Patiekalo žaliava švirkšte
Tarp šioje rinkoje garsiausių pionierių – Ukrainos ir Bulgarijos „Chocola3D“, Ispanijos „Natural Machines“ bei vokiečių „Print2Taste“.
Kaip rašo „Africanews“, vienas didžiausių „Chocola3D“ įrenginio privalumų – atvira sistema: vartotojui nereikia pirkti specialių gamintojo kapsulių, o į pakartotinai pildomus švirkštus galima talpinti daugiau nei 26 rūšių žaliavas.
Tačiau kadangi ingredientų konsistencija skiriasi, tinkamus spausdinimo parametrus naudotojas turi parinkti pats.
O ir įranga kol kas prieinama ne kiekvienam – priklausomai nuo modelio galimybių, maisto spausdintuvo kaina gali siekti net iki kelių tūkstančių eurų.
Hohenheimo universiteto maisto technologas Mario Jekle pažymi, kad etapai pažįstami kiekvienam virėjui: „Iš pradžių pagaminame vientisą masę. Tuomet ji formuojama – lygiai taip pat, kaip konditeriniu maišeliu. Galiausiai viskas termiškai apdorojama, kaip orkaitėje ar keptuvėje“, – „Euronews“ aiškino mokslininkas.
Suprogramuoti tobulą sudėtį
Tikroji maisto spausdintuvų inovacija – kompiuterinis projektavimas.
Anot M. Jekle, technologija labiausiai tinka individualiems gaminiams ar iki 200 vienetų partijoms (pavyzdžiui, vestuviniams tortams).
Buitinis procesas ganėtinai paprastas: augalinio kepsnio modelį nusiuntus iš programėlės, spausdinimas truktų maždaug 5–15 min.
Iššūkis kyla vėliau: purškiama masė turi būti skysta, o lėkštėje sutvirtėti, kad būtų patogu valgyti peiliu ir šakute. Tai ir pasiekiama produktą kaitinant.
M. Jekle pabrėžė modulinės mitybos naudą, mat spausdinant patiekalą galima suprogramuoti tobulą jo sudėtį.
Taip sukuriama mėsos alternatyva, kuri ne tik atkuria mėsos tekstūrą, bet ir suteikia papildomos vertės – pavyzdžiui, gausų kiekį skaidulų, kurių įprastoje mėsoje nėra.
Mokslininkų komanda žaliavai naudoja ir pramonės likučius, paversdama juos naujais produktais. Pavyzdžiui, kai kur prekybos tinkluose jau pasirodė spausdintos augalinės lašišos.
Ateina ir į mediciną
Kuo mažiau žaliava prieš spausdinimą apdorojama, tuo mažiau energijos reikia – tai gali būti naudinga aplinkai ir mažinti gamybos sąnaudas.
Tačiau kol kas technologija pažangiausia ten, kur būtinos nedidelės ir tiksliai dozuojamos porcijos.
Laikraštis „Tagesspiegel“ skelbia, kad Hamburgo-Ependorfo universitetinėje ligoninėje testuojamos aviečių skonio širdelių ir žvaigždučių formos tabletės vėžiu sergantiems vaikams.
Kaip pasakojo gydytoja Beate Winkler, chemoterapijos metu vieniems mažiesiems pacientams nepriimtinas jų kartus skonis, kitiems jos per didelės nuryti.
3D spausdinimas taip pat gelbsti ir rijimo bei kramtymo problemų turinčius senjorus.
Erlangeno-Niurnbergo universiteto tyrėja Dorothee Volkert nustatė, kad trintam maistui grąžinus atpažįstamą dešrelės formą, pacientai suvartojo daugiau kalorijų bei baltymų, mat masę buvo galima praturtinti atitinkamais naudingais pridėtiniais elementais.
Kelią atveria smalsumas
Visuomenės požiūris į lėkštės inovacijas pamažu šyla.
Naujausia asociacijos „Bitkom“ apklausa rodo, kad 24 proc. Vokietijos gyventojų jau neatmeta minties paragauti 3D spausdintuvu suformuotos kultivuotos mėsos, užaugintos iš ląstelių bioreaktoriuose – prieš šešerius metus tokių buvo kone perpus mažiau (13 proc.).
Entuziastingiausi išlieka jauni žmonės: apie trečdalis 16–49 m. apklaustųjų ryžtųsi tokiam eksperimentui, kai tarp senjorų šis skaičius siekia vos 14 proc.
24 – tiek proc. apklausos Vokietijoje dalyvių ryžtųsi paragauti spausdintos mėsos.
Kaip teigė „Bitkom“ atstovė Margareta Maier, 3D spausdinimas suteikia produktui tikros mėsos pojūtį tausojant gamtą, tačiau entuziazmą vėsina kaina.
Tik 7 proc. apklaustųjų už „3D mėsą“ mokėtų daugiau nei už tradicinę, o dideli technologijos kaštai ją vis dar įkalina pramonės ir restoranų nišoje.
Tad, M. Jekle žodžiais, kalbėti apie tradicinio žemės ūkio pabaigą neverta: „Vizija spausdintuvu pakeisti pusę maisto gamybos – klaidinga utopija“. O kol trūksta kasečių tiekimo grandinės, mokslininko manymu, namų buitine technika maisto spausdintuvai taip pat taps dar negreitai – iki to laukia bent 5–10 metų.
Naujausi komentarai