Žurnalistų penktadienį paklausta, kaip vertina šalies vadovo ketvirtadienį išsakytus teiginius apie nenuoseklią Vyriausybės komunikaciją, premjerė pažymėjo dar negirdėjusi, kad kas apskritai nebūtų dėl to kritikavęs jos vadovaujamo Ministrų Kabineto.

„(Vertinu – ELTA) kaip ir visą kritiką dėl komunikacijos, negirdėjau, kad kas dar nekritikavo dėl komunikacijos“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad pagrindinė Vyriausybės problema yra nenuosekli komunikacija dėl karantininių sprendimų.

„Mano nuomone, komunikacija būtų daug labiau nuosekli ir pasiekianti žmones, jeigu mes nustotume vieną kartą komentuoti tuos sprendimus, kurie dar nėra priimti“, – teigė G. Nausėda.

„Dabar pirmadienį ekspertai pasiūlo sprendimą, antradienį jis svarstomas, trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje tą sprendimą priima. Pirmadienį, antradienį, trečiadienį jie keičiasi. Tai žmonės nebesupranta, kur yra tikrasis sprendimas, nes visi puola komentuoti tai, kas dar nėra galutinai iškepta“, – teigė šalies vadovas.

„Aš vis dar tikiu, kad NATO turėtų apsispręsti dėl narystės programos Ukrainai, ir manau, kad mes tai aptarsime ir su Ukraina, ir su Aljansu. Manau, kad atėjus tinkamam laikui Aljansas priims sprendimą“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams sakė Latvijos ministras Edgaras Rinkevičius.

Jis, kaip ir kiti du Baltijos valstybių diplomatijos vadovai, ketvirtadienį išvyko solidarumo vizito į Ukrainą.

Kaip teigė E. Rinkevičius, ketinama Ukrainai pasiūlyti alternatyvias veiksmų plano programas.

„Nusprendėme, kad kitos tinkamos paramos programos yra daug geresnės. Praktiniu požiūriu, tos programos tikriausiai yra daug efektyvesnės“, – kalbėjo ministras.

Vizito į Kijevą iniciatorius Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams pabrėžė, kad siekiant išlaikyti Aljanso vienybę, Lietuva visgi kol kas atideda asmeninį kreipimąsi į Aljansą. Pastarąją savaitę jis tvirtino, kad Lietuva ketina NATO sąjungininkams pasiūlyti galimybę Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą. Šį planą įgyvendinusi, anot ministro, Ukraina galėtų tapti Aljanso nare.

„Buvo priimtas sprendimas, kad geriau yra siųsti bendrą visų aljanso narių žinutę nei atskirų valstybių“, – ketvirtadienio rytą komentavo ministras.

„Manau, kad NATO stiprybė yra vienybė, ir manau, kad turime siųsti signalą ne tik iš tų šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet iš viso aljanso, šiuo atveju aljansas mato poreikį palaikyti Ukrainą, kartu su jos teritoriniu vientisumu ir suverenitetu“,– teigė G. Landsbergis

„Kol kas nusprendėme susilaikyti nuo viešo kreipimosi į kolegas”,– pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę G. Landsbergis teigė, jog Lietuva netrukus ketina laišku kreiptis į Aljanso kolegas siekiant dar kartą pasvarstyti galimybę suteikti narystės veiksmų planą Ukrainai.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 tūkst. karių.

Ketvirtadienio rytą G. Landsbergis kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva Maria Liimets vienu lėktuvu išvyko solidarumo vizito į Ukrainą. Vizito metu planuojami Baltijos šalių diplomatijos vadovų susitikimai su Ukrainos vadovybe, vicepremjere Europos ir euroatlantinei integracijai, užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

„Negalime atmesti nei vieno iš jų“, – trečiadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Kalbant apie tai, kas galėtų vykti toliau, ko galėtų siekti Rusija... Šia prasme matyčiau pirmiausia karinės galios sutelkimu paremtą politinio spaudimo scenarijų. Be abejo, vienas iš Rusijos motyvų yra ir Minsko susitarimo priverstinis įgyvendinimas, bandant priversti Ukrainą derėtis su separatistais. Kitaip tariant, per „eskalaciją į dialogą“, –  teigė L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu karine prasme L. Kasčiūnas įvardija tris galimas Rusijos agresijos prieš Ukrainą galimybes.

