvarkytojai, jas išrūšiuoti ir šalinti regioniniame sąvartyne, tas yra realu šiai dienai ir kol klausimas nėra išspręstas dėl šitos aikštelės, toks modelis ir turėtų būti taikomas“, - aiškino E. Anulis.

Pasiteiravus, kada statybų įmonės galės sukauptas statybines atliekas priduoti atliekų tvarkytojams, aplinkosaugininkas tiksliai pasakyti negalėjo: „Kaip jie dabar realizuoja tas atliekas, taip turėtų ir toliau realizuoti. Deja, bet pasakyti, kad dabar viskas gerai, kad situacija grįžta taip, kaip buvo – tikrai negalime“, - konstatavo E. Anulis.

Savivaldybė laukia „žalios šviesos“

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, paprašyti pakomentuoti esamą situaciją, teigė, kad iš savivaldybės pusės viskas atlikta ir laukiama tik „žalios šviesos“.

Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotoja Loreta Juškaitė GRYNAS.lt teigė, jog remiantis „Bionovus“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenimis, spalio 16 d. viso aikštelėje buvo 214 745 52 tonos atliekų, todėl šio rašto surašymo dieną aikštelėje buvęs perviršis yra sutvarkytas, o privalomieji nurodymai įvykdyti.

„Bionovus“ paprašė, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atliktų perviršio sutvarkymo patikrą. Kiek žinome, agentūra paprašė įmonės papildomų dokumentų ir tie dokumentai jiems buvo pateikti. Šiuo metu mes visi laukiame šios institucijos sprendimo, kad perviršis yra sutvarkytas ir tuomet bus galima atnaujinti statybinių atliekų aikštelės veiklą“, - situaciją komentavo L. Juškaitė.

Anot jos, kitą savaitę yra tikimasi atsakymo, nes paprašyta agentūros šį klausimą nagrinėti skubos tvarka.

Paaiškino, ką darys, kad situacija nepasikartotų

„Bionovus“ direktorius Audrius Vaitkevičius patvirtino, kad įmonė laukia atsakingų institucijų sprendimo, kada jos statybinių atliekų aikštelė galės atverti vartus. Pašnekovas tikina, kad kaip ir iki šiol, įmonė priims mišrias statybines atliekas, tačiau jose galės būti tik iki 20 proc. komunalinių atliekų srauto, taip pat bus griežčiau žiūrima, kad priimamų atliekų kiekiai neviršytų galimos realizuoti produkcijos kiekių.

„Esame aptarę veiksmų planą su kontroliuojančiomis institucijomis, kad priiminėtume atliekas tik pagal savo gamybinius pajėgumus, tiek, kiek galime perdirbti, kad neužsiverstume kalnais neperdirbtos produkcijos ir neįvyktų tokia pati situacija“, - aiškino A. Vaitkevičius.

Pasiteiravus, kokiu būdu buvo sutvarkytas susidaręs atliekų perviršis aikštelėje, pašnekovas teigė, kad pirmiausiai atliekos buvo išrūšiuotos pagal skirtingas frakcijas ir dalis atliekų paruoštos kaip žaliavos, kurias perdirbus gauta produkcija bus parduodama, kita dalis – dar laukia papildomo antrinio rūšiavimo.

„Vyksta nuolatinis žaliavų pardavimas, ir iki šiol turėjome priruoštos produkcijos, bet kadangi priėmimo mastai buvo daug didesni nei realizacija, natūraliai ir susikaupė didžiuliai kiekiai žaliavos“, - paaiškino A. Vaitkevičius.

Ketvirtadienio rytas vilniečius pasitiko dideliu rūku ir keistu degėsiu kvapu. Kaip DELFI aiškino Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, blogas kvapas – ne didelės avarijos, o padidėjusios oro taršos padarinys. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyr. specialistė Vilma Bimbaitė išskiria tris priežastis, kas tai lėmė.

„Kaip žinote, Vilnius yra duobėje, o aplink miestą ir mieste per parą užfiksuota apie 60 gaisrų – tai didelis skaičius. Tuo tarpu vėjas nurimęs, nėra vėjo sklaidos, tad dūmai neišsiklaido. Jokio didesnio gaisro nėra užfiksuota“, - vilniečius ramino G. Markauskas.

V. Bimbaitės teigimu, užterštumą lėmė meteorologinės sąlygos, vietinių ir atneštinių teršalų poveikis. „Meteorologinės sąlygos – sausi orai, nusistovėję jau kelias dienas, silpnas vėjas (lėmė padidėjusį oro užterštumą, - red. past.). Dabar, kadangi jau yra prasidėjęs šildymo sezonas, pagrindiniai teršalų šaltiniai – individualių namų šildymo įrenginiai, kurie išmeta teršalus priežemėje ir jie dėl esamų oro sąlygų nesisklaido. Miestuose poveikį turi ir transportas. Jau kurį laiką mes turime vyraujančią pietų krypčių pernašą – teršalai yra atnešami iš kitų valstybių – daugiausiai Lenkijos, Baltarusijos, nes ten irgi jau prasidėjęs šildymo sezonas ir su oro masėmis atkeliauja papildoma teršalų porcija“, - aiškino specialistė.

