Į parodą – pasižiūrėti siurrealių vaizdų Pereiti į pagrindinį turinį

Į parodą – pasižiūrėti siurrealių vaizdų

2016-03-21 12:30

Dangumi skriejantis dygliuotas paukštis, jį išgąsdinanti ryškiaspalvė raketa, vos atsiplėšusi nuo Žemės, palikusi joje savo metalinius namus, saugomus oru plaukiančių medinių valtelių su jose tarpstančiu mišku – toks siurrealus vaizdas atsiveria kamerinėje Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) galerijoje, kurioje eksponuojami Kauno fakulteto Skulptūros studijų absolventų darbai.

Jungtinėje parodoje savo kūrinius pristato Kęstutis Lanauskas, Dainius Jurevičius, Martynas Martišius, Donatas Mockus, Mindaugas Jurėnas, Tomas Vosylius, Šarūnas Juknys, Tadas Vosylius, Andrius Siderkevičius, Donatas Dovydavičius ir Artūras Burneika. Visi skulptoriai – gerai žinomi, aktyviai dalyvaujantys grupinėse ir rengiantys personalines parodas.

Medžiagų skambesys

Skulptorių parodos Lietuvos kontekste išsiskiria savita koncepcija, kuria remiantis yra kuriama parodos architektūra: kūrinių, besiskiriančių tiek tematine, tiek medžiagine raiška, sujungimas į vientisą ar, priešingai, kontrastuojančią visumą. Šioje ekspozicijoje medžiagų raiškos spektras varijuoja nuo sunkaus granito, korėto aliuminio, akmens, bronzos, faktūriško medžio iki trapaus stiklo, plastiko, džiūvančios augmenijos.

VDA KF absolventų parodoje greta lengvų, plastiškų skulptūrų – monumentalūs darbai bei fotografijos, dokumentuojančios vykusius projektus ar kompiuterinės grafikos simuliacijos, kuriose skulptūriška forma kuriama iš žmogaus kūno fragmentų.

Prieštaras kurianti skulptūrų tematika, vizualinė raiška atveria žiūrovui plačią šiuolaikinių skulptorių kvestionuojamo lauko perspektyvą. Vienintelis niuansas, kuris kiek trukdo žiūrovui įsigilinti į kiekvieno autoriaus kūrinius, – nedidelė galerijos erdvė ir apšvietimas. Stinga erdvės, kad žiūrovas galėtų atsitraukti, skulptūras apeiti ir apžiūrėti iš visų pusių, stinga ir šviesa kuriamų toninių kontrastų, išryškinančių formą.

(Ne)rūpestinga paruoštukė

Nepaisant tokių su pristatomų autorių kūryba nesusijusių trikdžių, parodoje patraukia  originaliai pateiktos kūrinių metrikos.

Kiekvienas darbas – ar įkurdintas ant postamentų, plačios palangės, ar pakabintas ant sienos – pažymėtas skaičiumi nuo 1 iki 11, tad žiūrovas įtraukiamas į žaidimą: regiu–bandau spėti–pasitikrinu ruošinuke.

Ruošinukas – ekspozicijos pradžioje, mediniuose dailiuose rėmuose baltas A4 formato lapas, kuriame skaičiais, žodžiais ir piešiniais pateikiama parodos dokumentacija: dalyvaujančių autorių vardai ir pavardės, kiek ir kokių kūrinių pristato menininkai, šalia kiekvieno autoriaus netgi nupiešta, kaip atrodo jų darbai.

Plano sudarytojo pavardė neskelbiama, tačiau ruošinukas, leidžiantis parodos žiūrovui galerijos erdvėje vaikščioti įvairiomis trajektorijomis, sukti ratus, vis grįžtant į pirminę padėtį (greta plano) – taip pat yra parodos eksponatas: netikėtas ir įdomus.

Skirtingi akordai

Daugiausia skulptūrų, objektų, vykdytų projektų dokumentacijos ekspozicijoje pristato K.Lanauskas. Skulptūriniuose objektuose išryškėja jautrus autoriaus santykis su aplinka: jo kūriniuose dominuoja natūralios, gamtoje randamos medžiagos ir formos, kurias sugretinant kuriamas vizualinis paradoksas, skatinantis žiūrovą apmąstyti savo ir regimo kūrinio sąntykį.

M.Jurėno kūrybai būdingas įsigilinimas į medžiagą, faktūriškumas, monumentalioje formoje derinant skirtingus paviršius, žaidžiant kompozicijas sudarančių objektų dydžiais, plastika.

A.Burneikos darbuose juntama nostalgija. Atkartodamas realių daiktų formas, jas išdidindamas skulptorius skatina įsižiūrėti į supančią aplinką, atrasti nepastebimas kasdienybės detales ir jų muzikalumą.

Tomo ir Tado Vosylių skulptūros ekspozicijoje išsiskiria aiškiomis, geometriškomis formomis, precizišku kūrinių išbaigtumu. M.Martišiaus grafinės simuliacijos paskatina pažvelgti į skulptūrą, žvilgsnį fokusuojant ne į formą, jos santykį su erdve, bet į medžiagą, jos kuriamą plastiką. Žmogaus kūno fragmentai M.Martišiaus simuliacijose tampa nepažinta materija, aplink save sukuriančia naujas kūrinio suvokimo, perpratimo perspektyvas.

Š.Juknio kūrinys, skirtas Kazimiero Simonavičiaus (išgarsėjusio XVII a. visoje Europoje dėl pirmosios pasaulyje knygos, kurioje pateikiama daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos teorija) atminimui, šmaikščiai interpretuoja šios istorinės asmenybės veiklą.

VDA KF absolventų parodoje išryškėja skirtingas autorių požiūris į skulptūrą: įtaigiomis koncepcijomis, skirtingomis medžiagomis, jų proporcijomis, kuriami individualūs ritmai, įgarsinantys šiuolaikinės skulptūros skambesį.


Kas? VDA KF Skulptūros studijų absolventų paroda.

Kur? VDA Kauno fakulteto galerijoje (Muitinės g. 4).

Kada? veikia iki kovo 23 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra