Blyksnis Lietuvoje
Nors autoriaus gyvenimas glaudžiai susietas su Lietuva, vis dėlto šiomis dienomis mes per mažai žinome apie pasaulinio garso autorių. T. Tobiasse’as gimė 1927 m. Jafoje, Palestinoje, kur jo tėvai žydai, emigravę iš Lietuvos, gyveno nuo 1925 m. Išvykusi šeima laimės nerado – susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl nusprendė grįžti į Lietuvą, tuo metu besikuriančią laikinąją sostinę – Kauną.
Nors 1931 m. visa šeima vėl emigravo, šį kartą – į Paryžių, tačiau Lietuva paliko gilų pėdsaką atsiminimuose. Atrodo, tik keleri metai buvo praleisti Lietuvoje, tačiau patys ankstyviausi vaikystės prisiminimai Théo lydėjo visą gyvenimą. Nerūpestinga vaikystė – šilti vaizdiniai, kai dailininkas, dar visai mažas berniukas, sėdėdavo Nemuno pakrantėje ir stebėdavo milžinišką laivą, o vakaro vėsa ir mėlis gaubdavo Kauno peizažą. Šie vakaro įspūdžiai liko ilgam ir tikrai nebuvo pamiršti vėlesnėje kūryboje.
Slaptasis Paryžius
Išvykus į Paryžių, dailininko tėvui pavyko gauti darbą ir įsitvirtinti naujame mieste. Tačiau gyvenimas pasikeitė vokiečių okupacijos metais. Pirmiausia atsirado reikalavimas dėvėti geltoną žvaigždę, T. Tobiasse’o nepriėmė į Nacionalinę dekoratyvinių menų mokyklą. Bandydamas siekti mokslų, įstojo į privačius komercinio meno kursus Sen Mišelio bulvare, bet ten mokėsi tik devynis mėnesius.
Vėliau buvo priverstas mesti mokslus, nes šeimai 1942 m. teko bėgti nuo vokiečių okupacijos padarinių ir žydų velodrome d’Hiver likimo (1942 m. liepą Prancūzijos policija, veikdama pagal vokiečių valdžios nurodymus, naudojo velodromą d‘Hiver tūkstančiams žydų ir kitoms masinio arešto aukoms laikyti. Žydai buvo laikomi velodrome iki perkėlimo į koncentracijos stovyklą Paryžiaus priemiestyje Dransi, o vėliau vežami į naikinimo stovyklą Aušvice).
Slėpdamasi šeima apsistojo apleistame Paryžiaus bute, ten praleido dvejus metus. Geraširdis kaimynas, besipriešinantis nacistinės Vokietijos nurodymams, šeimai parūpindavo maisto, būtiniausių produktų. Kartais net pavykdavo šiek tiek užsidirbti pragyvenimui, kai tas pats kaimynas parūpindavo triušių kailių, kad T. Tobiasse’o tėvas su motina galėtų siūti šlepetes. Ilgas dienas leisdamas slėptuvėje būsimasis dailininkas dažnai žaidė šachmatais su tėvu, kitu laiku daug piešdavo. 1944 m. rugpjūčio 25 d. Paryžius buvo išlaisvintas – septyniolikmetis Théo pirmą kartą per dvejus metus išėjo į lauką.
Per slapstymosi laiką buvo sukaupęs daugybę piešinių, kurie vėliau jam padėjo įsidarbinti ir tapti sėkmės lydimu komerciniu dailininku, reklamų piešėju.
Vyras pasakoja apie savo šeimos rytus. / Organizatorių nuotr.
Užklupęs įkvėpimas
1950 m. dailininkas persikėlė į Nicą. T. Tobiasse’as manė, kad reikia būti finansiškai nepriklausomam, todėl komercinį meną laikė vieninteliu praktiniu karjeros pasirinkimu.
Viename interviu yra sakęs: „Niekada nesvajojau apie meną. Vieną dieną tai tiesiog atsitiko. Aš negaliu to paaiškinti. Savo studijoje turėjau tris nedažytas baltas drobes. Gal dešimt metų jas turėjau. Vieną dieną nusprendžiau tapyti. Nežinau, kodėl.“ Taip 1960 m. vienas iš jo nekomercinių darbų pateko į parodą jaunųjų menininkų parodoje „Palais de la Mediterranee“ Nicoje. Tąkart jo kūrinys pelnė pirmąją premiją, o 1961 m. dailininkas laimėjo Dorothy Gould premiją.
Kolekcininkai ir meno galerijos pradėjo pirkti jo darbus, o nuo 1962 m. jis jau galėjo laisvai išgyventi iš tapybos. Taip neliko nieko kito, kaip tik laiką prieš pradedant kurti meną vadinti savo pirmuoju gyvenimu, o tikrąją laisvę pajusti tik tada, kai pradėjo tapyti ir kurti savąjį meną.
Skausmas ir gyvenimo šventė
T. Tobiasse’o kūrybos temas galima skirstyti į tris dalis: tai moterys, Biblija ir žydų tremties tema. Nors dailininkas dirbo įvairiomis technikomis ir kūrė skirtingo žanro: skulptūros, grafikos, tapybos kūrinius, mintys ir kūrybos idėja liko nepakitusios. Kiekvienoje srityje autorius gebėjo išlaikyti savitumą, individualumą ir kūrybos dvasią.