Sergantiems kvėpavimo takų ligomis rekomenduojama likti namuose

Anot jos, kietųjų dalelių koncentracija yra labiausiai padidėjusi Vilniuje, Kaune. Kituose miestuose ji šiek tiek mažesnė.

„Sveikatai poveikis, žinoma, yra, didelė tikimybė, kad šiandien bus viršyta kietųjų dalelių paros ribinė vertė (50 mg/kub. m). Šiuo metu Žirmūnuose mes turime per 200 mg/kub.m koncentraciją, bet tai yra valandinė koncentracija“, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.

Jos teigimu, žmonėms, kurie turi problemų su sveikata, širdimi, kvėpavimo takais, taip pat mažiems vaikams nerekomenduojama šiomis dienomis būti lauke, vykdyti kažkokią intensyvesnę veiklą.
„Artimiausiomis dienomis didesnių pokyčių nepranešama, vėjas liks silpnas, kritulių nenumatoma, sunku prognozuoti, bet situacija neturėtų pagerėti“, - kalbėjo V. Bimbaitė.

Pasak specialistės, nors rūkas plika akimi matomas iki šiol ir juntamas degėsių kvapas, šis reiškinys nėra išskirtinis, nes kietųjų dalelių koncentracijos rudeniop visada šoktelti aukštyn. Tai lemia prasidedantis šildymo sezonas.

„Kiekvienais metais turime tokią situaciją“, - patvirtino pašnekovė. Anot jos, šiuo metu yra stebimos tik vieno teršalo (kietųjų dalelių) didesnės koncentracijos, o kitos – sieros dioksido, azoto dioksido koncentracijos neviršija normų.

Neigia, kad kažkas degino padangas ar kad dega durpynai

Vos pasirodžius žinioms apie Vilnių apgobusį smogą ir specialistams paaiškinus jo priežastis, dalis skaitytojų sunerimo, kad kažkas yra slepiama ir pradėjo kelti versijas, kas gali būti tikroji nesisklaidančio rūko ir degėsio kvapo priežastis. Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius patvirtino, kad nuo pat ryto agentūra gavo daug pranešimų dėl smogo ir dėl to patikrino šilumininkus.

„Ketvirtadienį ryte Vilniaus miesto agentūros pareigūnai nedelsdami patikrino „Vilniaus energijos“ katilinę, nebuvo nustatyta, kad būtų kūrenama neleistinu kuru. Kadangi nėra vėjo, lietaus ir yra labai daug stacionarių oro taršos šaltinių – ir biokuro katilinės, ir privatūs namai, jau pradėję šildymo sezoną, kur kūrenama gal legaliomis, gal kai kuriais atvejais ir nelabai legaliomis kuro rūšimis – dėl to kietųjų dalelių kiekis ore pradėjo viršyti normas“, - aiškino J. Bacevičius.

Daliai skaitytojų kilo įtarimas, kad galbūt kažkur buvo nelegaliai deginami plastikai, degė durpynai ar buvo bandoma atsikratyti senomis padangomis ir tai lėmė tvyrantį smogą mieste.

Aplinkosaugininkas teigė neturintis tokių duomenų, kad būtų kilęs koks nors gaisras – ar padangų, ar kitų atliekų, plastiko ir pan. „Tokios informacijos mes neturime. Turime tik vienintelį dalyką – priegaisrinės gelbėjimo tarnybos informaciją, kad per praeitą parą Vilniaus mieste ir rajone yra kilę berods 60 gaisrų atvira liepsna. Galbūt tai irgi daro įtaką oro kokybei“, - spėjo pašnekovas.

Nors vienas komentatorius iškėlė versiją, kad smogas į Lietuvą galėjo atslinkti dėl Baltarusijoje degančių durpynų, J. Bacevičius teigė, kad tokių nei oficialių, nei neoficialių žinių jie iš kaimynų nėra gavę.

Poilsis pajūryje negali būti toks, kokio tik panorėsite – yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis. Norite atsivesti į pajūrį savo keturkojį augintinį? Negalima! Planuojate romantiškai įsikurti paplūdimyje palapinėje ir ten vakare palydėti, o ryte sutikti saulę? Tikrai neišdegs! Abiem šiais atvejais pridarysite žalos aplinkai. Neringos miesto agentūros, gelbėjimo stoties ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai aiškina, kad vasara – pats darbymetis ir šunų šeimininkų bei palapinių statytojų atsiranda kaip po lietaus, todėl tenka gerokai paplušėti juos drausminant. Vis tik GRYNAS.lt žurnalistė, viešėdama pajūryje, per savaitę užfiksavo abu šiuos pažeidimus.

Daug vargo su užsieniečiais

Neringos miesto agentūros vedėjas Justinas Stančaitis sako, kad skirtingo pobūdžio pažeidimus darančius poilsiautojus tenka drausminti skirtingų institucijų pareigūnams. Štai, pavyzdžiui, palapinių statytojus akylai stebi nacionalinio parko reindžeriai, o šunų šeimininkams baudas išrašinėja savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tą gali daryti ir policija. Aplinkosaugininkai savo ruožtu neatlieka nei vienos iš šių veiklų, tačiau eidami pro šalį ir pastebėję palapinių statytojus gali juos įspėti arba išrašyti pažeidimų protokolą.

