Kiekvienais metais JAV patiria daugiau nei tūkstantį tornadų – kur kas daugiau nei bet kuri kita šalis – dėl unikaliai jiems palankios Šiaurės Amerikos vidurio geografinės konfigūracijos.
Šis tornadų aktyvumo piko regionas, žinomas kaip Tornadų alėja, driekiasi per Didžiąsias lygumas, ir nors dalis tornadų susidaro Oklahomoje, juos galima pastebėti net šiaurėje iki Kanados, pietuose iki Floridos ir netgi rytuose iki Meino.
Tačiau 1896 m. pavasarį, nuo gegužės 15 iki 28 d., apie 40 tornadų nusiaubė Vidurio Vakarus, paveikdami 12 valstijų.
Pagrindinė šios neįtikėtinos nelaimės priežastis buvo tornadų protrūkio serija, kurios metu susiformavo trys tornadai, kurie šiandien pagal Fudžitos skalę būtų klasifikuojami kaip F5 – galintys sukelti vėjus, kurių greitis siekia iki 134 m/s.
Tornadai susidaro, kai šaltas, sausas oras iš šiaurės susimaišo su šiltu, drėgnu oru iš pietų.
Dėl šio temperatūrų skirtumo šiltas oras kyla į viršų, o šaltas – nusileidžia, galiausiai susidaro besisukantys oro srautai, kurie gali nusileisti ant žemės kaip tornadai.
Tornadų protrūkiai apibrėžiami kaip tos pačios audros sukelta tornadų serija. XX a. sandūroje Vidurio Vakarų regione gyvenantys žmonės per labai trumpą laiką matė keletą tokių protrūkių.
Dėl tokio dažnumo ir intensyvumo kai kurie ekspertai šį dviejų savaičių laikotarpį apibūdino kaip vieną iš smarkiausių tornadų serijų JAV istorijoje, nes per ją žuvo beveik 500 žmonių, o žalos dydis Vidurio Vakarų ir net Rytų JAV siekė milijonus dolerių.
Nors per šias dvi savaites regioną nusiaubė daug griaunamųjų tornadų, labiausiai pagarsėjusi tragedija įvyko Sent Luise ir Rytų Sent Luise, kurie tuo metu buvo penkta pagal dydį metropolinė zona JAV.
Didysis 1896 m. ciklonas miestą ištiko gegužės 27 d. vakare.
F4 stiprumo tornadas per miestą išraižė 16 km ilgio ir 8 km pločio taką, nugriaudamas 311 pastatų, apgadindamas dar 7,2 tūkst. ir nusinešdamas 255 žmonių gyvybes.
Naujausi komentarai