ELEKTROMOBILIŲ DETALIŲ IEŠKOS IR JŪROS DUGNE
Elektromobiliams, mobiliesiems telefonams, saulės baterijoms ir kitai naujų technologijų įrangai gaminti bus reikalingi milžiniški kiekiai įvairių mineralų.
Mineralų paieškų vajus
Šiuo metu pasaulyje didžiausias mineralų kiekis (apie 60 proc.) yra išgaunamas Kinijoje. Net 98 proc. retųjų žemės elementų (bendras 17 elementų terminas) šiuo metu taip pat atkeliauja iš Kinijos.
Iš jos į pasaulį eksportuojama ir nemažai mobiliųjų telefonų, saulės baterijų, kitokios įrangos.
Iš Tolimosios Azijos regiono į pasaulį iškeliauja ir daugiausia įvairiausių mikroschemų, kurios reikalingos ne tik buities prietaisams, bet ir kariniams tikslams. Mikroschemų gamyba taip pat neįmanoma be įvairių rūšių mineralų.
Mineralai, kaip ir nafta, dujos, yra iškasenos. Tai reiškia, kad juos išgaunant Žemės planetoje liks pėdsakų, kaip ir išsiurbiant iš jos gelmių, tarkim, naftą. Skirtumas tik tas, kad sudegus naftos produktams išsiskiria anglies dvideginis, kuris naikina ozono sluoksnį.
Energija, pagaminta naudojant mineralus, yra švari. Negalima teigti, kad iš jų nėra taršių atliekų. Anksčiau ar vėliau ir saulės baterijas, ir elektromobilius, ir kitą įrangą, kur naudoti mineralai, reikės utilizuoti.
Iškasti didžiuliai mineralų kiekiai privalės būti kažkur laikomi, saugomi. Galbūt bus reikalingos ir specialios saugyklos, kokios yra statomos atominiam kurui.
Norai: kasti mineralus Norvegija planuoja atšiauriose Barenco ir Grenlandijos jūrose. / „World.wikisort.org“ nuotr.
Mendelejevo lentelė Norvegijoje
Kol kas žmonija labiau galvoja, iš kur paimti mineralų itin sparčiai besivystant juos naudojančioms pramonės šakoms.
Europoje šioje srityje viena iš mineralų kasybos lyderių yra Norvegija. Pasirodė pranešimų, kad didžiausia Norvegijos kasybos bendrovė „Norge Mineraler“ Helando ir Rogalando regionuose planuoja atidaryti naujas atviras mineralų kasyklas. Jos būtų vienos iš didžiausių Vakarų Europoje. Būtų įrengtos nuo 1,5 iki 2,5 kvadratinių kilometrų fosfato, vanadžio, titano iškasenų duobės.
Norvegijoje yra palyginti nemažai elektromobilių baterijų gamybai reikalingo nikelio, natūralaus grafito, kobalto, saulės baterijoms, kompiuteriams gaminti reikalingo silicio, cinko, vario, aliuminio, vėjo jėgainių gamyboje naudojamo niobio ir titano.
Norvegijoje yra ir retųjų žemės elementų, kurie naudojami magnetų, elektromobilių ir vėjo turbinų gamyboje.
Jau dabar kai kurios nedidelės kasyklos veikia Rogalando regione, kur išgaunamas titanas, varis, įvairios rūdos, medžiagos, reikalingos metalurgijos ir plieno gamyboje.
Įrengti naujas kasyklas nebus lengva, nes jos palies nemažą dalį Norvegijos ūkių ir gyventojų. Jau dabar vietiniai nepalankiai žiūri į mineralų ieškotojus. Numatyta, kad Pietų Norvegijos Helando regione didelis mineralų kiekis yra net 32 kvadratinių kilometrų plote.
Mineralų kasimas atviru būdu nėra tas pats, kaip atvažiuoti į karjerą ir pasikrauti kelias dešimtis ar kelis šimtus, tūkstančius sunkvežimių žvyro. Iškastose vietose liks duobės, kurios prisipildys vandens, augmenijos, plaukios žuvys.
Mineralų gavyba susijusi ir su nemenka tarša. Išgaunant juos galimas ir cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, toksinų, taršių dalelių išmetimas į aplinką. Į mineralų kasyklas privaloma investuoti dideles pinigų sumas tam, kad jų gavyba būtų kaip įmanoma mažiau rizikinga.
Kol kas tik Kinija ir Norvegija iš jūros dugno planuoja kasti naujoms technologijoms reikalingus mineralus.
Kas mineralus ir iš jūros dugno
Nepaisant to, kad Norvegijoje darbo kultūra ir požiūris į iškasenų gavybą yra aukšto lygio, ši šalis dėl mineralų gavybos sulaukė didžiulės Pasaulio gamtos fondo ir Europos Sąjungos kritikos.
Norvegijos vyriausybė, įskaitant jos parlamentą, vadinamą Stortingu, pirmoji pasaulyje atvėrė kelią galimai mineralų gavybai jūroje. Kol kas šios šalies teritorinėse jūrų dalyse vykdoma mineralų žvalgyba. Manoma, kad Norvegijos kontinentinio šelfo dugne yra apie 40 mln. tonų vario ir 45 mln. tonų cinko.
Apskritai vertinama, kad jūrose prie Norvegijos krantų, kur yra jos kontinentiniai vandenys, mineralų vertė gali siekti apie 1 000 mlrd. Norvegijos kronų (apie 88 mlrd. eurų).
Norvegijoje jau sudarytos galimybės, esant reikalui, mineralus išgauti ir iš jūros dugno. Norvegija gali tapti pirmąja tai darančia šalimi, nes kol kas niekas iš jūros dugno mineralų nekasa. Mineralų kasimas iš jūros dugno pirmiausia gali būti atidarytas 281 tūkst. kvadratinių kilometrų plotuose Barenco ir Grenlandijos jūrose.
Kasti mineralus iš jūros dugno planuoja ir Kinija. Ji yra numačiusi plotą Ramiajame vandenyne prie Kuko salos.
Norvegija, iki Antrojo pasaulinio karo dėl atšiaurios gamtos buvusi gana skurdi šalis, tapo viena turtingiausių Europoje dėl žuvų taukų gamybos, iš jūros gelmių išgaunamos naftos, dujų, pigios elektros energijos, kurią tiekia daugybė užtvankų.
Dabar Norvegija taikosi tapti ir viena pasaulio mineralų gavybos lyderių. Galbūt tą daryti ją verčia ir tas faktas, kad naftos, dujų gavybą dėl ekologijos problemų Žemės rutulyje teks mažinti. Todėl jos gavybos kiekiai palaipsniui mažės ir Norvegijoje. Iš Žemės gelmių gaunamus energetinius resursus pakeis mineralai, o Norvegija vykstant žymiems pokyčiams tarsi vėl išjos ant balto žirgo.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
6 komentarai -
ELTOS inf.11 komentarai -
DMN inf.13 komentarai
Skandinavu