Nemalonus pašnekovo burnos kvapas – su tokia situacija yra tekę susidurti vos ne kiekvienam. Bet dar nemaloniau, jei blogas burnos kvapas lydi jus, tačiau to nejaučiate.

Kaip paaiškino vaistininkai, nemalonus burnos kvapas dažniausiai atsiranda dėl burnoje besidauginančių bakterijų. Jų atsiranda, jei nepakankamai rūpinamasi burnos higiena ir burnoje pasilieka maisto likučių.

Blogas kvapas gali atsirasti ir esant nesveikiems dantims ar dantenoms, ar dėl ant liežuvio prisikaupusių apnašų.

Pasak vaistininkės Birutės Danisavičienės, didžiausia bėda ta, kad pats žmogus neužuodžia blogo savo burnos kvapo. Jis pripranta prie savo paties kvapų ir dažniausiai nepajunta, jei iškvepiamas per burną oras pasikeičia.

Vienintelis būdas sužinoti apie blogą kvapą yra aplinkinių pastabos. Tačiau dauguma žmonių pernelyg mandagūs, kad kitam apie tai užsimintų.

Vaistininkai pastebi, kad dažniausiai blogu burnos kvapus į vaistinę užsukantys žmonės susirūpina po vizito pas dantų gydytoją.

Tačiau pasitikrinti burnos kvapą galima ir patiems. Reikia tiesiog palaižyti savo riešą vidinėje rankos pusėje. Palaukti kelias sekundes, kol seilės išdžius. Tuomet reikėtų pauostyti palaižytą vietą.

"Jei pajutote nemalonų kvapą, greičiausiai ir jūsų iškvepiamas oras kvepia nemaloniai", – paaiškino B.Danisavičienė.

Kokios yra pagrindinės nemalonaus kvapo priežastys? Vaistininkai pastebi, kad dažniausiai blogo kvapo problemą išsprendžia paprasčiausia burnos higiena, tačiau tikslią priežastį turėtų nustatyti odontologas.

Dažniausios blogo kvapo burnoje priežastys

Tarpdančiuose įstrigęs maistas. Paprastas dantų valymas ne visuomet susitvarko su užsilikusiais maisto likučiais. Maistas pradeda pūti, jame dauginasi bakterijos. Šią bėdą padėtų išspręsti reguliarus tarpdančių valymas.

Apnašos, akmenys ir dantenų ligos. Dantų apnašos yra minkšta balta masė, kuri susiformuoja dantų paviršiuje. Ji susidaro bakterijoms maišantis su maistu ir seilėmis. Dantų akmenys yra būtent kietos sukalkėjusios apnašos. Tvirtai prilipusias prie dantų jas gali nuvalyti tik specialistas. Dantenų ligos parodo, kad audiniuose aplink dantis yra infekcija arba uždegimas. Jei dantenos atrodo paburkusios arba reguliariai kraujuoja valant dantis, greičiausiai tai dantenų liga.

Liežuvio apnašos. Nėra tikslai žinoma, kodėl kai kuriems žmonėms ant liežuvio atsiranda baltos apnašos. Jos yra puiki terpė bakterijoms veistis. Tai paaiškina, kodėl nemalonus burnos kvapas gali kankinti ir kruopščiai burnos higienos besilaikančius žmones.

Rytinis burnos kvapas. Neretam žmogui po nakties miego burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Tai normalu, nes miegant burna džiūsta, burnoje sumažėja seilių. Burnos kvapas išnyksta, kai burnoje padaugėja seilių, pradėjus pusryčiauti.

Burnos sausumas. Nemalonus kvapas, susijęs su burnos sausumu, atsiradusiu dėl sumažėjusio seilių išsiskyrimo. Dėl to suprastėja burnos higienos būklė, sunkiau nuplaunami maisto likučiai. Burnos sausumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: pašalinio kai kurių vaistų poveikio (analgetikų, antidepresantų), tam tikrų ligų (Sjorgeno sindromas, tulžies pūslės cirozė, cukrinis diabetas) ar atsirasti dėl lokalaus spindulinio gydymo. Kitos priežastys: nerimas/depresija, hipertonija, imuninės reakcijos, kai organizmas konfliktuoja su implantu.

