„Kodėl didesnei daliai darbuotojų atlyginimų mediana yra aktualiausias rodiklis? Nes ji realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotojų atlyginimus, pvz., mažmeninės prekybos įmonėse tai yra didžioji dalis dirbančių parduotuvėse ir aptarnaujančių pirkėjus“, – akcentavo Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos ir logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius.
Mediana gaunama atėmus po 25 proc. didžiausių ir mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50 proc. viduryje esančių darbuotojų atlyginimų.
„Norfa“ – lyderė ir pagal medianą, ir pagal 25 proc. kvantilį
Susumavus 2026 m. birželio, liepos ir rugpjūčio „Sodros“ skelbiamą išmokėtą darbo užmokestį, per šį laikotarpį visą kalendorinį mėnesį dirbusių darbuotojų mediana „Norfoje“ sudarė 6 565 eurus (čia ir toliau apvalinama iki sveiko skaičiaus – red. past.). Nuo šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atlyginimų lyderės mažiausiai atsiliko
„Lidl“ tinklas, kur šio laikotarpio mediana sudarė 6 307 eurus ir atsiliko 258 eurais, arba 4 proc.
Nuo kitų konkurentų „Norfos“ darbuotojų medianos atotrūkis už trijų mėnesių laikotarpį skaičiuojamas tūkstančiais eurų. „Maximos“ darbuotojų mediana sudarė 4 721 eurą ir buvo mažesnė 1 844 eurais, arba 39 proc., „Iki“ tinkle – atitinkamai 4 660 eurų ir minus 1 905 eurai, arba beveik 41 proc., „Rimi“ – 4 460 eurų (minus 2 106 eurai, arba 47 proc.). Taigi, kaip rodo „Sodros“ duomenys, „Norfos“ didesnė dalis darbuotojų per birželį, liepą ir rugpjūtį gavo beveik 1,5 karto didesnius atlyginimus nei jų kolegos mažiausiai mokančiame mažmeninės prekybos tinkle.
Beje, net įvertinus 25 proc. kvantilį, t. y. kokio dydžio pajamas uždirbo ties 25 proc. mažiausiai uždirbančių dalies riba esantis darbuotojas minėtuose mažmeninės prekybos tinkluose, „Norfa“ ir čia išlieka ryškia lydere. Pvz., š. m. rugpjūtį 25 proc. kvantilis „Norfoje“ sudarė 1 830 eurų, „Lidl“ – 1765 eurus, „Maximoje“ – 1 423 euris, „Iki“ – 1 346 eurus, „Rimi“ – 1 320 eurų.
Kad „Norfa“ išsiskiria mediana, konstatuoja ir „Verslo žinios“ savo straipsnyje „Didžiausių darbdavių atlygio medianos liepą: lyderių rokiruotė“. Jame lentelėje „TOP 20 daugiausia darbuotojų turinčių įmonių darbo užmokesčio mediana 2026 m. liepą“ pateikti duomenys rodo, kad „Norfos“ mediana lygiuojasi su universitetų, medicinos ir valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimais ir gerokai lenkia kitus keturis didžiausius mažmeninės prekybos tinklus, kurie minimi dvidešimtuko pabaigoje.
„Tai rodo, kad „Norfa“ vertina savo darbuotojus, kurių atlyginimai gali konkuruoti su mokslo ir medicinos įstaigomis, nesvarbu, kokias užduotis ir pareigas jie atlieka, – konstatavo D. Dundulis. – Kaip vasarą ir prognozavau, darbuotojams pavyko sudaryti sąlygas, kad antroje metų pusėje mėnesio mediana pasiektų ar perkoptų rekordinę 2 200 eurų ribą.“
Kažkam nedaugeliui atlyginama gerokai skalsiau nei daugeliui
Didesnė dalis įmonių darbuotojų turėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną „Sodros“ kas mėnesį skelbiamą rodiklį – standartinį nuokrypį.
Tinklapyje Rekvizitai.lt aiškinama, kad, žinant šį rodiklį, galima lengviau suvokti, kokia tikimybė, kad kas nors įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį. Jei nuokrypis mažas, vadinasi, maža tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, gaunančių išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su kitais darbuotojais. Kuo nuokrypis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad įmonėje dirba keli darbuotojai, gaunantys išskirtinai didelį atlyginimą.
