Į POLITIKĄ PASUKUSI ASTRONAUTĖ: DANGUS NETURI JOKIŲ RIBŲ

"Buvo šiek tiek beprotiška galvoti, kad galbūt kada nors tapsiu astronaute. Bet jei studijuoji ir suteiki sau nepaprastą dovaną, kurią vadiname išsilavinimu, niekas nežino, ką gali pasiekti", – sako Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Kanados Generalinė gubernatorė ir du kartus kosmose pabuvojusi buvusi astronautė Julie Payette.

Centrinė figūra

Sienos – žmogaus sukurtas kūrinys, tačiau dangus neturi jokių ribų, tiki J.Payette. Viešėdama Kauno technologijos universiteto (KTU) "Santakos" slėnyje, kuriame daugumą iš atvykusių pasiklausyti jos istorijos sudarė jaunoji karta, tvirtino, kad svajoti ir kryptingai siekti svajonių gali kiekvienas.

Šiandien buvusi astronautė, pirmoji Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) pabuvojusi kanadietė, yra šalies Generalinė Gubernatorė, oficiali Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II atstovė Kanadoje. Susitikimo Kaune metu J.Payette teigė, kad šios pareigos atitinka Lietuvos prezidento politinį vaidmenį šalyje.

Generalinė gubernatorė – centrinė figūra Kanados parlamentinės demokratijos sistemoje. J.Payette atlieka konstitucines pareigas, atstovauja Kanadai šalies viduje ir užsienyje, yra simbolinė valstybės ginkluotųjų pajėgų vadovė. Ji didelį dėmesį skiria išskirtinių rezultatų įvairiose srityse pasiekusiems piliečiams, teikia jiems apdovanojimus.

Su savo delegacija atvykusi J.Payette norėjo pabrėžti, kad Lietuvos ir Kanados ryšiai yra reikšmingi ir turi potencialo augti.

Pakerėjo "Apollo"

Prieš pasinerdama į politinį gyvenimą, J.Payette du kartus lankėsi kosmose. Pirmą kartą į TKS ji pakilo 1999 m. JAV erdvėlaiviu "Discovery", o po dešimties metų dar kartą – erdvėlaiviu "Endeavour".

"Man labai pasisekė, kad augau tuo metu, kai vyko "Apollo" misijos į Mėnulį. Jos truko pustrečių metų, bet per tą laiką, būdama devynerių, dešimties, vienuolikos metų amžiaus, stebėjau "Apollo" astronautus, keliaujančius į Mėnulį, ir galvojau: oho, aš noriu būti jais, aš noriu apsivilkti astronauto kostiumą, aš noriu įlipti į raketą, skristi į Mėnulį. Ypatingai norėjau vairuoti Mėnulio modulį ir į Žemę grįžti kapsulėje, o galiausiai, išsiskleidus mano parašiutui, nusileisti vandenyje, sukeliant purslus. Tai esu aš, aš noriu tai padaryti", – apie vaikystės svajonę tapti astronaute pasakoja J.Payette.

"Kai užaugau, supratau, kad aš su "Apollo" astronautais turiu labai mažai bendra. Jie – amerikiečiai, aš – kanadietė; jie – vyrai, aš – moteris; jie – karinių bandymų lakūnai, aš niekada nebuvau skridusi lėktuvu; jie kalbėjo angliškai, o aš, kai buvau vaikas, nesupratau nė žodžio anglų kalba, nes mano mama kalbėjo prancūziškai. Buvo šiek tiek beprotiška galvoti, kad galbūt kada nors tapsiu astronaute. Bet jei studijuoji ir suteiki sau nepaprastą dovaną, kurią vadiname išsilavinimu, niekas nežino, ką gali pasiekti", – tiki ji.

J.Payette išdrįso pabandyti tapti astronautų programos Kanadoje nare ir jai pavyko. Prasidėjo sunkios pamokos, o vėliau ir ilgos treniruotės. "Holivudo filmuose atrodo, kad astronautų treniruotės yra labai šaunios, bet didžiąją treniruočių dalį praleidi simuliatoriuje – valandų valandas, dienų dienas, mėnesių mėnesius, metų metus iki tol, kol tave paskiria kosmoso misijai", – dalijasi buvusi astronautė.

To filmuose nerodo

Skrydžio metu viskas tiksliai skaičiuojama, planuojama, vyksta labai didelės logistinės operacijos. Mes nuolat skaičiuojame, kiek maisto turime, kad jis nepasibaigtų esant misijoje.

Treniruojantis konkrečiai misijai, dirbant Žemėje, astronautai gali padaryti visas įmanomas klaidas ir laiku mokytis iš jų, nes, pakilus į kosmosą, menkiausias apsirikimas gali kainuoti neįsivaizduojamai daug, pabrėžia J.Payette.

Pirmo skrydžio į kosmosą metu ji, kartu su komanda, kurią sudarė penki JAV, vienas Kanados (J.Payette) ir vienas Rusijos atstovas, konstravo TKS ir atliko įvairius bandymus, kurie prisidėjo prie suvokimo apie kosmosą bei žmonijos galimybes jame. Po šios patirties su skirtingose šalyse gimusiais ir savitą kultūrinį suvokimą turinčiais žmonėmis, ji teigia supratusi vieną svarbiausių gyvenimo pamokų: bendradarbiaviamas nepaisant skirtumų – neįkainojamas.

