Pirmasis jo įsipareigojimas kartu su karaliene Kamila bus antradienį numatytas apsilankymas vėžio gydymo centre. Pora taip pat birželio mėnesį priims Japonijos imperatorių Naruhito ir imperatorienę Masako, kurie atvyks valstybinio vizito.

Šis pranešimas paskelbtas po sunkaus karališkajai šeimai laikotarpio, kai tiek 75 metų Karolis, tiek jo 42 metų marti Velso princesė Kate atskleidė, kad serga vėžiu.

Sosto įpėdinio princo Williamo žmona kiek daugiau nei prieš mėnesį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše paskelbė šokiruojantį pranešimą, kad jai taikoma profilaktinė chemoterapija.

Skelbdamas apie atsargų karaliaus Karolio sugrįžimą, Bekingemo rūmų atstovas sakė, kad „dar per anksti sakyti“, kiek tęsis jo gydymas.

Tačiau jis pažymėjo, kad jo medikų komandą „labai nudžiugino iki šiol padaryta pažanga ir ji yra pozityviai nusiteikusi dėl tolesnio karaliaus sveikimo“.

R. T. Erdoganas sakė, kad kova su terorizmu buvo viena iš svarbiausių temų jo diskusijose su kadenciją baigiančiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris atvyko į Stambulą, kad sutelktų Turkijos paramą savo kandidatūrai.

„Pasakėme jam, kad pagal Aljanso dvasią neturėtų būti toleruojama jokia teroristinė organizacija, ypač PKK ir su ja susijusios organizacijos“, – sakė R. T Erdoganas žurnalistams kartu su M. Rutte.

PKK, kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, dešimtmečius vykdo sukilimą, siekdama didesnės kurdų mažumos autonomijos šalies pietryčiuose.

Be to, R. T. Erdoganas sakė, kad naujajam generaliniam sekretoriui „būtina dėti intensyvias pastangas, kad sąjungininkės panaikintų sankcijas, apribojimus ir kliūtis gynybos pramonės srityje“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas taip pat yra kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, o R. T. Erdoganas sakė, kad praėjusią savaitę telefoninio pokalbio metu ir jam perdavė Turkijos prašymus.

R. T. Erdoganas neatskleidė, ką Turkija pasirinks iš šių dviejų politikų, bet sakė, kad sprendimas bus pagrįstas „protu“, nors šypsodamasis palinkėjo M. Ruttei sėkmės „naujoje kelionėje“.

M. Rutte yra pagrindinis favoritas pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą prie Aljanso vairo po to, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija išreiškė paramą jo kandidatūrai.

Tačiau Vengrija pareiškė, kad šalis nerems M. Rutte, nes šis anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl žemėjančių demokratijos standartų valdant ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.

M. Rutte taip pat sulaukia skepticizmo dėl to, kad Nyderlandams per pastarąjį dešimtmetį nepavyko pasiekti NATO gynybos išlaidų tikslų.

„Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises visame pasaulyje, tai galioja ir Azerbaidžanui“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su I. Alijevu, atsakydamas į žurnalistų klausimą, sakė O. Scholzas.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), žmogaus teisių gynėjai ir žiniasklaida turi turėti galimybę šalyje dirbti „laisvai ir be spaudimo“, sakė jis.

I. Alijevas atmetė kritiką, sakydamas, kad jo šalyje gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė, teigiama oficialiame vertime.

„Azerbaidžane nėra jokios cenzūros. Azerbaidžane yra laisvas internetas. Azerbaidžane yra šimtai žiniasklaidos priemonių“, – sakė jis.

Kaltinimai, kad jo šalis riboja žiniasklaidos laisvę, yra nepagrįsti ir nesąžiningi, sakė I. Alijevas.

I. Alijevas jau daugiau kaip 20 metų yra autoritarinis Azerbaidžano vadovas, o paskutinį kartą buvo perrinktas per prieštaringai vertinamus rinkimus vasario mėnesį, oficialiai juose surinkęs daugiau kaip 90 proc. rinkėjų balsų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikuoja didėjančius susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymus šalyje. Daug nepriklausomų žurnalistų ten yra įkalinti, įskaitant laisvai samdomu darbuotoju Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dirbusį reporterį Imramą Alijevą.

Vokietijos parlamento Žmogaus teisių komiteto nariai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalauja, kad Azerbaidžanas paleistų daugiau kaip 300 politinių kalinių.