„Savivaldybė, tarybos sprendimu, yra priėmusi nutarimą, kad paplūdimiuose šunis vedžioti yra draudžiama, policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius tai prižiūri. Mes tik pagal buvusio ministro Valentino Mazuronio įsakymą, vykdėme akcijas dėl šunų ekskrementų. Ne tik per akcijas, bet ir dabar jeigu važiuojame pro šalį ir pamatome, kad nesurenka, baudžiame“, - patikslino J. Stančaitis.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija Kartais atrodo, kad kirminų turi tik Lietuvoje gyvenantys šunys, nes tam tikrose kitose šalyse yra leidžiama eiti su šunimis į paplūdimius. Kažin ar ten šunys neturi kirminų išmatose, ar žmonės nebijo, „nesuserga kirminais“?

Palapinių statymą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuoja šio parko lankymosi taisyklės, keli parko inspektoriai prižiūri, kaip šios tvarkos yra laikomąsi.

„Jeigu mes važiuojame ir pamatome palapinę, pro šalį nepravažiuojame, nubaudžiame“, - sakė aplinkosaugininkas.

Anot jo, tokių atvejų vasaros metu pasitaiko dažniau, ypač šiais metais, nes gana ilgą laiką vyravo šilti orai.

„Vienas kitas toks atvejis pasitaiko, bet daugiausiai - su užsieniečiais. Lietuvos piliečiai kažkaip jau drausmingesni, pasitiesia čiužinį prie jūros ir atsigula, palapinių nestato. Su užsieniečiais sudėtinga, nes reikia pildyti labai daug popierizmo, kreiptis į ambasadą, reikia vertėjo ir pan. Atvažiuoja ir olandų, šveicarų, vokiečių...“, - pasakojo J. Stančaitis.

Jo teigimu, baudos už palapinės statymą pajūryje tiek užsieniečiams, tiek lietuviams tokios pačios – nuo įspėjimo iki 200 Lt. Tiesa, pirmą kartą baudžiant taikoma pusė minimalios baudos – t. y. 50 litų.

Labiausiai ginčijasi mažų šunelių savininkai

Juodkrantės gelbėjimo stoties budintis gelbėtojas Vaidotas GRYNAS.lt patvirtino, kad į paplūdimį poilsiautojai su šunimis ateina gana dažnai, o štai palapinių statytojų beveik nėra. Tiesa, jis patikslino, kad palapinę dienos metu statyti ir joje poilsiauti nėra draudžiama, pažeidimas fiksuojamas tik tuomet, jei ji lieka stovėti per naktį.

„Kuršių nerijoje negalima miegoti palapinėje naktį, o statyti palapines dieną nuo vėjo – galima. O su šunimis pliažo teritorijoje draudžiama vaikščioti. Dažniausiai atsiveda, kai keičiasi pamainos. Pavyzdžiui, vieni išvažiuoja sekmadienį ir atvažiuoja kiti savaitei ar kelioms dienoms. Pirmas dienas būna ateina (su šunimis – red. past.), bet paskui būna įspėjami ir dažniausiai nebeatsiveda“, - pasakojo gelbėtojas.

Tiesa, gelbėtojai nedrausmingų poilsiautojų bausti negali, tačiau dažnai užtenka tik pasikalbėti ir įspėti.

„Bausti negalime, turime tada kviesti policiją, kuri gali bausti. Būna tokių atvejų, bet labai retai. Dažniausiai žmonės paklauso, labai retai piktybiški pasitaiko, nors aišku būna, kad (šeimininkai, - red. past.) su mažais šuniukais ginčijasi, nes nieko tokio – jis mažiukas ir pan. Bet kažkaip pavyksta susitarti“, - juokėsi gelbėtojas.

Poilsiautojai, anot jo, atsivedę šunis, teisinasi, kad nežinojo, jog to daryti paplūdimyje negalima.

Juodkrantės gelbėjimo stoties gelbėtojas patikino, kad jam pačiam dar nė karto neteko užfiksuoti palapinės, kuri stovėtų pliaže per naktį: „Tie žmonės, kurie nori palapinėje nakvoti naktį, dažniausiai eina į mišką, o mes jau ten nevaikštome, ten jau turi parko darbuotojai važinėti. Mačiau juos važinėjančiu. Palapines galima būtų statyti tik kempinguose“, - aiškino Vaidotas.

Siūlo miegoti miegmaišiuose

Kuršių nerijos nacionalinio parko reindžerė Viktorija Vaupšaitė GRYNAS.lt teigė šią vasarą pastebinti mažiau neklusnių stovyklautojų, kurie įsigudrina palapines pasistatyti paplūdimyje ar parko miškuose. Tačiau vienas kitas „nežinantis“ pasitaiko ir šiemet. Parko darbuotojai savaitgaliais nuolat vykdo patikrinimus, o įprastomis dienom sulaukia ir atsakingų piliečių pranešimų apie ne vietoje pastatytas palapines ar kūrenamus laužus.

„Dar ne visi poilsiautojai žino šitą dalyką. O kad ir pagauname, būna žino, bet sako - „galvojome, kad niekas nepamatys, nepastebės“. Bet šiemet mažiau tokių nei pernai“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, statyti palapines galima tik Nidos kempinge, visur kitur – ar tai būtų pajūris, ar miškas – to daryti neleidžiama.

