Besibaigiant kalendoriniam rudeniui Klaipėdos etnokultūros centre galima pasigrožėti jaukia ir šilta Rucavos (Latvija) tautodailininkų paroda „Šildo, puošia ir pasakoja“.
Joje eksponuojamos ne tik autentiškos, daugiau nei 100 metų skaičiuojančios Rucavos kraštotyros muziejaus fondų pirštinės, bet ir šiandienos mezginiai – pagal senuosius rucaviškių raštus sukurtos kopijos. Iš viso parodą sudaro keturi rinkiniai.

Sunku patikėti, kad paprasčiausiais virbalais ir margaspalviais vilnoniais siūlais įmanoma sukurti tokius stebuklus. Pirštinės išmargintos trapiu ažūru, išpuoštos įmantriais gėlių žiedais ar mirguliuojančios kitokiais netikėtais raštų deriniais.

Pasak parodos rengėjų, Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje saugoma per 100 Rucavos pirštinių – tai didžiausia ir turtingiausia kolekcija iš visų, kurios kada nors buvo surinktos šalies valsčiuose.

Šio krašto pirštinės išsiskiria savitais raštais ir spalvomis, joms būdingi turtingi spalviniai tonai, drąsūs jų deriniai bei sudėtinga ornamentika tankiame mezginyje. Kolekcijoje gausu pirštuotų pirštinių, kurios stebina sudėtinga mezgimo technika – kiekvienas pirštas išmegztas tokiu pat raštu, kaip ir pagrindinė dalis.

Specialistai linkę manyti, kad Rucavos mezginių raštų istorija galėtų skaičiuoti tūkstantmetį.

Kartu su Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra parodą organizavusio Rucavos tautodailininkų klubo „Zvanitaji“ vadovė Sandra Aigarė pastebėjo, kad nemažai pirštinių išsisklaidė po užsienį, dažnai patys rucaviškiai nebeprisimena savo raštų. „Šiandien esame susirinkę į nedidelį mezgėjų būrelį ir mokomės šiuos raštus išmegzti“, – sakė tautodailės puoselėtoja.

Paroda „Šildo, puošia ir pasakoja“ uostamiesčio Etnokultūros centre veiks iki mėnesio pabaigos.

Technika: ypač sudėtingais gėlių motyvais papuošta ne tik pagrindinė pirštinių dalis, bet ir kiekvienas pirštas.
Unikalios: Rucavos pirštinės užburia ornamentų ir spalvinių derinių gausybe.