Planuojama, kad Azerbaidžane lapkričio mėnesį vyks kita JT klimato kaitos konferencija. I. Alijevas į Berlyną atvyko iš dalies tam, kad prisijungtų prie Petersbergo klimato dialogo, kurį organizuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

„Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkės nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję, – sakė jis, atvykęs vizito į Berlyną. – Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu nugalėti, nes daugiau paramos jau pakeliui“.

Ukraina patyrė nesėkmių mūšio lauke prieš Rusijos pajėgas dėl šaudmenų ir ginklų trūkumo.

Tačiau J. Stoltenbergas pažymėjo, kad JAV Kongresas pagaliau pritarė įstatymo projektui dėl milijardinės paramos Ukrainai, o kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Nyderlandus, davė naujų pažadų.

„Dabar mūsų pareiga šiuos įsipareigojimus paversti realiu ginklų ir amunicijos tiekimu – ir tai padaryti greitai“, – sakė jis.

J. Stoltenbergas taip pat pažėrė kritikos Kinijai, kaltindamas Pekiną, kad šis „remia Rusijos karo ekonomiką“, dalindamasis pažangiausiomis technologijomis, kurios gali būti naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti.

„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis, perspėdamas, kad „jie negali būti abiejose pusėse vienu metu“.

Berlynas ir Pekinas tradiciškai palaiko glaudžius ekonominius ryšius, o Vokietijos bendrovės investuoja milžiniškus pinigus Kinijoje ir dideliais kiekiais eksportuoja prekes į antrąją pasaulio ekonomiką.

Tačiau po to, kai Ukrainos karo sukeltas energetinis šokas ypač skaudžiai smogė svarbiausiems Vokietijos gamintojams, didėja spaudimas Vokietijos įmonėms mažinti savo priklausomybę nuo autoritarinės Kinijos.

Vis dėlto praėjusią savaitę Kinijoje apsilankęs kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija nenori „atsiskirti“ nuo Kinijos, veikiau siekia sumažinti „vienpusę priklausomybę“.

Nuo balandžio 7 dienos Rafą paliko apie 150–200 tūkst. civilių palestiniečių, ketvirtadienį pranešė laikraštis „Jerusalem Post“, remdamasis kariuomenės informacija.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) atsisakė komentuoti šį pranešimą.

Nuo pat karo Gazos Ruože pradžios buvo momentų, kai apie 1,5 mln. iš daugiau kaip 2,2 mln. Gazos Ruožo gyventojų ieškojo prieglobsčio Rafoje nuo nuolatinių Izraelio atakų.

Pagalbos organizacijos teigia, kad per karą čia prieglobsčio ieškojo daugiau kaip 1 mln. žmonių.

Pranešama, kad balandžio 7 dieną Izraelio kariuomenė išvedė savo karius iš Kan Juniso, taip pat esančio Gazos Ruožo pietuose. Nuo to laiko, pasak „Jerusalem Post“, civiliai gyventojai palieka Rafą ir keliauja į Kan Junisą.

IDF tikisi, kad dar daugiau civilių paseks jų pėdomis ir keliaus į naujus palapinių miestelius, įkurtus Gazos Ruožo pietuose ir centre.

Izraelio radijo pranešimuose teigiama, kad prieš Izraelio planuojamą karinę operaciją Rafoje bus vykdoma kelias savaites truksianti civilių gyventojų evakuacija.

Be to, Palestinos ambasadorius Kaire ketvirtadienį pranešė, kad nuo karo, prasidėjusio spalio 7 dieną po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, pradžios iš Gazos Ruožo į Egiptą atvyko 80–100 tūkst. palestiniečių.

Ambasadorius Diabas Allouh agentūrai AFP sakė, kad jie perėjo sieną, tačiau nepatikslino, kaip. Rafos pasienio perėja yra vienintelis įvažiavimo į Gazos Ruožą ir iš jo punktas, kurio tiesiogiai nekontroliuoja Izraelio pajėgos.

Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje.

„Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Maskva žvelgia į Pekiną kaip į itin svarbų ekonominį gelbėjimosi ratą nuo tada, kai Vakarai įvedė Rusijai beprecedentes sankcijas dėl jos karo Ukrainoje.

Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę likus kelioms dienoms iki karo pradžios, ir abi šalys plėtojo ryšius net tada, kai dauguma Vakarų šalių nusigręžė nuo Maskvos.