„Kalbant apie karinius scenarijus, galima eskalacija Donbase – pajėgų įvedimas toje dalyje, kurią kontroliuoja Rusija. Galima kalbėti ir apie tam tikras intervencijas demarkacinėje zonoje, bandant paimti vieną ar kitą svarbesnę vietą, bet tai jau būtų peržengtas Rubikonas. Tokiu atveju Vakarai turėtų įjungti kitą bėgį“, – teigė komiteto pirmininkas.

„Na ir vandens problema: puikiai žinome Kryme esantį kanalą, kuris eina iš Chersono srities, jį kontroliuoja Ukraina. Konflikto atveju jame galėtų išsilaipinti desantininkai ir perimti kanalo kontrolę. Tai yra hipotetiniai scenarijai, tačiau negalime atmesti nei vieno“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Komiteto pirmininko teigimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje yra seniai žinomas Kremliaus noras kontroliuoti Ukrainą tiek politine, tiek geopolitine prasme.

„Jų strategija visada buvo labai aiški – ne tik susodinti prie stalo, bet ir grąžinti kontroliuojamas sritis pagal jų sąlygas Ukrainai. Su ypatinguoju statusu, kas reikštų, kad Kijevas moka už teritorijų išlaikymą, bet jas kontroliuoja Maskva, kad separatistai būtų amnestuoti, kad tai veiktų kaip tam tikras svetimkūnis Ukrainos viduje, kuris iš esmės kontroliuoja ir geopolitinę ir politinę situaciją Ukrainoje“, – situaciją vertino politikas.

„Jeigu paaštrėja situacija Rusijos regione, tu gali paspausti per tuos regionus ir paveikti Ukrainos vidaus procesus. Tokia schema jau yra planuojama visus tuos 5–7 metus. Manau, kad Rusija nuo to nenutolo“, – sakė pirmininkas.

L. Kasčiūnas: Vakarai turi būti pasiruošę atsakui, jei Rusija peržengtų „raudonąsias linijas“

Pasak L. Kasčiūno, sprendžiant Ukrainos klausimą, reikia orientuotis į pagrindines strategines kryptis, kuriomis turėtų vadovautis valstybės sąjungininkės.

„Pirmiausia neturime leisti įtvirtinti Kremliui labai palankios nuostatos, kad jis turi neformalią veto teisę dėl Ukrainos narystės NATO“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją.

„Negali jokia trečioji šalis, nebūdama NATO narė, blokuoti kitos vienos ar kitos tautos apsisprendimą būti NATO nare“, – tęsė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, Lietuva pasirengusi ne tik padėti Rusijos agresiją patiriančiai valstybei, bet ir užimti lyderės poziciją sprendžiant Ukrainos klausimą.

„Karinė techninė parama yra viso aljanso reikalas, Lietuva bus tikrai viena stipriausių aljanse sprendžiant šitą problemą“, – sakė politikas.

Kitas svarbus apsektas, kaip teigė komiteto pirmininkas, yra Rusijos atgrasymas nuo tolesnių veiksmų tiek Ukrainoje, tiek regione. Kaip galimas konkrečias taikytinas atgrasymo priemones L. Kasčiūnas matytų Rusijos projektų, Rusijos atjungimą nuo pasaulinės bankų sistemos ar tiesiog naujų sankcijų taikymą.

„Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją, kas jos galėtų laukti politine, ekonomine prasme“, – kalbėjo Seimo narys.

„Be abejo, visiškas „Nord Stream2“ projekto įšaldymas. Galimos gilesnės sankcijos. Rusijos atjungimas nuo tarpbankinės pasaulinės sistemos, kai kurių Rusijos bankų, svarbių Rusijos elitui, įtraukimas į sankcijas ir kiti galimi rimti veiksmai“, – teigė politikas.

Po trečiadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl padėties Ukrainoje su šalies vadovu ir Lietuvos užsienio ir nacionalinio saugumo politiką formuojančių institucijų bei žvalgybos tarnybų vadovais G. Landsbergis sako, kad dėl esamos įtampos kalta tik viena valstybė – Rusija.

„Reiškiame politinę paramą Ukrainai, reiškiame paramą jos teritoriniame vientisumui, siunčiame signalą Maskvai, kad pasitrauktų nuo Ukrainos sienos ir neeskaluotų konflikto. Mes nematome dviejų konflikto pusių, mes matome vieną agresorių ir vieną besiginančią valstybę. Būtent tai sakome tiek ir savo šalyje, tiek ir savo draugams, kurie klausosi“, – teigė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Lietuva tikrai nėra vienintelė valstybė, kuri aktyviai šiuo metu pasisako situacijos Ukrainos pasienyje klausimu, o tai, kad jos balsas vėl garsiai skamba kalbant apie keliamas Kremliaus grėsmes, pasak G. Landsbergio, yra susiję pirmiausia su tuo, jog Lietuva yra Rusijos pasienyje.