Standartinio nuokrypio rodiklis rugpjūtį didžiausias, kaip galima matyti beveik kiekvieną mėnesį, „Lidl“, kur jis siekia 2 733 eurus. Beje, peržvelgiant „Sodros“ duomenis, randama, kad „Lidl“ vienintelis iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų išsiskiria atskira eilute: „Asmenų, gavusių pajamų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, tantjemas ir kt., užmokesčio vidurkis buvo 23 466,67 euro.“ Finansų specialistų nuomone, tokiais mokėjimais vietoj darbo užmokesčio įmonės „optimizuoja“ mokesčius, nes, pvz., išmokant užmokestį asmeniui, kuris dirba su individualios veiklos pažyma, ar tantjemas, nereikia mokėti didelės dalies mokesčių, kurie privalomi darbuotojui išmokant atlyginimą.
Kituose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose standartinis nuokrypis gerokai mažesnis: „Maximoje“ jis rugpjūtį buvo 1 401 euras, „Iki“ – 1 179 eurų, „Rimi“ – 911 eurų, o „Norfoje“ – vos 809 eurai, arba net 3,4 kartus mažesnis nei „Lidl“.
„Mažmeninio tinklo veikloje ypač didelis vaidmuo tenka tiems darbuotojams, kurie kasdien dirba su pirkėjais, yra jų matomi. Tad galiu tik padėkoti „Norfos“ kolegoms, kurie kasdieniu darbu įrodo, kad „Norfa“ ypač rūpinasi savo pirkėjų poreikiais, o šie rūpestį įvertina nuolat apsipirkdami mūsų tinklo parduotuvėse, – teigė „Norfos“ vadovas. – Šias darbuotojų pastangas būtina įvertinti, todėl ir uždarbiu dalijamasi pagal nuopelnus: kuo bet kurios grandies darbuotojas dirba našiau ir efektyviau, tuo jis ir uždirba daugiau. Todėl ir mediana „Norfoje“ yra viena didžiausių, nors skirtingose parduotuvėse atskiri darbuotojai dėl savo gabumų gali uždirbti ir gerokai daugiau nei tas pačias pareigas atliekantis jo kolega kitoje „Norfos“ parduotuvėje.“
Mokesčiai išvijo pirkėjus į užsienį
„Norfos“ vadovas taip pat akcentuoja, kad liepą ir rugpjūtį tikėjosi dar geresnių pardavimo rodiklių ir, atitinkamai, dar didesnio darbo užmokesčio. Mat „Norfoje“ kiekvienos parduotuvės darbuotojų skatinimas susietas su pardavimo rezultatais: kuo parduotuvei pavyksta geriau patenkinti pirkėjų poreikius ir daugiau parduoti, tuo didesnė dalis uždirbtų pinigų skiriama tos parduotuvės darbuotojų atlyginimams.
„Liepos ir rugpjūčio bėdas dėl nepasiektų planuotų pardavimų sukėlė Lenkija, kuri žymiai sumažino PVM degalams ir jie tapo gerokai – net iki 0,5 Eur/l – pigesni nei Lietuvoje. Nuvykę degalų gyventojai, akivaizdu, ten ir apsiperka. Anksčiau tokį „turizmą“ stebėdavome tik su Lenkija besiribojančiuose rajonuose, o dabar dėl didelio degalų kainų skirtumo jau ir tolesnių Lietuvos rajonų gyventojams pelninga vykti į Lenkiją“, – sakė D. Dundulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Latvija taip pat nuviliojo dalį Lietuvos pirkėjų, nes gerokai sumažino PVM maisto produktams.
„Dėl Latvijos iškilo dviguba problema: ten sumažintas PVM maisto produktams ne tik viloja Lietuvos pirkėjus, bet ir beveik sustabdė latvių apsipirkimą Lietuvoje – mes praradome didelę dalį pirkėjų, kurie atvykdavo apsipirkti iš kaimyninės šalies pasienio regionų. Šiaurės Lietuvoje iki PVM mokesčio pakeitimų Latvijoje apie 30 proc. „Norfos“ parduotuvių apyvartos sunešdavo latviai, kurių dabar labai sumažėjo“, – liūdna statistika dalijosi „Norfos“ vadovas.
Pasak D. Dundulio, diegiant naujoves ir modernias technologijas, tobulinant asortimentą pagal pirkėjų pageidavimus siekiama, kad „Norfos“ darbuotojai ir toliau galėtų didinti savo darbo našumą ir išlikti lyderiais pagal darbo užmokestį tarp Lietuvos didžiausių mažmeninės prekybos tinklų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)