Buhalterių metodai

Neseniai padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), degalų akcizai, siaučia JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų karas, Lietuva skuba investuoti į gynybos pajėgumų didinimą. „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas mano, kad tokiu įtemptu laikotarpiu pavojinga kelti mokestinę naštą verslui. „Čia kaip įpilti žibalo į ugnį“, – galimą tokios politikos efektą apibūdina M. Horbačauskas.

„Vienas blogas metodas, kuriuo vyriausybės dažniausiai remiasi dirbdamos, yra darbas buhalterio, o ne verslininko principu. Buhalteris atlieka ekscelio lentelių skaičiavimus, o verslininkas mato galimybių, kurių gali būti ir kurių ekscelyje nėra, – akcentuoja jis. – Svarbu turbūt ne procentas, kiek tikiesi surinkti, o kiek iš tikrųjų surenki.“

„Kodėl prekyboje daromos kainų akcijos? Ne dėl to, kad norima ką nors pigiau parduoti, o dėl to, kad, pamažinus kainą, daugiau parduodama ir bendrai daugiau uždirbama. Pavyzdys – degalų akcizai. Padaugino iš parduodamų litrų ir suskaičiavo, kiek surinks, bet surenka mažiau, nes vartotojų neapgausi – važiuoja kitur degalų bakų prisipildyti. Su mažesniu akcizu, ko gero, būtų geresnis efektas biudžetui, būtų daugiau suvartojama“, – svarsto M. Horbačauskas.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius teigia, kad verslas puikiai supranta mokesčių mokėjimo svarbą valstybei ir jos kuriamai gerovei. Pasak jo, dabartinė siūloma mokestinė reforma kelia daug diskusinių klausimų ir verslas, norėdamas svariai prisidėti prie šalies gynybos ir augimo, siekia sprendimų priėmėjams pasiūlyti subalansuotų būdų.

„Geopolitinė aplinka, JAV paskelbti dideli muitai ir galimos atsakomosios ES ir skelbiamos Kinijos pozicijos kelia daug nerimo visose pasaulio rinkose. Verslui tai neproporcingai staigus apsunkinimas eksportuoti savo prekes ir paslaugas, ir tai iš karto daro įtaką pajamoms ir jų prognozuojamumui, – situaciją aiškina Z. Dargevičius. – Atitinkamai įmonės turi investuoti į naujų galimų rinkų paieškas ar padidinti išlaidas, kad išsilaikytų turimose, kad ir vietinėse, rinkose. Sparčiai didėjanti konkurencija taip pat sukuria papildomą spaudimą: numatomas galimas pigesnių prekių iš Azijos tiekimas, kuris turėtų poveikį vietos gamintojams ir jų veiklos gyvybingumui.“

Įvertino:  M. Horbačausko teigimu, tokiu įtemptu laikotarpiu pavojinga kelti mokestinę naštą verslui. / Regimanto Zakšensko nuotr.

GPM tarifų grėsmė

Vyriausybės planuose numatytas pelno mokesčio kėlimas 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc. KPPAR prezidentas akcentuoja, kad pelno mokesčio kėlimas 1 proc. nėra toks kritinis veiksnys, kuris nulemtų verslo savininkų sprendimą perkelti verslus ar ieškoti būdų dirbtinai sumažinti apmokestinamojo pelno bazę. Tačiau geopolitinio neapibrėžtumo kontekste pelno mokesčio didinimas antrus metus iš eilės kad ir 1 proc. kelia nepasitikėjimą mokesčių sistemos stabilumu.