Lietuva nėra viena, gal ne vis taip pat mato grėsmę, bet mes matome tą grėsmę, nes mes esame pasienyje.

„Lietuva nėra viena, gal ne vis taip pat mato grėsmę, bet mes matome tą grėsmę, nes mes esame pasienyje“, – sakė ministras pažymėdamas, kad nemato ženklų, jog įtampa mažėtų.

„Kol kas nematome jokių deeskalacijos požymių“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie galimus tolesnius veiksmus, G. Landsbergis neatmetė galimybės, kad bus svarstoma ir apie naujas sankcijas Rusijai, jei ji toliau eskaluos įtampą regione.

„Tai (sankcijos – ELTA) galėtų būti kaip opcija, jeigu Rusija peržengs vadinamąsias „raudonąsias linijas“, – sakė jis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva, būdama nuolatinė Ukrainos sąjungininkė, ir toliau tęs paramą šiai valstybei.

„Lietuva, kaip žinoma, ir anksčiau teikė paramą Ukrainai. Ne vieną milijoną eurų galima suskaičiuoti, tačiau dabar ta parama yra Ukrainos karių mokymas, ir tam Lietuva skiria tikrai nemažus resursus. Tą paramą mes ir žadame tęsti“, – tikino ministras.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.

G. Landsbergis ketvirtadienį skrenda vizito į Kijevą. Pasak jo, vizitu į Ukrainą, šalia kurios pastarosiomis savaitėmis Rusija ėmė telkti karines pajėgas, siekiama solidarizuotis ir parodyti, kad Ukrainos vientisumas turi būti ginamas.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, kylančius JAV ir Rusijai.

„Visgi gyvos eilės, kuriose gana chaotiškai vyksta procesai, yra rizikingos. Todėl aš pasisakyčiau už labiau organizuotą skiepijimą. Dar nėra paskiepytas pakankamas procentas rizikos amžiaus žmonių – tai dabar turėtų būti prioritetas“, – trečiadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.

Visgi gyvos eilės, kuriose gana chaotiškai vyksta procesai, yra rizikingos. Todėl aš pasisakyčiau už labiau organizuotą skiepijimą.

V. Čmilytė-Nielsen linkusi manyti, kad nereikėtų atitolti nuo prioritetinių grupių ir pagrindinių išsikeltų tikslų. Politikė pabrėžė, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių, negalima kalbėti apie vakcinacijos tvarkos pakeitimą.

„Įtampa yra suprantama, tačiau aš matau, kad dabar yra tas laikas, kai yra labai svarbu susitelkti ir paskiepyti kuo didesnį procentą žmonių grupės 65+. Tų žmonių, kurie dažniausiai yra hospitalizuojami ir serga sunkios formos COVID-19“, – teigė politikė.

„Manau, kad tikslas yra labai svarbus ir jį įmanoma pasiekti per kelias savaites“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

„Vertinu neigiamai, įžvelgiu Lygių galimybių įstatymo pažeidimą. Įmonė, kuri reklamuoja savo paslaugas ir skleidžia informaciją, kuri žemina asmenis dėl jų fizines orientacijos“, – antradienį žurnalistams teigė B. Sabatauskaitė.

Apie Seimo nario P. Gražulio elgesį kiek anksčiau pasisakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Pasak jos, politiko elgesys bus svarstomas Seimo komisijos posėdyje. Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen P. Gražulio poelgį pavadino dar viena „nemalonia staigmena“.

Prieštaringais pasisakymais prieš homoseksualus garsėjantis Seimo narys P. Gražulis apie išplatintą vaizdo įrašą, kuriame šokama pagal lietuvišką muzikinį kūrinį „Kas nešokinės“, sakė, kad buvo pakviestas palaikyti prieš karantino suvaržymus protestavusių sportininkų, o tokį muzikinį kūrinį neva pasiūlę jie.

Pasak Seimo nario, trečiadienį tikimasi surengti bendrą Baltijos šalių parlamentų komitetų posėdį. Taip pat neatmetama galimybė, kad Seimui dėl Ukrainos klausimo gali būti pasiūlyta priimti rezoliuciją, o Lietuvai atstovaujantiems parlamentarams – išvykti paramą reiškiančio vizito į Kremliaus spaudimą patiriantį Kijevą.