„Miško teritorijoje ne visi žmonės atpažįsta augalus, kurie įtraukti, kad ir į Raudonąją knygą, pasistatys palapinę, o nežinos, kas ten auga, gali net ir mindžiojimas pakenkti. Neringa yra išskirtinė zona, ne paprasta teritorija, tokiu būdu yra saugoma gamta, - aiškino reindžerė, paklausta, kuo aplinkai kenkia palapinių statymas parke. - Paplūdimyje palapinių statyti negalima ir dėl šiukšlinimo, ir dėl laužų, nes dažniausiai, kur įsikuria poilsiavietės, prasideda laužavietės, šiukšlės“.

V. Vaupšaitė teigė, kad šiemet dar neteko skirti baudų nedrausmingiems poilsiautojams, pakako tik įspėti ir draugiškai pasikalbėti: „Galime ir bausti, ir įspėti, priklauso nuo situacijos. Jeigu matome, kad žmogus viską gražiai susitvarko, paaiškini jam, kad negalima ir jis paklauso, tada gerai, bet jeigu jau sukurtas laužas – to daryti negalima“.

Anot jos, tiems, kas vis tiktai labai nori nakvoti pajūryje, galima miegoti miegmaišiuose, nes parko lankymo taisyklės to nedraudžia: „Mes siūlome miegoti miegmaišiuose, tai yra leidžiama. Ne vieną kartą esu sutikusi žmones, kurie taip daro“, - sakė V. Vaupšaitė.

Pasak jos, neužtenka tik nufotografuoti palapinėse pajūryje miegančius žmones, nes iš nuotraukų nebus galima nustatyti jų tapatybės. Geriausia tokiu atveju paskambinti parko direkcijai ir apie tai informuoti jos darbuotojus.

Baiminasi, kad šunys perneš užkrečiamąsias ligas

GRYNAS.lt anksčiau yra rengęs temą ir aiškinęsis, kodėl pajūryje į paplūdimį poilsiautojai negali atsivesti šunų, kokį pavojų jie kelia. Tuo metu kalbinta Visuomenės sveikatos specialistė išskyrė kelis veiksnius, kokias rizikas gali sukelti šunys, vedžiojami po paplūdimio smėlį ir lendantys į vandenį maudytis.

„Rizika atsiranda tada, kai sergantys šunys negauna medikamentų, skirtų kirminų kiaušiniams ir patiems kirminams naikinti. Toks sergantis gyvūnas tikrai kelia pavojų, nes gali užteršti smėlį. Tiesa, problemų gali kilti ir dėl prižiūrimų šunų, kadangi jie mėgsta išsivolioti kito gyvūno išmatose, kuriose gali būti kirminų kiaušinėlių. Kai kurių rūšių kirminėliai pavojingi žmonėms, o ypač vaikams. Subrendę kiaušinėliai gali prilipti prie kito šuns kailio. O kai šuo maudosi šalia kitų žmonių, jie netyčia gali gurkštelėti vandens su kiaušinėliais ir tokiu būdu užsikrėsti. Rizika yra tokia, kad ligų sukėlėjai plisti per kailį“, - aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) savo Facebook profilyje į tokį visuomenės sveikatos specialistės komentarą atsakė pasvarstymu: „Kartais atrodo, kad kirminų turi tik Lietuvoje gyvenantys šunys, nes tam tikrose kitose šalyse yra leidžiama eiti su šunimis į paplūdimius. Kažin ar ten šunys neturi kirminų išmatose, ar žmonės nebijo, „nesuserga kirminais“?

Savo ruožtu Neringos miesto savivaldybė papildė visuomenės sveikatos specialistų išsakytas mintis dėl šunų keliamų rizikų ir pridūrė, kad keturkojų draugija dažnai nepatenkinti būna patys paplūdimio lankytojai.

„Planų Neringoje įrengti paplūdimius, kuriuose būtų galima ilsėtis su augintiniais buvo, tačiau to daryti neleidžia Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos paplūdimių ir jų maudyklų vandens kokybės higienos normos. Pagal jas į paplūdimius griežtai draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus“, - atsakyme raštu teigė Neringos miesto savivaldybė.

Ji taip pat pridūrė, kad šiemet dar nebuvo nubaustas nei vienas poilsiautojas į paplūdimį neteisėtai atsivedęs keturkojį. Pakako vien perspėjimo.

Gegužės mėnesį startavęs nelegalių tvorų griovimo uraganas po truputį rimsta – didelė dalis tvorų prie vandens telkinių savininkų buvo geranoriški ir patys savo nelegalius statinius išsiardė. Kiti sulaukė aplinkosaugininkų vizito ir taip pat turėjo kapituliuoti. Nors yra tvorų, kurios dar stovi nenugriautos, greitu metu greičiausiai neatlaikys ir jos. Tačiau Vilniaus pakraštyje, karštomis dienomis itin gausiai lankomoje vietoje prie Balsio ežero viena tvora, traukia poilsiautojų žvilgsnius ir neretam kelia pasipiktinimą. Ji juosia nemenką teritoriją ir įdomiausia, jog griaunama tikrai nebus. Kas ten gyvena ir kodėl šiai tvorai taikoma neliečiamybė?

Tveria ne nuo žvėrių, o žmonių

Šioje vietoje, anot gamtininkų, auga labai retas orchidėjinis augalas – didžioji plačialapė klumpaitė. Tvora reikalinga norint apsaugoti šios rūšies populiaciją.