„Mokesčių sistemos stabilumas ir nuoseklumas yra kritiškai svarbūs ilgalaikiams verslo valdymo sprendimams, kurie projektuojami 5–10 metų į priekį, vertinant sąnaudų lygį, prisiimtas ir grąžinamas paskolas, užtikrinant darbuotojų darbo užmokesčio augimą ir t. t., – dėsto Z. Dargevičius. – Tai taip pat yra neigiamas veiksnys kviečiant užsienio investuotojus, kurių pastaraisiais metais ir taip beveik nėra. Visgi, verslo bendruomenė diskutuoja, kad galbūt šio tarifo laikinas padidinimas galėtų būti pateisinamas tik poreikiu tiesiogiai skirti surinktas lėšas šalies gynybai finansuoti.“

Kur kas didesniu pavojumi jis laiko gyventojų pajamų mokesčio (GPM) numatomą pertvarką. Pagal dabartinį Finansų ministerijos siūlymą, gyventojų pajamos, nepriklausomai nuo šaltinio, būtų apmokestinamos progresiniais – 20, 25 ir 32 proc. – tarifais. Siūlomas ir ketvirtas – 36 proc. tarifas didžiausioms pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių.

Z. Dargevičiaus teigimu, tai prasčiausia ir nepateisinamiausia šios mokesčių reformos dalis, prieštaraujanti Mokesčių administravimo įstatymu įtvirtintam lygybės prieš įstatymą principui. Taip vieni mokesčių mokėtojai diskriminuojami kitų atžvilgiu.

„Įvairių mokesčių mokėtojų kaip subjektų traktavimas mažina mokesčių sistemos aiškumą ir teisingumą, skatina mokesčių minimizavimą ir šešėlinę ekonomiką. GPM bendras tarifas su „Sodra“ ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) artėtų prie pusės darbo užmokesčio – tai tiesioginis neigiamas poveikis vidurinei klasei, – pabrėžia Z. Dargevičius. – GPM tarifo kilimas apsunkins specialistų, ypač turinčių aukštą kvalifikaciją, išlaikymą ir pritraukimą. Taip pat tai gali paskatinti perkelti verslus į kitas šalis. Visoms pajamų rūšims turi būti užtikrintas bendras, skaidrumą ir sąžiningumą skatinantis mokesčio tarifas.“

Vienas blogas metodas, kuriuo vyriausybės dažniausiai remiasi dirbdamos, yra darbas buhalterio, o ne verslininko principu.

Kova dėl specialistų

Pasak KPPAR viceprezidento, bendrovės „Kauno stiklas“ direktoriaus ir akcininko Evaldo Sauliūno, pagal verslo struktūrą Lietuvoje svarbią vietą užima gamyba. Apie 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) yra pramonės indėlis, todėl GPM didinimas tiesiogiai neigiamai paveiks įmones. „Didės savikaina, darbo jėgos kaštai. Svarbiausia – tai mažins įmonių ir produkcijos konkurencingumą, – teigia E. Sauliūnas. – Jau dabar esame pasiekę vidutiniškai 1 500 eurų mėnesio atlyginimo lygį. Suprantama, kad dėl GPM atlygis turės didėti, didindamas savikainą. Konkuruoti vietos ir užsienio rinkose taps tik sudėtingiau.“

Kad kartu su didinamais mokesčiais kyla ir spaudimas išlaikyti darbuotojus, gali patvirtinti spaudos sprendimus siūlančios bendrovės „Tango Print“ įmonės vadovas Remigijus Daugėla. Pasak jo, mažai gamybos įmonei, kurioje iki 20 darbuotojų, itin skausminga, kad taip sunkiai išugdyti vadovaujantys specialistai palieka kolektyvą. Priežastis – kartu su mokesčiais augančios kainos.

„Yra didelė grėsmė – brandžių specialistų emigracijos banga. Ne paslaptis, kad prie emigracijos prisideda ir dabartinė geopolitinė situacija“, – sako KPPAR tarybos narys.

Jo teigimu, GPM padidinimas susiaurins galimybes turėti labiau kvalifikuotų specialistų. „Vyksta verslo savininkų kiršinimas su darbuotojais. Reikia suprasti, kad kai daugiau sumokėsime valstybei, mažiau liks darbuotojui. Arba tapsime nekonkurencingi“, – teigia verslininkas.

