„AKACIJŲ ALĖJA“: DAINA – BENDRAVIMO BŪDAS

Kurortinis Kauno rajono miestelis liepos 8–9 d. šurmuliavo – Kulautuvos pušų apsuptyje 22-ąjį kartą nuskambėjo dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“, subūręs žinomų atlikėjų ir ištikimų klausytojų.

Atvažiuoti – tradicija

Festivalio ir dainuojamosios poezijos gerbėjai susirenka klausytis muzikos. Vieni klausosi užsimerkę, apsikabinę savo artimą, kiti švelniai linguoja į gitaros taktą.

„Čia visados taip romantiška“, – dalijosi įspūdžiais Donatas, į „Akacijų alėją“ atvykęs iš Kauno su žmona Viktorija ir dukrele Upe.

„Akacijų alėja“ man asocijuojasi su ramybe, nes čia labai graži vieta,  rami muzika ir prasmingi žodžiai. Niekur kitur nesu patyrus tokio jausmo“, – pasakojo Viktorija.

„Svarbiausia gerai įsitaisyti ir pasikabinti hamaką, – šypsojosi Donatas. – Norisi, kad ir mažylė pasiklausytų muzikos.“

Netoliese ant suoliuko įsitaisė Juozas su Virginija, atvykę iš Domeikavos. Juozo teigimu, atvykti čia – tradicija. „Važiuodavome į visus „Akacijų alėjos“ festivalius. Šiandien atvykome po pertraukos – po karantino. Nutarėme pasidžiaugti akacijų žydėjimu ir pasiklausyti muzikos“, – sakė Virginija, nesibaiminusi lietaus, kuris ir šiemet neaplenkė festivalio dalyvių.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Pagerbė įkūrėją

Šiemet festivalis vyko dvi dienas. Pirmoji buvo skirta šio festivalio įkūrėjui, dainuojamosios poezijos atlikėjui Algirdui Svidinskui pagerbti.

Festivalyje A.Svidinsko dainas atliko ir pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje pasirodęs jo sūnus Aurimas Svidinskas. „Nors esu baigęs architektūros inžinerijos mokslus ir dirbu šioje srityje, dainuojamoji poezija man labai arti širdies. Meilė šiam žanrui gimė matant tėtį „Akacijų alėjoje“ nuo pat pirmųjų šios šventės metų“, – prisipažino A.Svidinskas.

„Akacijų alėja“ man asocijuojasi su ramybe, nes čia labai graži vieta,  rami muzika ir prasmingi žodžiai. Niekur kitur nesu patyrus tokio jausmo.

Šiltų žodžių festivalio įkūrėjui negailėjo visi atlikėjai. Tarp jų buvo ir debiutantų, ir žinomų atlikėjų. Grupės „Sekmadienis“ lyderė Jūratė Miliauskaitė, sveikindama dainuojamosios poezijos gurmanus, linkėjo drąsos susitikti su savimi – tokią galimybę suteikia šis muzikos žanras.

Smagų spektaklį surengė „Keistuolių teatro“ įkūrėjas Aidas Giniotis, raginęs žiūrovus pasprigtuoti į taktą, o festivalio vedėją aktorių Giedrių Arbačiauską – pašvilpauti.

Kintantis festivalis

Antroji festivalio diena atskleidė besikeičiantį festivalio identitetą. Apie tai papasakojo prodiusavimo vairą iš Virgio Stakėno perėmęs Kazimieras Likša.

„V.Stakėno laikais buvo reikalaujama, kad ant scenos pasirodytų vienas atlikėjas – pats dainų autorius. Aš tai šiek tiek pakeičiau. Atlikėjas gali papildyti pasirodymą kitais instrumentais, pasikviesti kitų atlikėjų – svarbiausia išlaikyti kamerinį skambesį“, – paaiškino jau kelerius metus festivalį prodiusuojantis K.Likša.

Tai ne vieninteliai pokyčiai. Šiemet festivalis netradiciškai truko dvi dienas. Bendradarbiaujant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ buvo nufilmuotas dokumentinis filmas apie „Akacijų alėją“, rodytas viso festivalio metu prieš pasirodymus. Išleista aktualiausių „Akacijų alėjos“ dainų kompaktinė plokštelė.

„Šiųmetis festivalis kitoks ir dėl to, kad po ilgo laiko be apribojimų grįžtame į savo vėžes“, – akcentavo K.Likša, šiemet ir pats pasirodęs scenoje.

Jautėsi kaip namie

Festivalis išsiskyrė ir tuo, kad pirmą kartą jo scenoje pasirodė užsienio atlikėjų. „Vienas mūsų partnerystės su „Kaunas 2022“ pažadų buvo festivalį paversti tarptautiniu“, – teigė K.Likša.