Aplinkos ministro patvirtintame Balsio ežero pietrytinės pakrantės plačialapės klumpaitės apsaugos 2012-2014 m. veiksmų plane numatyta, kad jos augavietės apsaugai turi būti įrengta 1,8 m aukščio ir ilgesnė kaip 750 m tinklo tvora su rakinamais vartais.

Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialistas Danas Augutis GRYNAS.lt teigė, kad šis atvejis išskirtinis tuo, kad tvora tveriama ne nuo laukinių žvėrių, o nuo žmonių. Plačialapės klumpaitės auga ir daugiau Lietuvos vietų, tačiau būtent prie Balsio ežero jų populiacija yra didžiausia.

„Ši (populiacija – red. past.) yra išskirtinė tuo, kad yra didžiausia ir labai netinkamoje vietoje auganti, ta prasme, kad čia labai didelė antropogeninė žmogaus veikla, todėl klumpaitės tiesiogiai kenčia nuo skynimo, trypimo, poilsiavimo, šiukšlinimo ir pan. Kažkada mokslininkų įvertinta, kad čia auga iki 2 tūkst. šių žydinčių augalų“, - teigė D. Augutis. Anot jo, šie augalai vertingi patys savaime, nes filosofiškai mąstant viskas, kas egzistuoja, yra reikalinga. Klumpaitės yra baigiantys išnykti augalai, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą bei griežtai saugomų rūšių sąrašus.

„Kitaip tariant, be tiesioginės žmogaus pagalbos jai gresia išnykimas. Dėl tos priežasties ji ir yra saugoma. Tai yra viena didžiausių Lietuvos orchidėjų, gražus augalas, saugomas ne tik Lietuvoje, bet visur, kur tik auga – tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje. Šis augalas labai jautrus aplinkai ir gali augti ne bet kur“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.

Žydi kas 6-10 metų

Plačialapės klumpaitės auga tik karbonatiniame dirvožemyje, kuris yra baltas ir primena pelenus. Joms augti reikia daug saulės, tačiau kartu šie augalai negali pakelti kitų augalų konkurencijos – taigi joms reikia miško, kuris turėtų daug atvirų erdvių. Įdomu ir tai, kad jos žydi tik kas 6-10 metų.

„Kitaip tariant, šešis metus gėlė auga ir nežydi ir po to, vienų šaltinių duomenimis – šeštais, kitų – dešimtais metais, pražysta ir subrandina sėklas. Mes sutvarkėme aptvertą teritoriją, ten žydinčių augalų šiais metais nebuvo, vyravo per didelis pavėsis, o tose aikštelėse, kurios buvo likusios, buvo žmonių laužavietės, todėl matyt jos buvo sunaikintos“, - svarstė D. Augutis.

Tvorą bando tverti trečiąkart

Iš viso plačialapes klumpaites tvora bandyta apsaugoti jau tris kartus, tačiau tik trečiasis bandymas buvo sėkmingas. Tai patvirtina Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė. Ji pasakoja, kad pirmoji tvora buvo medinė, todėl chuliganiški poilsiautojai ją tiesiog sudegino kaip malkas. Antrąją bandyta suręsti su spygliais, tačiau po kurio laiko pabijota, kad ji gali sužeisti pro šalį einančius. Todėl trečiąkart pastatyta metalinė, rimta tvora. Panašu, kad ji kol kas duoda rezultatų.

„Pirmieji aptvėrimai mums buvo ne tokie sėkmingi. Vieno projekto metu esame aptvėrę medine tvora, bet viskas labai liūdnai baigėsi – medinė tvora puikiai „tiko“ laužams, tvora per kokias dvi savaites buvo išardyta ir labai „sėkmingai“ sudeginta laužuose. Mūsų darbas nuėjo perniek. Kadangi direkcija šiose teritorijose jau dirba 15 metų, esame ir drastiškų priemonių ėmęsi – aptvėrę spygliuota viela. Ko tik nedarėme, kad išsaugotume šį augalą“, - pasakojo direktorė.

Pradėti keli ikiteisminiai tyrimai

Gamtosaugos specialistai bandė lankytojus apie retą augantį augalą įspėti ir specialiais informaciniais stendais, tačiau net ir šiuos įsilinksminę poilsiautojai būdavo, išlupa ir paleidžia į ežerą ar išneša priduoti kaip metalo laužą.

„Žaliųjų ežerų apylinkės garsėja ypatingai išskirtiniu grožiu, bet kad ir kaip būtų gaila, jos garsėja ir įvairiais pažeidimais. Šias vietas labai pamėgę neypatingai aukštos reputacijos žmonės, audringas jaunimas ir mes turime labai daug problemų su elementariais viešosios tvarkos pažeidimais ir netgi vandalizmo atvejais. Todėl policijos ir kitų specialiųjų tarnybų pagalba, kada yra tikrinami ir važiuojantys su automobiliais, ir poilsiautojų elgesys - šiek tiek yra mažinamas vandalizmas ir nusikaltimų skaičius“, - pasakojo V. Petiukonienė.

Kadangi pirmosios tvoros ir informaciniai stendai neatlaikė poilsiautojų šėlionių, nuspręsta žmones apraminti kameromis. D.Augutis sako, kad šios yra gerai užmaskuotos, kad nebūtų vagiamos.