R. Daugėla taip pat atkreipia dėmesį į mažesnių miestų rajonus – ten iššūkių taip pat netrūksta: „Surasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų regionuose tampa beveik neįmanoma misija.“

„Nors savivaldybių vadovai iš tiesų deda daug pastangų pritraukti verslą, mokesčių didinimas įmonėms veda prie mažesnių galimybių konkuruoti. Tai daro įtaką sprendimams – tiesiog nutraukti ar iškelti veiklą. Tai ypač paliestų jaunus žmones, kurie nori ir bando kurti verslą regione, užsidirbti ir kurti naujas darbo vietas“, – neabejoja R. Daugėla.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad numatomas draudimo sutarčių apmokestinimas 10 proc. tiesiogiai palies visas įmones ir skaudžiai smogs mažoms, kurios privalomai turi drausti gamybos priemones ir kitus subjektus. „Tai ypač aktualu mažoms įmonėms, kurios neturi finansinių rezervų, o skolintis iš bankų – keblu ir brangu. Kaip ir kitų mokesčių pakėlimas, tai didina sąnaudas ir mažina konkurencingumą, palyginti su artimomis užsienio šalimis, pavyzdžiui, Lenkija“, – sako R. Daugėla.

Niuansai: Z. Dargevičius teigia, kad verslas puikiai supranta mokesčių mokėjimo svarbą valstybei ir jos kuriamai gerovei, bet siūloma mokestinė reforma kelia daug diskusinių klausimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Grįžti prie PVM

Finansų ministerija pripažįsta, kad siūlomi mokesčių pakeitimai gali sumažinti Lietuvos BVP 0,2 proc. M. Horbačausko teigimu, yra skaičiavimų, kurie įrodo, kad, nepasikeitus dabartiniam šalies ekonomikos augimo tempui, pakaktų iš verslo surenkamų įprastų mokesčių ir nereikėtų reikšmingai kelti kitų. „Tačiau jei verslas sustos ir sulėtės, nebus tų pajamų, kurių tikimasi, dings visos iliuzinės pajamos iš mokesčių“, – tikina jis.

„Žinau, kaip sunku pajamas auginti, kaip sunku parduoti, surinkti tuos pinigus, todėl žinau, kad garantuotų skaičių nebus. Ekscelis rodo, kad, pakėlus mokesčius, bus vienoks rezultatas, bet realybėje ne ekscelis nusprendžia, – iš patirties žino M. Horbačauskas. – Turime estų pavyzdį – pakėlė mokesčius ir nebeliko Baltijos tigrų, dabar Lietuva liko.“

Jis neprieštarauja pelno mokesčiui, netgi priešingai – sako, kad jis galėtų būti dar labiau didinamas, nes pelnas yra uždirbamas. „Visi suprantame, kad gynybai reikia skirti pajamų, nes be valstybės nebus ir mūsų, ir mūsų įmonių. Apie tai net nebereikia kalbėti. Manau, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas, pavyzdžiui, 1 proc., irgi sukeltų žymiai mažiau negatyvių reakcijų. Pavyzdžiui, pienas pabrangtų keliais centais – nepajustume to. Paieškoję akcijų, socialiai  pažeidžiamesni žmonės galėtų surinkti ne brangesnį nei įprastai savo pirkinių krepšelį. Taip PVM mokestis būtų visuotinis, nes gynyba tikriausiai visiems vienodai aktuali“, – sako jis.

Z. Dargevičius taip pat mano, kad, siekiant surinkti artimiausiu metu reikiamą dalį lėšų gynybos reikmėms, vertėtų grįžti prie svarstymų padidinti PVM mokestį 1 proc.