Scenoje pasirodė latvių atlikėjas Pacific K, Olena Enko iš Ukrainos, Jonas Dainius Beržanskis iš JAV – lietuvių kilmės amerikietis, prodiuseris, dainų autorius, grupės „Fojė“ 1991 m. albumo „Gali skambėti kitaip“ prodiuseris.

„Labai gražiai sutapo, kad tais pačiais metais, kai pavyko prisikalbinti Andrių Mamontovą, į Lietuvą atvyko ir Jonas“, – pasakoja K.Likša.

Pats J.D.Beržanskis, atvykęs iš Mičigano, Lietuvoje jaučiasi puikiai. „Labai ilgai laukiau, kada galėsiu groti Lietuvoje, – tikina JAV gyvenantis muzikos prodiuseris. – Prisimenu, kaip 2018 m. su savo draugu A.Mamontovu grojau Palangoje. Buvome Preiloje ir aš jam sakau: „Žinai, jaučiuosi čia kaip namie“, o Andrius man: „Tu ir esi namie!“

„Aš parašiau dainą apie Joną Meką. Joje yra žodžiai „vieta nieko nereiškia, būk namie visur“ – taip čia ir jaučiuosi. Jaučiuosi namie“, – dar kartą patikino festivalio svečias.

Ragino nepamiršti karo

„Šiuo metu mes galime priprasti prie minties, kad vyksta karas, ir tas pripratimas kartais darosi labai patogus“, – mano K.Likša.

Nepamiršti realybės padėjo viso festivalio metu vedėjo G.Arbačiausko skaityta poeziją apie karą.

Ukrainietė O.Enko teigė apie karą savo muzikoje nenorinti per daug kalbėti. „Kadangi mano šalyje – karas, aš – Lietuvoje. Tačiau nenoriu apie tai kalbėti, noriu klausytojams dainuoti apie meilę. Pirma daina buvo apie karą, o visos kitos – meilės, gėrio ir laimės temomis, ne karo“, – pasakojo atlikėja ir išreiškė didelį dėkingumą lietuviams už jų paramą Ukrainai.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Lietuvybės paieškos

Scenoje jaukiai jautėsi ir lietuvių muzikantai. Festivalio antrą dieną dainavo "Mažųjų akacijų" atlikėjai, Jonas Baltokas ir „JieDU“ – Klaipėdos pilies teatro aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Šeputis, o užsimerkti ir panirti į dainuojamosios poezijos vaizdinius kvietė aktorius Justas Tertelis.

Rokas Kašėta dainavo dzūkų tarme. Jo teigimu, ši tarmė tikrai ne mirštanti, o kaip tik atgimstanti. „Dzūkiškai, be liaudies dainų, išvis niekas nieko nedainavo“, – priminė dzūkų dainius.

Čia groja žmonės, kuriems tekstai svarbūs muzikoje, o mano dainos dažnai labiau mėgstamos dėl tekstų, tai aš čia jaučiuosi savo vietoje.

Grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Žala išjudino publiką. „Čia, „Akacijų alėjoje“, arba tau atlikėjas dainuoja, arba ne tau. Normalu, kad ne visi atlikėjai patinka, bet tai artimiausias formatas, kur tu jauti dainą. Jos neužgožia šviesomis, dirbtiniais garsais“, – mano grupės vokalistas.

Scenoje liaudies motyvais dainavo rašytojas, bardas Vytautas V.Landsbergis. „Daina yra gana esminis savęs suvokimo ir bendravimo būdas, daug geresnis, nei kalbėtis, bartis ar žiniasklaidoje aiškintis, kas didesnis niekšas ar kiaulė. Tai yra tai, kas mus daro žmonėmis, ir jei mes daugiau dainuotume, daugiau tokių festivalių būtų, tai Lietuva nesužvėrėtų“, – dalijosi mintimis dainų autorius ir atlikėjas.

Džiazo vokalistė Neda Malūnavičiūtė teigė besidžiaugianti festivalio pokyčiais, kadangi dabar scena suteikiama įvairesniems atlikėjams.

Klausytojams dovanojęs naujų kūrinių Andrius Mamontovas irgi jautėsi savas: „Čia groja žmonės, kuriems tekstai svarbūs muzikoje, o mano dainos dažnai labiau mėgstamos dėl tekstų, tai aš čia jaučiuosi savo vietoje.“

Nakčiai apgaubus pušyną, scenoje pasirodė Jurga Šeduikytė, o festivalį vainikavo instrumentalistas Saulius Petreikis.