Pasak mokslininkų, fosilijos savininkas priklausė dinozaurų rūšiai, vadinamai titanozaurais – tai didžiausi kada nors Žeme vaikščioję dinozaurai.
Atradimas leidžia daugiau sužinoti apie šių padarų gyvenimą toje pasaulio dalyje, kur fosilijų liekanų aptikta nedaug.
Britų Antarktidos tyrimų tarnybos kolekcijų vadovas Markas Evansas neseniai pastebėjo šį fosilinį radinį tarp tūkstančių kitų, pargabentų iš ekspedicijų į Antarktidą per pastaruosius dešimtmečius.
Fosilija buvo aptikta Roso saloje, atradimas buvo užregistruotas geologo Mike’o Thomsono užrašų knygelėje.
Šalia mažo, tvarkingo fosilijos eskizo, datuoto 1985 m. gruodžio 9 d., jis parašė „didelio roplio stuburo slankstelis“ ir pažymėjo, kad jis buvo apie 10 cm pločio.
Pasak M. Evanso, komanda tikriausiai galvojo radusi jūrinio roplio fosiliją.
Tačiau vos tik ją pamatęs, M. Evansas suprato, kad ji labai primena dinozauro slankstelį, o jo atradimo data reiškė, kad tai būtų buvusi pirmoji šiame žemyne aptikta dinozauro fosilija.
Savo atradimui patvirtinti mokslininkas pasikvietė Gamtos istorijos muziejaus profesorių Paulą Barrettą.
„Kai tik ją pamačiau, iš karto supratau, su kuo turime reikalų. Buvo visiškai aišku, kad tai titanozauras“, – teigė profesorius.
Šiuo metu visame pasaulyje nustatyta daugiau nei 100 titanozaurų rūšių.
Tai keturkojai žolėdžiai, turintys labai ilgus kaklus, kurie jiems padėdavo pasiekti medžių viršūnes, ir ilgas uodegas pusiausvyrai išlaikyti. Didžiausi titanozaurai buvo ilgesni nei 35 m ir svėrė apie 60 t.
Atsižvelgdami į rasto uodegos kaulo dydį, mokslininkai apskaičiavo, kad Antarktidos titanozauras buvo maždaug 7 m ilgio.
Šis dinozauras gyveno prieš 82 mln. metų, vėlyvajame kreidos periode, kai Antarktidą dengė vešlūs miškai.
Seniai pamiršta fosilija dabar užima svarbią vietą Antarktidos tyrinėjimų istorijoje.
Po 1985 m. atokioje pasaulio dalyje buvo rasta ir kitų dinozaurų liekanų, tačiau jų nėra labai daug.
Naujausi komentarai