„Esame įrengę kameras ir jos veikia. Jeigu vandalai atsiranda, mes arba patys bandome sureaguoti arba pranešame atitinkamoms institucijoms. Iš tikrųjų jau yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, vienas pabaigtas susitarimu – vandalai mums atlygino žalą. Stebime šią teritoriją ir neesame jos palikę likimo valioje“, - patvirtino LGF specialistas.

Kiek stovės tvora?

D.Augutis pabrėžia, kad pastatyta tvora turi praėjimą – t. y. paliktas takas, kuriuo, neįeidami į teritoriją galės praeiti lankytojai, kai klumpaitės žydės ir galės  jomis pasigrožėti. Tačiau šių žydėjimo dar teks palaukti. Rakinami vartai yra skirti tik ekstra atvejams – gaisro ar papildomiems tvarkymo darbams, taip pat mokslininkams, norintiems atlikti tyrimus ir pan.

Klumpaitės apsaugos programa, kurioje dalyvauja LGF, baigsis jau šiemet, tačiau D. Augutis svarsto, kad tvora turėtų likti ilgam laikui, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti augalų apsaugą.

„Poilsiautojų srautas tenai yra didžiulis ir jie karštomis vasaros dienomis matyt netelpa ir ieško, kur plėstis. Nors pagal parko planavimo dokumentus negalima ten rengti poilsiaviečių, tačiau vis tiek atsiranda laužavietės, grupės žmonių, kurie įsikuria saulėtose vietose ir sutrypia arba išskina (klumpaites – red. past.)“, - pasakojo gamtosaugos specialistas.

Kol kas specialistai tvoros nuimti neplanuoja, nes populiacijai atsistačius, ten vis tiek augalų nebus daug, o įleidus poilsiautojus apie klumpaičių apsaugą bus galima tik pasvajoti.

„Kas nors rankšluostį ant žolės pasiklos, o tarp žolių bus ir klumpaitė... Tokiu būdu ją fiziškai galima sunaikinti, o ten jų yra tik 2 tūkst. Mes galime 1,3 ha pakrantės atitverti nuo poilsiautojų, o jiems palikti 99 proc. kitos pakrantės tam, kad būtų išsaugotas šitas augalas. Manau, kad toks kompromisas yra visai logiškas“, - samprotavo LGF specialistas.

Netoli Vilniaus Kalvarijų turgaus gyvenantys žmonės buvo įpratę išrūšiuotas šiukšles išmesti į Rinktinės gatvėje stovinčius spalvotus konteinerius. Tačiau vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad jie perpildyti, o sekmadienį - išvis jų neberado. Šiuos konteinerius prižiūrinti įmonė „Ecosevice“ juos išvežė, nes toks buvo savivaldybės įsakymas. Tokiu būdu kovojama su benamiais, kurie, įmonės teigimu, toje vietoje buvo įsteigę atskirą „rūšiavimo cechą“.

Supykęs vilnietis daugiau nerūšiuos

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi Rinktinės gatvėje jau mėnesį gyvenantis Mindaugas, pranešęs, kad šalia jo namų nebeliko rūšiavimui skirtų konteinerių. Atsikraustęs į naują būstą vyras kitoje gatvės pusėje pastebėjo stovinčius rūšiavimui skirtus konteinerius. Kaip tik todėl pirmą kartą jis nutarė pradėti rūšiuoti.

Tačiau mėnesį į skirtingas šiukšliadėžes šiukšles rūšiavęs vilnietis liko nustebęs, kai galiausiai nutarus išmesti šiukšles negalėjo atsikratyti sukaupta plastmase, nes konteineris buvo pilnut pilnutėlis.

„Ankstesni buto gyventojai rūšiuodavo atliekas ir paliko rūšiavimo dėžes. Todėl jas radęs nutariau pabandyti ir aš. Aš žinojau, kad taip reikia daryti, bet kai gyvenau centre, šalia nebuvo konteinerių, todėl nerūšiavau. Labai nudžiugau šalia naujųjų namų radęs rūšiavimo konteinerius ir visą mėnesį rūšiavau pagal visus reikalavimus: argi man sunku? Praėjusį sekmadienį šiukšles nutariau išmesti ir pamačiau, kad plastiko konteineris visiškai užsipildęs. Todėl plastiką turėjau išmesti į bendrą konteinerį. Ir dėl to pasijutau labai kvailai. Galiu pasakyti, kad daugiau nerūšiuosiu. Jeigu nėra sudaryta sąlygų, tai yra laiko gaišimas“, - piktinosi jaunas vyras.

Vis dėlto pirmadienį jis pastebėjo, kad vieno iš rūšiavimo konteinerių visai nebeliko. Bet labiausiai pašnekovui pikta ne todėl, kad nebeliko konteinerių. Išvežtų konteinerių vietoje paliktas mažas sąvartynas su padangomis, čiužiniais ir statybinėmis atliekomis.

Atvažiavę į tą vietą, kur dar visai neseniai stovėjo konteineriai, GRYNAS.lt žurnalistai patys pastebėjo, kad aplink mėtosi krūvos šiukšlių. Konteinerių vietoje riogsojo užrišti juodi pilni šiukšlių maišai, taip pat pūpsojo seni namų apyvokos daiktai ir netgi kriauklė.

