Dainavos poliklinikos chirurgė, užuot pašalinusi pacientui svetimkūnį, žaizdą patepė priešuždegiminiu tepalu

Kaunietis Ignas Ališauskas grįžęs namo iš sodo rado ant pilvo įsisiurbusią erkę. Žmona mėgino jam pagelbėti ir ištraukti erkę, tačiau nepasisekė: nutrūkusi erkės galvutė liko po oda. Garbaus amžiaus sutuoktiniai, sunerimę, kad erkė gali užkrėsti Laimo liga ar erkiniu encefalitu, išskubėjo pagalbos pas medikus.

Jaudinosi dėl pasekmių

Dainavos poliklinikos registratūroje Ignui Ališauskui davė papildomą taloną ir nukreipė pas chirurgę Valentiną Traberg.

“Gydytoja erkės galvutės netraukė, nors prašėme. Patepė žaizdą tepaliuku ir išleido namo”, - susijaudinęs sakė Ignas Ališauskas.

“Visą naktį beveik nemiegojome: nežinojome, kas gali nutikti, kol erkės galvutė neištraukta, - pasakojo Ona Ališauskienė. - Iš pat ryto nuvažiavome į 2-ąją klinikinę ligoninę, Infekcinių ligų skyrių. Čia ištraukė erkės galvutę, išvalė žaizdą. Perspėjo, kad jei žaizda plėsis, tins, teks kreiptis į gydytojus”.

Nenorėjo draskyti žaizdos

Dainavos poliklinikos chirurgė Valentina Traberg “Kauno dienai” teigė, kad Ignui Ališauskui buvo suteikta reikalinga medicinos pagalba.

“Betraukiant erkę namuose, buvo išdraskyta gana gili žaizda, todėl mes nenorėjome dar labiau jos draskyti traukdami erkės galvutę. Be to, jos net nebuvo įmanoma žaizdoje įžiūrėti. Ant žaizdos uždėjome priešuždegiminio tepalo ir likusi erkės galvutė pati būtų “išėjusi” kartu su susidariusiu šašu, - sakė gydytoja V.Traberg. - Pašalinti erkės galvutę nėra būtina, nes ji jokios įtakos ligonio būklei nebeturi. Jeigu erkė buvo užsikrėtusi, ji savo darbą jau buvo padariusi.

Infekcija paplinta tuo metu, kai yra spaudinėjama mėginant ją nemokšiškai ištraukti. Erkę suėmus už pilvo, ji skrandžio turinį išvemia ir taip žmogui patenka užkratas”.

Chirurgė teigė, kad tokiais atvejais ligonis būna sekamas dėl galimos Laimo ligos ar erkinio encefalito. V.Traberg tvirtina I. Ališauską perspėjusi, kad stebėtų erkės įsisiurbimo vietą: jei žaizdos paraudimas didėtų ar ją labiau skaudėtų, būtinai kreiptųsi į šeimos gydytoją. Tačiau taip tvirtina tik gydytoja. Ligonis teigia, kad jam nieko nebuvo paaiškinta, todėl baimindamasis, kad dėl nepašalintos erkės galvutės gali susirgti erkiniu encefalitu ar kita užkrečiama liga, išskubėjo medicinos pagalbos į kitą gydymo įstaigą.

Erkės galvutė nebepavojinga

Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų 1-ojo skyriaus gydytoja infektologė Giedrė Kasiulienė patvirtino, kad nebūtina pašalinti žmogaus kūne likusią erkės galvutę.

“Paprastai mes ją paliekame kaip pašinuką, kuris išpūliuoja ir iškrinta, - sakė G.Kasiulienė. - Savo blogą darbą erkė būna padariusi anksčiau: erkinio encefalito sukėlėją su savo seilėm ji perduoda tuo momentu, kai tik įsisiurbia į žmogaus kūną, o Laimo ligos infekciją - išvemdama užkrėstą žarnyno turinį, kai ją maigo mėgindami ištraukti”.

Lietuva bei jos kaimynės Latvija ir Estija - didžiausi erkinio encefalito židiniai Europoje. Lietuvos miškuose yra daug erkių, užkrėstų erkinio encefalito virusu, Laimo ligos sukėlėjais. Daugiausiai jų - Šiaulių, Panevėžio ir Kauno apskrityse.

Erkių gausu pakaunės miškuose. Erkių platinamų ligų židinių yra ir pačiame mieste - Kleboniškyje, J.Basanavičiaus šile Panemunėje, Lampėdžių parke ir kt. Erkių aptinkama net Ąžuolyne, ko anksčiau nebūdavo. Pastaraisiais metais jų yra ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, paplūdimių žaliosiose zonose ir net mikrorajonų žaliuosiuose želdinių plotuose.

Ragina skiepytis

Pernai Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 243 žmonės. Ligos sukėlėjus erkės perduoda iš kartos į kartą, todėl gamtoje daugėja ligos platintojų. Medikai primygtinai ragina žmones skiepytis nuo erkinio encefalito (nuo Laimo ligos skiepų dar nėra).

Einant į mišką geriausiai rengtis drabužiais ilgomis rankovėmis, kelnių galus sukišti į kojines ar batus. Geriau dėvėti ryškių spalvų drabužius, kad erkę būtų galima lengviau pastebėti.

Pavojingos yra ne tik suaugusios erkės, bet ir nesubrendusios - vadinamosios nimfos, kurios nepalieka savo pėdsakų, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia į kūną. Subrendusios erkės įsikabina į kūną ir laikosi, o vadinamosios nimfos įkanda ir nukrenta. Tačiau joms pakanka laiko įkąsti ir įšvirkšti virusą, kuris gali būti net keturių ligų šaltinis: erkinio encefalito, Laimo ligos, erlichiozės, babeziozės. Tačiau, pasak medikų, pavojingiausia iš jų yra erkinis encefalitas.

Žmogus užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, pirmuosius ligos simptomus gali pajusti po 3-10 dienų. Erkinis encefalitas labai pavojingas, nes antibiotikai neveiklūs ir taikomas tik simptominis gydymas.