Raketų šmėklos atgyja

Lenkijoje yra numatytos trys vietos, kur galėtų būti pastatytos “raketų gaudyklės”. Viena realiausių – apleista Redzikovo karinė bazė šalia Slupsko miesto šalies šiaurės vakaruose. Tačiau vakar lenkų dienraštis “Polska”, remdamasis JAV gynybos departamentui artimais šaltiniais, pranešė, kad amerikiečiai ir Lietuvoje jau renkasi vietas, kur galėtų dislokuoti priešraketinio skydo elementus. Pasak lenkų dienraščio, viena galimų vietų yra Palangos apylinkės, kita – Šalčininkų rajonas.

Kariškiai neatmeta galimybės, jog amerikiečiams Lietuvoje labiausiai tiktų buvusios sovietų raketų bazės. Dienraščio žurnalistai aplankė keturias buvusias bazes, įkurtas šalia Jonavos rajono Gulbiniškių kaimo, Ukmergės rajono Kopūstėlių ir Veprių kaimų, Šilutės rajono Rumšų kaimo ir Plokštinės miške šalia Platelių.

Virto griuvėsiais

Jonavos rajone, Gulbiniškių kaime, vos už keleto kilometrų nuo kelio Kaunas–Jonava, pušyne stūksanti buvusi vidutinio nuotolio raketų bazė dabar nė iš tolo neprimena grėsmingos vietos, iš kurios sovietų raketos su branduolinėmis galvutėmis dar prieš 20 metų galėjo pasiekti bet kurį Europos miestą ir jį sunaikinti.

Priešingai, užmaskuoti tuneliai ir pastatai atrodo tarsi po karo. Sovietų kariškiams palikus bazę ji tapo pelno šaltiniu metalo ir statybinių medžiagų vagims bei šiukšlynu. Neapsaugojo ir užrašas su perspėjimu, kad teritorija yra privati nuosavybė – iš daugelio buvusių pastatų teliko griuvėsių krūvos.

Kai kuriems kauniečiams ir jonaviškiams ši bazė yra ir poilsio vieta. Didelėje betoninėmis plokštėmis grįstoje aikštėje, apsuptoje buvusių garažų griuvėsių, sutiktas jonaviškis Paulius sakė laisvalaikiu atvykstantis čia pašaudyti pneumatiniu šautuvu.

“Atvažiuoju čia pašaudyti porą valandų. Vieta rami, paukščiai čiulba. Kauniečiai atvyksta čia ir dažasvydžio pažaisti. Per daugelį metų bazė buvo apleista – šiukšlių žmonės privežė, plytas nuo pastatų nuardė, metalą surinko”, – pasakojo Paulius.

Tačiau net ir apgriuvusi bazė vis dar daro įspūdį. Išsišakojantys keliukai atvesdavo prie raketų angarų, kurie savo erdve galėtų prilygti vidutinio dydžio prekybos centrams.

Sutiktų išskėstomis rankomis

Vos už kilometro nuo bazės esančio Gulbiniškių kaimo gyventojai kadaise kaimynystėje gyvenusius sovietų kariškius prisiminė su nostalgija ir apsidžiaugtų, jei rusus pakeistų amerikiečiai.

„Jei šalia mūsų įsikurtų amerikiečiai, tai bent kelius sutvarkytų ir komunikacijas nutiestų. Kol rusų kariškiai čia tvarkėsi, buvo ir keliai geri, ir telefono ryšį turėjome, o kai jie išvyko, viskas buvo išvogta ir išnešta“, –prisiminė Vladimiras Jablonskis.

“Mano pažįstamas iš buvusios bazės prieš ketverius metus pirko plytas namui statyti, bet labai baiminosi, kad jos bus užterštos radiacijos. Nuvykome su specialia įranga ir patikrinome – jokios radiacijos nebuvo. Nėra ko mums baimintis”, – kalbėjo kitas kaimo gyventojas Arminas Samajauskas.

Kopūstėliai gyventų be baimės

Dar viena raketų bazė Ukmergės rajone, susidedanti iš dviejų dalių Kopūstėliuose ir Vepriuose, žymi tuo, kad 1968 m. sovietams malšinant sukilimą Čekijoje joje dislokuoti branduoliniai ginklai buvo parengti koviniam naudojimui ir nukreipti į Europos miestus.

Bazės angaruose buvo saugoma 16 raketų, kurių skrydžio nuotolis buvo 3000 kilometrų. Dabar iš bazės pastatų taip pat likę tik griuvėsių krūvos. Raketų angarų ir paleidimo aikštelių išdėstymas panašus į šalia Gulbiniškių esančios bazės, todėl vos įvažiavus apima jausmas, kad čia jau esi buvęs.

Senieji Kopūstėlių kaimo gyventojai buvusios raketų bazės kaimynystę vadino taikiu sugyvenimu, todėl nebijotų ir amerikiečių pasirodymo.

„Kariškiai mums gyventi netrukdydavo, su jais buvo drąsiau, nei šiais neramiais laikais. Be to, jei reikėdavo pagalbos, jie visuomet padėdavo. Pamenu, jaunystėje kareiviai ateidavo pas mus į šokius, o mes pas juos eidavome filmų žiūrėti. Jei dabar šalia įsikurtų amerikiečiai, būtų labai gerai. Kaip galėčiau sakyti, kad negerai, juk mano giminės Amerikoje gyvena“, – juokdamasi pasakojo Ko

“ Jonas Kronkaitis, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas

Jei Lenkija yra tinkama dislokuoti priešraketinės gynybos sistemai, tai ir Lietuva tam tiktų, sistemos komponentų netiktų laikyti tik jūroje. Amerikiečiai deklaruoja, kad sistema būtų skirta gynybai nuo Irano ir Šiaurės Korėjos, tačiau tam labiausiai priešinasi Rusija. Tačiau gynybos sistema šalia Rusijos sienos šiai valstybei nesukelia daugiau grėsmės, nei būtų pastatyta kur nors Vokietijoje – efektas būtų tas pats. Kur statyti priešraketinės gynybos sistemą Lietuvoje, taip pat nebūtų didelio skirtumo. Galbūt amerikiečiai apžiūrėtų buvusias sovietines bazes, ar jos tinkamos. Viskas būtų atliekama slaptai, tačiau nieko čia nenuslėpsi, nes viską šiais laikais galima pastebėti iš palydovų.