Kad aplinkiniai gyventojai prie konteinerių palikdavo viską, kas jiems nereikalinga, patvirtino ir Mindaugas: „Labai nekultūringi žmonės toje vietoje primetė kriauklių, lovų ir pan. Bet pikčiausia, kad vietoje konteinerių liko tik šiukšlių kalnas.“

Šiukšlių surinkėjai: mes – ne taksi

Rinktinės gatvėje stovėjusius rūšiavimo konteinerius ištuštindavo įmonė „Ecoservice“. Jos atstovė Daiva Skrupskelienė GRYNAS.lt teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Žirmūnų būstas“ nuolat gaudavo gyventojų skundų dėl prie Rinktinės g. 23 pastatytų komunalinių atliekų ir Rinktinės g. 37 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, kurie dažnai būdavo perpildyti ir netvarkingi.
Kaip tik todėl, jos teigimu, buvo priimtas sprendimas rūšiavimo konteinerius visai pašalinti, o komunalinių atliekų konteinerius perkelti 10 metrų toliau link netoliese esančio darželio. Kitų pakeitimų įmonė artimiausiu metu nenumato.

„Mes gavome raštą iš savivaldybės, kad tuos konteinerius reikia pašalinti. Viskas dėl bomžų kaltės. Ten buvo amžina netvarka, nes konteineriai nuolat išdrabstomi. Nenori žmonės tvarkingai gyventi, tai iš viso panaikinsime aikštelę. Ten nuolat bardakas, todėl uždarysime tą „cechą“. Gyventojai kreipėsi prašydami išvežti konteinerius, nes nenori matyti šalia vaikštančių bomžų“, - konstatavo D. Skrupskelienė.
Visgi ji teigė žinanti, kad toje vietoje liko daug atliekų ir teigė, netrukus jos bus sutvarkytos. Pasidomėjus, ar gyventojai turi galimybę paskambinti į bendrovę ir paprašyti perpildytus konteinerius ištuštinti greičiau, „Ecoservice“ atstovė nukirto, kad bendrovė nėra taksi įmonė, kurią galima bet kada išsikviesti.

„Konteineriai išvežami pagal atliekų tvarkymo taisykles. Yra pastovus grafikas. Ir ištuštinimas vykdavo kas dvi savaites. Atliekų tvarkymo įmonės dirba pagal grafikus, o ne kaip taksi pagal iškvietimus“, - teigė D. Skrupskelienė, paklausta apie lankstesnį atliekų tvarkytojų darbo grafiką.

Ministerija: konteineriai negali būti perpildyti

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, iš GRYNAS.lt žurnalistų išgirdusi apie šią situaciją, teigė, kad konteineriai turi būti tokie ir juos privalu ištuštinti taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių atliekų surinkimo poreikį.
Kaip tik todėl, jei konteineriai būna nuolat perpildyti, pašnekovė patarė pirmiausia kreiptis į savivaldybę. „Tada savivaldybė turėtų susitarti su atliekų tvarkytoju, kad konteineriai būtų ištuštinami dažniau“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovė, pridūrusi, kad antrinių žaliavų konteinerių tvarkymą apmoka gamintojai ir importuotojai, todėl gyventojams tai nieko nekainuoja.

Galiausiai skyriaus vedėja pripažino, kad nėra normalu, jei gyventojai dėl perpildytų konteinerių negali rūšiuoti: „Neturėtų būti taip, kad perpildyti konteineriai. Jie turi būti prižiūrimi. Konteineriai turi būti tinkamai tvarkomi, kad gyventojai galėtų rūšiuoti.“

Visgi L. Zukė pabarė ir nekultūringus gyventojus, stambiagabarites atliekas tempiančius prie konteinerių. Anot jos, taip elgtis negalima.
„Stambiagabarites atliekas pats gyventojas turėtų vežti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles. Jų šalinimas prie konteinerių nėra teisingas. Kartais ir pačios savivaldybės organizuoja tokių atliekų surinkimą ir apie tai pranešama gyventojams. O šiuo atveju prie konteinerių likusios atliekos yra bešeimininkės ir savivaldybė su atliekų tvarkytoju turi susitarti, kad jos būtų išvežtos“, - sakė L. Zukė.

Visgi rūšiavimas Lietuvoje dar nevyksta taip sparčiai, kaip Vakarų Europoje. Siekiant šį procesą paskatinti Aplinkos ministerija yra perengusi metodiką, pagal kurią rūšiuojantys gyventojai už atliekas turėtų mokėti mažiau. Tačiau savivaldybės šios metodikos taikyti nesiskubina.

„Ministro įsakymu buvo patvirtinta metodika dėl įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš principo ji turėtų būti taikoma nuo jos įsigaliojimo dienos. Bet dar tikrai ne visos savivaldybės šias nuostatas yra perkėlusios į savo teisės aktus. Apskritai įmoka susideda iš dviejų dalių – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis sudaro eksploatavimo išlaidas, kintamoji – už suteiktą paslaugą. Kuo namo bendrija daugiau rūšiuos, tuo mažiau mišrių komunalinių atliekų pateks į bendrą konteinerį ir tuo atitinkamai mažės mokestis. Gyventojai moka už išvežimą. Jei mažiau vežama, mažiau ir mokama“, - sakė L. Zukė.