„Tikėtina, kad trečiadienį įvyks bendras Užsienio reikalų komitetų posėdis ir mes kaip trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija – ELTA) kalbėsime ir bandysime apjungti koaliciją Vakaruose, kuri aiškiai įvardintų, kas yra agresorius, o kas ne. Rusija šiuo metu bando Vakarus suskaldyti,  bando atskiras šalis į savo pusę patraukti, skleisdama dezinformaciją, apie tai, kas ten vyksta: gal net yra ruošiama dirva agresyviems veiksmams“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis

Politiko teigimu, artimiausiu metu Seime bus svarstoma, kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis Lietuva. Pasak Ž. Pavilionio, neatmetama, kad dėl padėties Ukrainoje, Seimo nariai inicijuos rezoliuciją.

„Neatmetu, kad mes inicijuosime ir Seimo rezoliuciją šiuo klausimu, kurioje visas savo valstybės pozicijas ir išdėliosime. Bet pirmiausia, turime susitarti su partneriais Vakaruose. Svarbiausia yra išlaikyti vienybę, kad nebandytume kaltinti Ukrainos dėl to, kuo ją šiuo metu kaltina Rusija bandydama paruošti galimus karinius veiksmus“, – teigė URK pirmininkas.

Apie tai, kad ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras planuoja vykti į Ukrainą, Elta jau skelbė pirmadienį. Savo ruožtu, šią informaciją patvirtino ir Ž. Pavilionis.

„Užsienio reikalų ministras bendrauja su Baltijos kolegomis, ruošiasi tam tikriems veiksmams ir gal net vizitui“, – kalbėjo Seimo narys.

„Mes irgi svarstome apie vizitą Seimo lygiu, Seimo pirmininkė derinasi su Rados pirmininku. Bandysime būti kartu su Ukraina ir kelti visus klausimus, kuriuos jie kelia Vakarams, nes Rusija bandys juos visapusiškai skaldyti“, – teigė jis.

Šiuo metu, kaip teigia politikas, JAV jau išreiškė paramą Ukrainai, todėl kitoms valstybėms lieka tik sekti tuo pavyzdžiu ir vieningai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje.

„Mūsų tikslas yra, kad Vakarai kalbėtų vieningai, taip kaip pakankamai aiškiai kalba naujoji JAV administracija, aiškiai įvardindama agresorių, pasakydama, kad už bet kokius tolimesnius veiksmus, Rusija gali sumokėti aukšta kaina“, – sakė Ž. Pavilionis.

„O kokia bus ta kaina mes tarsimės tarpusavyje: tai gali būti naujos ar papildomos sankcijos ar kiti dalykai“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.

Pasak R. Šimašiaus, žmonės vakcinuotis yra kviečiami pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, todėl gyva eilė galimai įneštų sumaišties ir nepasitenkinimo.

„Vilniuje besiskiepijančių žmonių yra iš principo daug, todėl mes negalime sau leisti šokti į gyvą eilę, daug žmonių to nesuprastų, nes jie laukia pakvietimo“, – pirmadienį kalbėjo R. Šimašius.

Mero teigimu, sprendimus dėl vakcinacijos proceso atnaujina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), todėl yra griežtai vadovaujamasi Vyriausybės nutarimais.

„Pagal sveikatos ministro įsakymą šią savaitę turime dirbti su šita grupe (prioritetine–ELTA), kai ją išsemiame, tada galime leistis žemyn, mes to preciziškai ir laikomės“, – kalbėjo sostinės meras.

Šiuo metu Lietuvoje paskiepyta pirmąją doze – 47 9691 šalies gyventojų, antrąja doze paskiepyta 18 9353 asmenys.  

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks  susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.

„Valdančiųjų sprendimuose neapibrėžtumo ir nuoseklumo apraiškų tikrai yra. Nematau to aiškaus algoritmo, kuo vadovaujantis kai kurie svarbūs sprendimai yra priimami. Jau ne kartą Vyriausybei buvo sakyta, kad negali būti jokių anonsų, jeigu nėra 120 procentų tikrumo, kad tuos sprendimus, bus galima priimti“, – Eltai sakė MRU politologė.

Rima Urbonaitė/LRT nuotr.

