Šiais metais tikimasi pasiekti tokias pat baldų gamybos apimtis, kokios Lietuvoje buvo iki 1990-ųjų 

“Metų vadybininko” konkurse pernai į finalininkų dešimtuką pateko trys šalies medienos pramonės asociacijos “Lietuvos mediena” įmonių vadovai, iš kurių du - “grynakraujai” baldžiai. Kęstutis Markevičius, drauge su žmona vadovaujantis “Dalios baldų” prekybos tinklui, buvo įvertintas už rekordiškai didelius pardavimus vidaus rinkoje. Rimantas Varanauskas, vienas “Baltijos baldų grupės” vadovų pagerbtas už tai, kad su kolega Kęstučiu Linkumi vieną po kitos supirko tris bankrutavusias, milijoninių įsipareigojimų turinčias įmones “Freda”, “Dilika” bei “Wood team produkcion” ir per neįtikėtinai trumpą laiką sugebėjo jas paversti pelningomis.

Pristatydami šiandien sostinės “Litexpo” rūmuose prasidedančią 9-ąją tarptautinę parodą “Baldai 2003”, asociacijos vadovai tikino, kad tai gana tiksliai atspindi padėtį visoje itin sėkmingai besivystančioje baldų pramonėje.  

Statistika nėra tiksli  

Kalbėdami apie pastarųjų metų baldžių laimėjimus “Lietuvos medienos” vadovai atkreipė dėmesį į gana specifinį lietuviško verslo reiškinį. Pasirodo, lig šiol nėra tikslios informacijos, kiek įmonių mūsų šalyje gamina ir parduoda baldus. Žinoma tik už šią veiklą atsiskaičiusių firmų skaičius ir jų veiklos rezultatai, kurie vėlgi nesutampa su muitinės informacija. Spėjama, kad gamindami baldus duonai užsidirba apie 200 įmonių, kuriose pluša per 12 tūkst. žmonių. Tuo tarpu ūkio subjektų registre minima apie 300 registruotų baldų gamintojų.

Netgi parodos “Baldai 2003” pristatymui skirtame renginyje kilo diskusijų tarp pačių pagrindinių šios sektoriaus žaidėjų. Asociacijos prezidentui Viktorui Majauskui pristačius pernai daugiausia baldų vidaus rinkoje pardavusią įmonę “Dalios baldai” (15,4 mln. litų), šį titulą užginčijo “Narbutas ir Ko” savininkas Petras Narbutas, pastebėjęs, jog jų pardavimo apimtys Lietuvoje siekė 18,3 mln. Lt. Jo teigimu, į statistikos suvestines pateko duomenys apie gamintojo, o ne antrinės įmonės “Nabukas”, užsiimančios mažmenine prekyba, apyvartą...

Kad ir kaip ten būtų, visi specialistai konstatuoja faktą, jog pastaraisiais metais baldų gamyba ir prekyba pastebimai išaugo ir tapo viena sėkmingiausiai besivystančių Lietuvos pramonės šakų. “Lietuvos medienos” duomenimis, iš viso pernai šalies baldžiai pardavė produkcijos už 898 mln. litų, arba 30,7 proc. daugiau nei 2001 metais (610 mln. litų).

Viliamasi, kad 2003-iaisiais vidaus rinkoje pardavimų apimtys augs dar 5-10 proc.  

Eksportas įsibėgėja  

Taip pat atkreipiamas dėmesys į didžiulius rezervus pardavimams augti, nes kol kas vienas statistinis Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai baldams išleidžia apie 90 litų. Tuo tarpu Vokietijoje - vidutiniškai po 414 eurų. Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje bei kitose Europos šalyse, tradiciškai perkančiose daug lietuviškų baldų, kasmet baldams žmonės vidutiniškai išleidžia nuo 200 iki 300 eurų.

Asociacijos duomenimis, pernai šalies baldų eksportas augo beveik 30 proc. - jų ir baldų komponentų buvo išvežta už 829 mln. litų (2001-aisiais - 639,7 mln. litų). Baldų dalis medienos eksporto struktūroje pernai sudarė 37,7 proc., o užpernai - 34,7 proc. Šiais metais tikimasi eksporto apimtis padidinti maždaug penktadaliu ir peržengti milijardo litų ribą.

Vien tik “Vilniaus baldų kombinatas” pernai pagamino produkcijos už 81,3 mln. Lt, iš kurios 96 proc. (78,4 mln. Lt) buvo eksportuota. 87 proc. savo gaminių (už 65,7 mln. Lt) 2002-aisiais eksportavo ir “Klaipėdos baldai”, 94 proc. (47,5 mln. Lt) - “Šilutės baldai”. Taip pat liūto dalį (97 proc.) savo produkcijos eksportavo “Venta”, “Kauno baldai” (73 proc.), “Narbutas ir Ko” (57 proc.).