Tuo tarpu Kinijai naudingas pigios Rusijos energijos importas ir galimybė naudotis didžiuliais gamtos ištekliais, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.

V. Putino pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas nusileido Pekine, kur laukia sunkios derybos su Kinija, Vašingtonui siekiant sumažinti įtampą su galingąja konkurente.

NATO narė ir ištikima kaimyninės Ukrainos rėmėja tapo prokremliško šnipinėjimo taikiniu nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo karą.

Vyras, kurio tapatybė neskelbiama, buvo sulaikytas praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios ir praėjusią savaitę nuteistas kalėti dvejus su puse metų, pranešė šiaurinio Lenkijos miesto Gdansko prokurorai.

Pasak jų, vyras per istorinių rekonstrukcijų grupes užmezgė ryšius su lenkų kariais, „kuriais pasinaudojo darbui Rusijos žvalgybos naudai“.

„Jis rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, įskaitant atskirų karinių dalinių dislokaciją“, – pridūrė prokurorai savo pranešime. Rusas daugelį metų gyveno ir vykdė verslą Lenkijoje.

Atskiroje byloje Lenkijos ir Ukrainos prokurorai praėjusią savaitę pranešė, kad Lenkijoje sulaikė vyrą, įtariamą planavus išpuolį prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Taip pat anksčiau šį mėnesį Lenkijos teisėsauga sulaikė du vyrus, įtariamus kovo mėnesį Vilniuje užpuolus artimą mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką. L. Volkovas kovo 12 dieną prie savo namų Lietuvos sostinėje buvo apdaužytas plaktuku.

Tai pirmas pranešimas apie Švedijos karių paramą nuo kovo mėnesio, kai šalis įstojo į NATO.

Sausio mėnesį U. Kristerssonas paskelbė, kad Švedija tikriausiai atsiųs batalioną dalyvauti nuolatinėje NATO daugianacionalinėje misijoje Latvijoje, vadinamoje Sustiprintomis priešakinėmis pajėgomis, kuria siekiama plėsti gynybos pajėgumus regione.

„Vyriausybė šį rytą Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pavedė oficialią užduotį suplanuoti ir pasirengti Švedijos indėliui sumažintu mechanizuotu batalionu į NATO priešakines sausumos pajėgas Latvijoje“, – sakė U. Kristerssonas žurnalistams per spaudos konferenciją su Latvijos ministre pirmininke Evika Silinia.

Jis sakė, kad batalioną, kuris Latvijoje bus šešis mėnesius, sudarys apie 400-500 karių.

„Mūsų tikslas – prisidėti pajėgomis, įskaitant šarvuočius CV90 ir pagrindinius kovinius tankus „Leopard 2“, – sakė jis. – Planuojame dislokavimą kitų metų pradžioje po parlamento sprendimo.“

Gynybos ministras Borisas Pistoriusas Veteranų dieną apibūdino kaip stiprų, svarbų ir pavėluotą padėkos ženklą kariams, kurie tarnavo savo šaliai.

„Tai reiškia, kad reikia pripažinti tuos, kurie yra pasirengę atiduoti visas jėgas už kitus ir kurie rizikuoja sveikata bei gyvybe dėl mūsų šalies“, – sakė centro kairiųjų socialdemokratų (SPD) atstovas B. Pistoriusas per debatus dėl šios iniciatyvos.

Konservatyvus opozicinis CDU/CSU blokas pritarė priemonei, kurią pasiūlė kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicinė vyriausybė.

Veteranų dienos minėjimu siekiama akivaizdžiai parodyti padėką ir dėmesį buvusiems Bundesvero nariams, taip pat stiprinti pastangas užtikrinti geresnę jų socialinę apsaugą.

Pastaraisiais metais vyko diskusijos dėl to, kas turėtų būti laikomas veteranu, nes užsienyje dislokuotų ar kovose dalyvavusių karių poreikiai skiriasi nuo tų, kurie tarnavo ginkluotosiose pajėgose Šaltojo karo metais.

Šiuo metu Bundesveras veteranais laiko visus asmenis, kurie yra aktyvioje tarnyboje arba garbingai išėję į atsargą.

Apie 10 mln. vokiečių yra atlikę karinę tarnybą arba buvo profesionalūs kariai, o apie 500 000 vyrų ir moterų buvo dislokuoti užsienyje.