Fermi paradoksas, rodantis prieštaravimą tarp didelės nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybės ir jų pėdsakų nebuvimo, dešimtmečius persekioja mokslininkus: jei visata tokia didžiulė ir sena, tai kur visi yra? Kodėl mes iki šiol nesutikome nė vieno „mažo žalio žmogeliuko“ ar neišgirdome jų radijo? Robinas Korbetas (Robin Corbet), NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas, siūlo nusileisti į žemę ir apsvarstyti teoriją, kurią jis vadina radikaliu kasdieniškumu.

Tai teigiama jo tyrime, paskelbtame portale „arXiv“.

Kosminio nuobodulio teorija

R. Korbetas teigia, kad mūsų galaktikoje gali knibždėti gyvybės, tačiau ji visai netrokšta užkariauti žvaigždžių platybių, kaip vaizduojama „Žvaigždžių karuose“. Mokslininkas mano, kad išsivysčiusios civilizacijos galiausiai pasiekia savotiškas „motyvacijos lubas“.

Užuot statę milžiniškas Daisono sferas aplink žvaigždes ar siųsdami laivų flotiles į kitus pasaulius, ateiviai gali tiesiog nuspręsti, kad žaidimas nevertas pastangų. Logika paprasta: bet kokia plėtra reikalauja milžiniškų išteklių ir energijos. Jei civilizacija jau pasiekė patogų gyvenimo lygį, kodėl reikia leisti trilijonus rizikingoms kelionėms, kurios nesiūlo iš esmės nieko naujo?

Pripratimo efektas

Tyrimo autorius pamini ir biologinį pripratimo procesą (habituaciją), kai kūnas nustoja reaguoti į pasikartojančius dirgiklius.

Įsivaizduokite civilizaciją, kuri jau ištyrinėjo kelias kaimynines sistemas ir nerado nieko, išskyrus uolienas, dujas ar primityvias bakterijas. Laikui bėgant, entuziazmas išblėsta. Labai išsivysčiusios visuomenės gali daryti išvadą, kad visata visur yra maždaug vienoda, ir nauji kontaktai nesuteiks daugiau žinių.

Nusivylimas, o ne baimė

Taigi, remiantis R. Korbeto teorija, WOW! signalo nebuvimas nėra ženklas, kad ateiviai mūsų bijo ar nori mus sunaikinti. Tai ženklas, kad mes galbūt nepakankamai įdomūs, kad pateisintume kuro švaistymą tarpžvaigždinėms kelionėms.

„Nežemiškos gyvybės atradimas gali nepadidinti mūsų technologinio lygio ir gali mus nuvilti“, – tokią išvadą daro mokslininkas.

Tai reiškia, kad net jei kada nors rasime kitų protingų būtybių, jos gali pasirodyti namisėdos, kurios pasirenka spręsti savo problemas, o ne bendrauti su tolimais ir triukšmingais kaimynais.