Apskritai, iš 23 didžiausių šalies baldžių įmonių, net 18 specializuojasi gamindamos eksportui skirtus buities rakandus ir už Lietuvos ribų parduoda daugiau nei tris ketvirtadalius produkcijos.

“Ypač malonu, kad lietuviški baldai suranda nišą tose šalyse, kurios pačios turi išvystytą baldų pramonę. Tai tikras mūsų pripažinimas”,- sakė V.Majauskas.  

Laukia strateginės permainos  

“Lietuvos mediena” vadovai atkreipė dėmesį į dar vieną mūsiškės baldų pramonės ypatumą. Dauguma duomenis apie save asociacijai pateikiančių 190 įmonių yra mažos, turinčios iki 20 darbuotojų. “Stambių”, turinčių per 250 dirbančiųjų, baldžių gildijoje yra viso labo 14.

Specialistų vertinimu, pagal parduodamos produkcijos kiekį, baldžių įmonės yra pernelyg mažos. Bent penkios firmos kasmet turėtų parduoti gaminių daugiau nei už 100 mln. litų, nes būtent tokio pajėgumo kompanijos laikomos turinčiomis geras perspektyvas integruotis į globalizuotą didmeninės prekybos tinklą. Tačiau kol kas aktyviau reiškiasi ir auga mažos, turinčios iki 100 darbuotojų įmonės, daugiausiai dirbančios pagal individualius užsakymus ir pagaminančios apie 32 proc. lietuviškų baldų.

Tikėtina, kad, stiprėjant konkurencijai, turėtų prasidėti baldžių įmonių susijungimo procesai. “Narbutas ir Ko” generalinis direktorius Tomas Marcijonas pripažino, kad jų bendrovė turi tokių strateginių planų, tačiau jie greičiausiai bus įgyvendinami tik kitais metais.

“Lietuvos mediena” prezidentas V.Majauskas taip pat pastebėjo, kad baldų gamybos koncentravimo procesai vyksta labai lėtai. Baldžių įmonės labiau linkusios smulkėti ir skaidytis į savarankiškus filialus, nes taip sugeba operatyviau reaguoti į rinkos permainas.

“Kol kas šiame sektoriuje atlyginimų vidurkis svyruoja apie 1100 litų, bet kai susilygins su esančiais ES šalyse ir pasieks 3000 - 5000 Lt, dirbančiųjų skaičius ir veiklos našumas privalės smarkiai keistis”, - prognozavo V.Majauskas.

Įsigalint europiniams gyvenimo standartams, Lietuvoje turėtų keistis požiūris ir į importuojamus baldus. Kol kas importuotojų “top” sąrašo viršūnėje puikuojasi Lenkija, kurioje pagamintų rakandų pernai Lietuvoje parduota beveik už 50 mln. litų (iš viso importuota baldų už 158,7 mln. Lt). Specialistų teigimu, lenkiški baldai garsėja itin mažomis kainomis, kurias lemia pigios technologijos bei naudojami komponentai. Todėl jų kokybė ir patvarumas dažnai neatlaiko kritikos.

Iš Skandinavijos šalių, Belgijos, Italijos, Vokietijos į mūsų šalį vis dar importuojama sąlyginai daug naudotų baldų, kurie kokybe ir funkcionalumu taip pat sunkiai gali lygintis su naujais lietuviškais.  

Idėjų mugė  

Svarbiausiu Baltijos šalyse laikomas baldų, jų gamybos ir medienos pramonės technologijų, įrangos bei medžiagų forumas šiais metais tradiciškai apibendrins pasiektus rezultatus ir pristatys originaliausias naujų baldų dizaino idėjas.

“Lietuvos mediena” parodoje apdovanos šalies baldų gamintojus pagal įvairius 2002-ųjų įmonių veiklos rodiklius. Bus pažymėtos stabiliausiai dirbančios, daugiausiai naujų darbo vietų įsteigusios, sparčiausiai augusios, daugiausiai baldų pagaminusios ir eksportavusios, taip pat daugiausiai baldų vietinėje rinkoje pardavusios, daugiausiai minkštų, virtuvės, biuro baldų pagaminusios įmonės. Taip pat bus apdovanota seniausiai įsteigta baldų pramonės įmonė ir pernai naujo tipo baldų gamybą pradėjusi įmonė.

Specialistai ragina ypač atidžiai apžiūrėti parodos metu įvyksiančiame autorinių baldų dizaino konkurse pristatomus projektus, nes būtent čia galima užčiuopti baldų pramonės ateities gaires.