naktį prie vieno karšinčiaus lovos prisistato velnias ir sako: atėjau tavo sielos (dūšios), per kur ji iš tavęs išeis. "Gerai, - sutinka žmogelis, - galėsi mano dūšią pasiimti. Išeis ji per skylę užpakalyje. Tu tik apžiok ir gaudyk". Velnias taip ir padarė, o žmogelis iš paskutiniųjų pasistengė ir kai ką išspaudė. Paskui klausia: "Velnie, ar turi dūšią?" "Uhu, - atsako velnias, nepraverdamas burnos. Žmogelis šypsojosi ir ramiai pasimirė... Kai meno savyje neturi, tai nepadės ir gatvės klounada bei kitoks virvės sukimas iš bezdalų...

kur kur ta siela sėdi?

tai ,,menas,,

siela apsigyvena džinsuose, paprastai publikuojami atskiri straipsniai su psichologinės pagalbos telefonais gale.