Tai akcentuoja ir VU TSPMI politologas T. Janeliūnas. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybė nesugeba tinkamai informuoti visuomenę apie kai kuriuos sprendimus.

„Vyriausybė neranda tinkamo būdo, kaip pranešti visuomenei apie savo sprendimus (...). Jei ir toliau toks Vyriausybės komunikavimo stilius tęsis, daugės ir komunikacijos klaidų. Taigi ir reakcijos bus vis labiau emocinės ir, matyt, tokia kritika tik didins įtampą pačios Vyriausybės viduje“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologo manymu, valdantieji patys išprovokuoja neigiamas visuomenės reakcijas, nes sukelia pernelyg didelius lūkesčius, kurių galiausiai negali įvykdyti. ELTA primena, kad pastarąją savaitę valdantiesiems kritikos nemažai teko dėl to, kad buvo priimtas sprendimas neatidaryti daugiau prekybos vietų, nors apie ketinimus laisvinti karantino apribojimus tos pačios dienos rytą kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Kalbama apie pandemijos suvaldymą ir apie įvairių suvaržymų keitimą, žmonės, aišku, tikisi kažkokių palengvinimų, karantino sušvelninimų, tokius lūkesčius tarsi sukelia pati Vyriausybė užsimindama, kad ji ketina tai svarstyti, kad ji supranta, jog pernelyg ilgai užsitęsė tie ribojimai ir t.t. Bet galiausiai tenka nuo tokių sušvelninimų susilaikyti, nes aišku, kad situacija yra dinamiška, užsikrėtimų skaičius keičiasi“, – akcentavo TSPMI profesorius.

Klaidos kainuoja labai daug.

Nepasitenkinimą Vyriausybe taip pat sukėlė ir sprendimai dėl vakcinavimo tvarkos. Policijos pareigūnai piktinosi ir net surengė protesto akciją prie Vyriausybės, nes liko paskutiniai prioritetinių grupių skiepijimo sąraše. Galiausiai valstybės pareigūnų nepasitenkinimą sukėlė ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reakcija į šią Vyriausybei tekusią kritiką. Ministras teigė, kad nėra pagrindo išsakytam pareigūnų nepasitenkinimui.

Politologas T. Janeliūnas sukritikavo tokią ministro A. Dulkio reakciją, atkreipdamas dėmesį, kad tai rodo empatijos stoką. Profesoriaus nuomone, dažnu atveju politikai įsijaučia į savo užimamas pareigas ir yra linkę pamiršti atsižvelgti į kai kuriuos žmogiškuosius problemų aspektus.

„Politikų vienas didžiausių trūkumų yra empatijos trūkumas. Tarp jų yra tikrai mažai žmonių, kurie empatiški ir tiksliai jaučia visuomenės nuotaikas (...) Sveikatos ministro aiškinimas, jog visada yra kažkokių svarbesnių grupių, kurie gali anksčiau tikėtis vakcinų negu pareigūnai... Tai rodo jo gynybinę reakciją, kad jo sprendimai turėtų būti apginami, bet jis pamiršta kitą pusę, kad pareigūnams tokie atsakymai ir tokia gynybinė reakcija greičiausiai sukels papildomą pasipiktinimą“, – sakė T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas/(Pauliaus Peleckio (Alfa) nuotr.)

Pasigenda logikos

MRU politologė R. Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda aiškios strategijos ir logikos, kaip informuojama apie patį sprendimų priėmimą. R. Urbonaitei kyla klausimas, ar valdantieji patys tikrai supranta tai, ką kalba.

„Kuo toliau, tuo valdžios sprendimo priėmimo logiką pagauti darosi sunkiau“, – teigė politologė.

R. Urbonaitės vertinimu, sklandžiai komunikacijai reikia viso Vyriausybės susitelkimo. Tačiau, pasak jos, dabar valdantiesiems trūksta organizuotumo. Anot jos, blogai, kai pirmiausia yra paviešinama informacija, o tik vėliau svarstomi sprendimai.

„Tai, ką daro premjerė yra tik maža dalis visos komunikacijos. Reikia viduje susistyguoti, nes dabar panašu, kad kabineto nariai pradeda kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus“, – sakė politologė.

„Šiandien reikia organizuoto veikimo iš Vyriausybės ir jų tikslas turėtų būti savo sąjungininkais padaryti visuomenę. Šiuo metu, mano požiūriu, to padaryti nepavyksta, ir tos klaidos kainuoja labai daug“, – sakė politologė.