"Tačiau Tarptautinė kosminė stotis iš vidaus neatrodo kaip penkių žvaigždučių "Hilton" ar "Marriott" viešbutis – tai kosmoso laboratorija", – paaiškinti bando humoro jausmo nestokojanti J.Payette.

Komanda: J.Payette auditorijai rodė fotografijas, primenančias jos 21-erių metų astronautės veiklą. Pirmasis skrydis į kosmosą – su penkiais JAV ir vienu Rusijos atstovu. Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji prisimena pojūtį, kai tavęs ir tave supančių daiktų neveikia gravitacija: "Viskas turi būti supakuota, nes priešingu atveju viskas išsisklaidys ore: ryžiai, spagečiai, braškės, skysčiai".

"Skrydžio metu viskas tiksliai skaičiuojama, planuojama, vyksta labai didelės logistinės operacijos. Mes nuolat skaičiuojame, kiek maisto turime, kad jis nepasibaigtų esant misijoje. Perdirbame visą panaudotą vandenį, perdirbame visą ore esančią drėgmę ir visą prakaitą bei kitus dalykus, kurios astronautai gali pašalinti iš savo organizmų. Visa tai sudedame į mašiną ir perdirbame. Jei vandens skonis prastas, įdedame šiek tiek druskos, šiek tiek mineralų ir vartojame iš naujo", – gyvenimo kosmose ypatumais dalijasi J.Payette.

Privatumas ar įprasti patogumai misijos metu – savotiška prabanga. Astronautai miega vienas šalia kito vienoje patalpoje, o dušo ar vonios tiesiog nėra. Kaip sakė pati J.Payette, praustis ir laikytis higienos tenka vadovaujantis "stovyklautojų principais".

Būnant kosmose tenka ir reguliariai sportuoti, kadangi stabilus raumenų tonuso palaikymas erdvėje, kurioje žmogaus neveikia gravitacija, – būtinas.

Kosmosas ir politika

"Planetą apskrendame per 90 minučių. Tai reiškia, kad perskristi Kanadą mums trunka apie 15 minučių, apie 10 minučių perskristi per Europą ir daugmaž 45 sekundes perskristi per Lietuvą. Skrisdami aplink planetą 45 minutes susiduriame su vadinamąja orbitos naktimi ir 45 minutes – su orbitos diena. Tai reiškia, kad kas 45 minutes saulė leidžiasi ir kyla, leidžiasi ir kyla. Kaskart, kai Saulė kyla ar leidžiasi, mes matome nuostabų reginį. Mėlyną liniją virš planetos paviršiaus, kuri vadinama atmosfera. Tai yra oras, kuriuo kvėpuojame… Jis sukuria sąlygas gyvybei Žemėje", – kvapą gniaužiančius reginius ir tai, dėl ko verta sunkiai dirbti, nostalgiškai prisimena J.Payette.

Atsiminimui: po susitikimo su KTU bendruomene garbi viešnia pasirašė svečių knygoje. Vilmanto Raupelio nuotr.

Šiandien TKS yra futbolo aikštės dydžio. Šešių žmonių komanda čia keičiasi maždaug kas pusmetį. Ilgamečiai kosmoso tyrimai atnešė didelę pažangą, todėl, pasak patyrusios astronautės, komercinės erdvės, kuriose žmonės galės nusipirkti bilietą į kosmosą, atsiras netolimoje ateityje – ji tuo neabejoja ir tame nemato nieko keisto. Tereikės nedidelio prisitaikymo prie pakitusios aplinkos, priduria J.Payette.

Po daugybės metų darbo NASA centrinėje būstinėje Hjustone ir septynerių metų patirties Kanados vyriausios astronautės poste šalies kosmoso agentūroje J.Payette pasuko į politiką.

"Iš tiesų šios veiklos nėra labai skirtingos. Daugybė kolegų paliko kitų sričių darbus. Turime žmonių iš mokslo bendruomenės, bankų industrijos, advokatų. Astronaute buvau 21-erius metus. Kol kas yra tik trys tautos, galinčios į kosmosą paleisti erdvėlaivius: JAV, Rusija ir Kinija. Didžiąją laiko dalį perleidau svetur, todėl po 21-erių metų norėjau grįžti namo", – atvirauja daug metų mokslo populiarinimui paskyrusi moteris.

Prieš tapdama Generaline gubernatore, J.Payette buvo ne tik astronautė, bet ir inžinierė, dirbusi aukščiausiojo lygio vadove versle. Poliglotė, mokanti šešias kalbas, turi ir komercinių lėktuvų pilotės licenciją.

Kai su prašymu tarnauti šaliai Generalinės gubernatorės poste į ją kreipėsi ministras pirmininkas, moteris dėstė fiziką. "Manau, kad tokiam prašymui yra tik vienas galimas atsakymas", – savo patirtimi byloja J.Payette.