Miesto gimtadienio rytą iš Klaipėdos dramos teatro balkono skambės romantiškos eilės, kurias deklamuos atgijusi Taravos Anikė. Žadama, kad panašūs renginiai, pažymintys svarbias miestui datas ir įvykius, taps tradicija.

Klaipėdiečiai ir pajūrio svečiai kviečiami į Teatro aikštę pasiklausyti Simono Dacho poezijos, kuri persipins su muzikos garsais, šeštadienį 10.45 val. Renginio pradžią paskelbs skardūs trimito šaukiniai. Eiles publikai deklamuos aktorė Jolanta Puodėnaitė, įkūnysianti Taravos Anikę.

Renginį, kuris turėtų sutapti su naujos ir prasmingos tradicijos gimimu mieste, sumanė asociacija „Mano miestas Klaipėda“. Pirmasis projektas įgijo pavadinimą „Posmas Klaipėdai“, tačiau dėl to, kaip vadinsis visas ciklas, dar tariamasi.

„Gan simboliška – mūsų asociacija vadinasi „Mano miestas Klaipėda“ ir savo veiklą pradedame per miesto gimtadienį prisimindami klaipėdietišku simboliu tapusią Taravos Anikę“, – pažymėjo asociacijos valdybos narys Gintaras Bendžius. Akcijos iniciatyvinėje grupėje taip pat dirbo klaipėdiečiai Steponas Januška, Arūnas Liubinavičius bei Kęstutis Žilinskas, ėmęsis renginio režisieriaus pareigų. Asociacijos nariai džiaugėsi sulaukę nuoširdaus Dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno palaikymo.

Entuziastai tikisi, kad šeštadienį susirinkusiems Teatro aikštėje pavyks paskelbti apie kitus planuojamus ciklo renginius, dėl kurių jau vyko diskusijos su Klaipėdos krašto istorijos žinovais.

„Manytume, jog per metus būtų galima surengti apie dešimt tokių nedidelių projektų. Kiekvienas miestas turėtų paminėti datas, kurios yra jam svarbios. Vertėtų prisiminti iškilias asmenybes, davusias daug ne tik Klaipėdai, bet ir visos Lietuvos kultūrai“, – kalbėjo G.Bendžius.

Iniciatyvių klaipėdiečių akys jau krypsta į kelias miesto erdves, susijusias su įvairiais istoriniais įvykiais, kurios galėtų atgyti ir įkvėpti klaipėdiečius nepamiršti praeities.

Sumanius iš Dramos teatro balkono Klaipėdai padovanoti eilių posmus, atsirado impulsas ieškoti ir kitų formų, kad ši vieta ir toliau pritrauktų žmonių žvilgsnius. „Galėtų gimti dar viena – kasdienė tradicija. Vidurdienį balkone galėtų pasirodyti trimitininkas ir miesto arba teatro dvasia. Manau, teatralizuotas ritualas papuoštų senamiestį“, – samprotavo G.Bendžius.