Kurdamas moterų tema, sakydavo, kad niekada negalima moters sutalpinti drobėje ar piešinyje, moteris yra kur kas daugiau. Kiek erotizuoti, tačiau visada giliai poetiški moteris aukštinantys kūriniai skaido mums gerai pažįstamas kompozicijos ir perspektyvos dermes, tačiau išlieka unikalūs didingumu ir meniniu sumanymu. Kartais tematikos įvairovė sujungiama, todėl galima išvysti Biblijos siužetų pagal moterų ar žydų tautos tradicijas užfiksuotą moters dvasią.
Asmenines istorijas ir išgyvenimus T. Tobiasse’as tapatino su bibliniais ir istoriniais įvykiais ir žydų liaudies folkloru, tad jo dailės kalba prisodrinta metaforų, aliuzijų ir simbolių. Pats dailininkas viename interviu buvo sakęs: „Aš neturiu istorijos, tačiau turiu daugybę prisiminimų. Atmintis man tokia svarbi, kad jos beveik neparodau savo paveiksluose. Aš pasakoju vieną seną su manim susijusią istoriją, kuri siejasi su Biblijos pasakojimais. Tuomet mano personažai su praeities vardais ir situacijomis gyvuoja dabartyje.“
Atminties tema jo kūryboje yra be galo svarbi – anksčiau jau įvardyti Kauno prisiminimai kūryboje atsiskleidžia gilia mėlyna spalva ar daug kur pasikartojančiu laivo vaizdiniu. Kalbant apie karo metus slėptuvėje – nepamirštama šachmatų žaidimo scena, maži juodi ir balti langeliai dažnai pasikartoja paveiksluose kaip sąsaja apie prisiminimus ir seną, autorių liečiančią istoriją. Simboliai ir metaforos užfiksuoti daugelyje kūrinių – ratas ir vežimas – žydų tautos tragedijos alegorija, arbatinukai ir gramofonai – vaikystės prisiminimai, kai vykdavo bendruomenės ar apeiginės šventės. Paveiksluose užfiksuota ir daugelis kitų simbolių, svarbių ne tik autoriui, bet ir visuomenei.
Įdomi detalė kūryboje – žodžiai vaizdinyje. Kiekviename darbe palikta eilutė, kuri poetiškai nusako pavadinimą ir darbo temą. Įdomu, kad autorius spalvinguose ir dažnai nuotaikinguose darbuose per simbolius ir alegorines detales užfiksuoja svarbius teminius siužetus, primena svarbias istorines ir socialines temas.
T. Tobiasse’o o darbai puošia ne tik kolekcininkų namus, bet ir miestus. 1989 m. dailininkas dekoravo ir meniškai apipavidalino Saint Saveur koplyčią Le Kanė mieste Prancūzijoje. Visa puošybos tema vadinosi „Gyvenimo šventė“. Koplyčiai jis sukūrė vitražus, skulptūras, freskas, o viską vainikavo marmuro, natūralaus akmens ir stiklo mozaika virš koplyčios išorinio įėjimo. Būtent šis svarbus gyvenimo kūrinio pavadinimas įkvėpė ir „Parko galerijos“ kuratores, todėl T. Tobiasse’o litografijų paroda pavadinta „Gyvenimo švente“.
Ratas ir vežimas – žydų tautos tragedijos alegorija, arbatinukai ir gramofonai – vaikystės prisiminimai, kai vykdavo bendruomenės ar apeiginės šventės.
Parodoje užfiksuota daugialypės temos: švenčių, miestų, gyvenimo įvykių aliuzijos, todėl viskas telpa į vieną visa jungiantį pavadinimą – gyvenimo šventė.
Litografijos meistras
Litografijos žanras ypač artimas T. Tobiasse’o kūrybai. Tai grafikos rūšis, kai dailininko sukurta paveikslo forma spaudžiama ant litografinio akmens. Ruošiant akmens formą iš pradžių specialiu pieštuku arba litografiniu tušu ant visiškai lygaus paviršiaus piešiamas piešinys. Formos paviršius ėsdinamas chemikalais, paveikiantys tik piešimo priemone nepaliestas vietas.
Apdorojus piešinys nuvalomas ir ant drėgno akmens velenėliu tepami spaustuviniai dažai, sugeriantys tik chemikalų nepaveiktas vietas. Spausdinama litografiniu presu, todėl galima atspausdinti iki kelių šimtų kopijų. T. Tobiasse’as šį žanrą įvaldęs labai unikaliai. Jo litografijos – daugiasluoksnės, ryškiai spalvotos, o kiekvienos unikalumas pasižymi tik autoriui būdingu skaidytos kompozicijos, neįprastu formų ir simbolių dėliojimu.
Šioje parodoje atsispindi įvairios kūrybos temos, tačiau tematika daugelyje darbų primena žydų gyvenimo šventes, istoriją, nostalgijos nuotaikas. Darbų pavadinimai „Paleisk mano žmones“, „Danguje neberandu tos šviesos, kurią jis turėjo“, „Reto vaisiaus skonis“, „Prisimenu tik jo šypseną“ kalba apie nostalgiją, ilgesį ar liūdesį, tačiau vaizdiniai nusako kitą nuotaiką. Spalvos ir kompozicijos žadina žiūrovą žaisti kūrėjo žaidimą. Autorius primena svarbias temas, tačiau neleidžia nugrimzti į liūdesį, veikiau patirti viltį ir gyvenimo džiaugsmą.
Pasibaigus parodai „Gyvenimo šventė“ darbai perkeliami į nuolatinės ekspozicijos erdves, todėl šį pavasarį „Parko galerijoje“ bus galima pamatyti ir įsigyti T. Tobiasse’o darbų, esančių privačioje Lietuvos kolekcijoje.
Naujausi komentarai