Kokiu būdu gyventojai gali susimažinti mokesčius už šiukšlių išvežimą GRYNAS.lt jau yra rašęs.

Savivaldybė rūšiuojantiems gerų žinių neturi

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė – Rimkienė visgi teigė, kad gyventojai turi teisę pranešti apie persipildžiusius rūšiavimo konteinerius ir tikėtis greito jų ištuštinimo. Tačiau ji sakė, kad apie tai pranešti reikia ne savivaldybei: „Gyventojai gali pranešti administruojančiai įmonei ar bendrijai, kad konteineriai persipildę.“

Be to ji patvirtino, kad šie konteineriai buvo išvežti daugumos gyventojų prašymu. O rūšiuoti atliekas, pasak specialistės, gyventojai gali naudojantis artimiausiai esančiais konteineriais.

Vis dėlto pasakyti, kada rūšiuojantys gyventojai už atliekas mokės mažiau, Vilniaus miesto savivaldybės, kuri turi pradėti įgyvendinti Aplinkos ministerijos parengtą metodiką, atstovė pasakyti negalėjo. Nors pačios savivaldybės yra atsakingos už savo teritorijos atliekų srautų suvaldymą, atsakymo į šį klausimą buvo pasiūlyta kreiptis į Aplinkos ministeriją.

GRYNAS.lt redakcija gavo ne vieną skaitytojo skundą, kad daugiabučių kiemuose žolė jau remia dangų. Kieme laksto vaikai, kurie iš nešienautų žaliųjų erdvių pareina su įsisiurbusiomis erkėmis – piktinosi vaikus auginantys vilniečiai. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad šienavimo tvarka mieste nuo pernai metų nesikeitė, tiesa, šiek tiek paankstinti terminai. Vis dėlto, vaizdai lauke rodo ką kita - žolė šiemet suvešėjo kaip niekad gausiai, o jos šienavimas atidėtas kone paskutinei minutei.
 

Rado vaikui įsisiurbusią erkę

Vilnietis Marius, kasdien į darželį vedantis sūnų, jau prieš kelias savaites pastebėjo, kad keliukas į darželį tiek apžėlė žole, kad jau sunkiai įmanoma praeiti.

„Vaikas tokioje žolėje net erkę sugebėjo pasigauti, - piktinosi jaunas tėvas. - Jau pienės peržydėjo, o tai reiškia, kad net kaime žmonės žolę pjauna karvėms, o pas mus sostinėje – neskuba“.

Viršuliškėse gyvenantis vyras sako, kad tik praėjusią savaitę žolė pagaliau buvo nušienauta ir jau dabar galima ramiau atsikvėpti. Tiesa, Baltupiuose gyvenanti vilnietė Inga džiugiomis žiniomis pasidalinti negalėjo. Anot jos, ten, kur ji gyvena, žolė šiek tiek pašienauta tik prie pat šaligatvių, o kitur dar pūpso nemenki žolynai.

Nenušienautos žolės atkarpų vilniečiai aptiko ir prie Neries krantinės.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad pirmadienį, t. y. birželio 16 dieną yra paskutinė data, kada dar gali būti pjaunama aukšta žolė prie daugiabučių.

„Galioja panaši tvarka kaip ir ankstesniais metais. Yra sudaryta sutartis su įmone „Grinda“. Pagal sutartį yra numatytas toks šienavimo periodiškumas: želdiniai prie gatvių yra šienaujami 5 kartus per sezoną, daugiabučių kiemuose ir aplink juos – 3 kartus per sezoną, aikštėse ir skveruose – 15 kartų per sezoną“, - teigė Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus specialistas Andrejus Žukovskis.
 

Nori, kad pjautų dalgiais

Yra numatyta, kad Vilniaus mieste pirmas šienavimas turi būti atliktas iki birželio 16 d., ankstesniais metais, nušienauti pirmą kartą reikėdavo iki liepos 1 d. Antras šienavimas daugiabučių kiemuose planuojamas iki liepos pabaigos, o trečias – rugsėjo mėnesį. Nupjauta žolė turi būti ne žemesnė nei 3 cm ir ne aukštesnė nei 5-6 cm.

Kai kurie skaitytojai GRYNAS.lt redakciją informavo, kad kartais žolės pjovėjai darbuojasi labai anksti ir neretai pažadina iš saldžiausių sapnų. Jei tądien turi laisvadienį, reikia sukaupti visas valios pastangas, kad nešūkteltum pjovėjams kelių švelnių žodžių. Gyventojai teiravosi, ar yra numatomi laiko apribojimai, kada tokie darbai gali būti vykdomi.

„Triukšmavimo laiką reglamentuoja Vilniuje galiojančios taisyklės. Pagal jas darbo dienomis žolė gali būti pjaunama nuo 7 val. ryto, o savaitgalį nuo 9 val. ryto. Kai triukšmaujama anksčiau, tai - jau pažeidimas. Žmonės kreipiasi į savivaldybę su įvairiausiais skundais, pavyzdžiui, yra prašoma šienauti ne žoliapjovėmis, bet dalgiais. Norime pabrėžti, kad lygiose vietose yra šienaujama savaeige technika, o ten, kur tai daryti neįmanoma (aplink medžius, šlaituose ir pan.), – žoliapjovėmis (trimeriais)“, - sakė A. Žukovskis.