Maistas, gėrimai ir medikamentai. Maiste esantys cheminiai junginiai gali patekti į kraujotaką, o vėliau būti iškvėpti per plaučius. Daugelis mūsų puikiai atpažįsta česnako, aštraus maisto ar alkoholio kvapą, kai bendrauja su juos vartojusiais žmonėmis. Jei problemų sukelia medikamentai, reikėtų su gydytoju aptarti galimas alternatyvas. Medžiagos, kurios gali lemti nemalonaus kvapo atsiradimą, yra chloralio hidratas, nitritai ir nitratai, dimetilo sulfoksidas, disulfiramas, kai kurie chemoterapiniai vaistai ir amfetaminai.

Rūkymas. Šio įpročio metimas yra vienintelis būdas atsikratyti tokio tipo blogo burnos kvapo. Rūkymas taip pat padidina riziką susirgti dantenų ligomis, kurios taip pat gali tapti nemalonaus kvapo priežastimi.

Radikali dieta ar pasninkavimas. Dėl jų burnos kvapas gali tapti nemaloniai salsvas. Taip atsitinka dėl cheminių junginių, vadinamų ketonais, išsiskiriančių organizme skylant riebalams. Dalis organizme susikaupusių ketonų iškvepiama kiekvieno iškvėpimo metu.

Kitos priežastys. Kai kurie žmonės gali turėti problemų dėl nosies ligų – polipų ar sinusito. Tokiais atvejais blogas kvapas juntamas tik kartais, kai žmogus iškvepia orą per nosį, ir menkai ar visai nepastebimas kvėpuojant per burną. Gerklės, plaučių, burnos ar tonzilių infekcijos ir augliai taip pat kartais gali būti nemalonaus kvapo priežastis. Bet apie šias ligas signalizuoja ir kiti požymiai.

Ką reikia žinoti apie dantų valymą?

Valykite dantis bent du kartus per dieną. Naudokite dantų šepetuką su minkštais šereliais bei dantų pastą, kurios sudėtyje yra fluoro. Šepetuko galvutė turi būti pakankamai maža, kad pasiektų visas burnos ertmes. Dantų valymas turėtų užtrukti bent dvi minutes. Dantis valykite iš visų pusių, ypatingą dėmesį skirkite vietoms, kur dantys liečiasi su dantenomis.

Geriausia dantis valyti prieš valgį arba praėjus bent valandai po jo – taip dantys geriausiai apsaugomi nuo erozijos. Daugelyje maisto produktų yra rūgščių, ypač gazuotuose gėrimuose ir vaisių sultyse, kurios suminkština dantų emalį. Tad po valgio dantų emalis yra silpniausias ir jį lengva pažeisti.

Dantų šepetuką keiskite kas 3–4 mėnesius. Dantų pastos rūšį keiskite kas kartą, kai perkate naują tūbelę.

Kaip valyti tarpdančius?

Tarpdančius valykite bent kartą per dieną, iš karto po dantų valymo. Tik šitaip galima pašalinti apnašas ir maisto likučius iš sunkiai pasiekiamų vietų tarp dantų. Vietoje higieninio siūlo galima vartoti specialius tarpdančiams skirtus šepetėlius. Yra tyrimų, patvirtinančių, kad šie šepetėliai atlieka savo darbą geriau nei siūlas.

Pradėjus valyti tarpdančius dantenos kartais gali kraujuoti. Per kelias dienas tai turėtų praeiti. Priešingu atveju apsilankykite pas odontologą. Nuolatinio kraujavimo iš dantenų priežastis gali būti dantenų liga.