„Diskusijos apie tai, kad tai paveiks mažiausias pajamas gaunančias ar pažeidžiamiausias socialines grupes, neturėtų tapti priedanga nuo atsakomybės prisidėti prie šalies gynybos. Kita vertus, suvartojamų prekių ir paslaugų krepšelio brangimas 1 proc. nuo 1 000 eurų mėnesio išlaidų, jas brangintų tik 10 eurų. Didesnes pajamas gaunantys ir daugiau, brangesnes prekes ir paslaugas perkantys gyventojai daugiau ir sumokėtų, taip svariau prisidėdami prie visuotinių šalies gynybos prioritetų finansavimo“, – pabrėžia Z. Dargevičius.

Nesąžiningumo jausmas

M. Horbačauskas taip pat palaikytų PVM lengvatų panaikinimą ir visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kadangi tai suteiktų dar didesnį sąžiningumo ir lygybės valstybėje jausmą. Be to, tokius mokesčius būtų paprasta ir surinkti, ir suskaičiuoti.

„Nesąžiningumo jausmas kelia įtampų. Jeigu vieni moka daugiau, kiti – mažiau, galbūt atsiranda grėsmė ir didesniam šešėliui. Jei mokesčiai yra per dideli, galima iškelti darbo vietas į kitą šalį, pavyzdžiui, į kitą Baltijos valstybę – Latviją. Galima sudaryti sutartį, kad darbuotojas dirba nuotoliu, nors iš tikrųjų yra čia, Lietuvoje. Galimybių apeiti sistemą tikrai yra, gal tik taip atrodo, kad tai nesusisiekiantys indai. Akcizai degalams labai gerai tai parodė – žmonės iškart pradėjo pirkti degalus Švedijoje ar Lenkijoje. Kam apsigaudinėti, kad šiuo atveju taip nebus?“ – klausia M. Horbačauskas.

„Dažnai politikoje įsivaizduojama, kad pinigai atsiranda iš bankomato, o ne iš mokesčių, kuriuos sumoka verslas. Reikia uždirbti, sumokėti mokesčius ir sunešti juos į biudžetą, na, nebent subsidijos iš ES dar gali pildyti šalies biudžetą, bet kitų didelių šaltinių nėra. Reikėtų pagrindinį pajamų šaltinį stengtis auginti, kad jis kaip tik daugiau lėšų suneštų, o dabar lyg ir pjaunama šaka, ant kurios sėdima“, – teigia jis.

M. Horbačauskas puikiai supranta, kad, pakilus mokesčiams, verslas niekur nedings – teks juos sumokėti. „Tik mes manome, kad skatindami ir augindami ekonomiką turėtume žymiai didesnį pyragą, iš kurio būtų galima paimti mokesčių ir pajamų valstybei“, – sako jis.

R. Daugėla taip pat įsitikinęs, kad šalies gynybos biudžetas turėtų augti daugiau dirbant ir uždirbant, vartojant, skaidrinant verslą ir nuo to skiriant lėšas. „Mūsų nuomone, mokesčių tarifai verslui yra pakankami, kad finansuotų būtiniausius valstybės poreikius“, – įsitikinęs verslininkas.

Z. Dargevičiaus teigimu, recesijos grėsmė labiau kyla ne iš dabartinių skaičių, bet iš ateities neapibrėžtumo, ypač dėl mokesčių naštos didėjimo, geopolitinių įtampų regione, aukštų palūkanų normų ir kitų faktorių. „Sustabdytos investicijos, atsargi plėtra, veiklos nutraukimas gali būti realūs scenarijai. Verslas nuolat yra įvairių rizikų lauke, turės efektyvinti veiklą, diversifikuoti rinkas, mažinti finansines rizikas ir imtis kitų įmanomų priemonių, priklausomai nuo veiklos“, – sako jis.

Verslo bendruomenė stebi situaciją ir tikisi, kad pastarųjų savaičių globalūs tarptautinės prekybos pokyčių sprendimai nebus ilgalaikiai. Tačiau Z. Dargevičius pripažįsta, kad tai yra tik lūkesčiai ir viltys turėti labiau prognozuojamą verslo aplinką.