Ko eiti į tą teatrą ? Anksčiau žmonės veržėsiį jį pamatyti laisvų žmonių, sakančių tiesą. Dabar ten tokių nėra...

patys vaidina ir patys save žiūri ir apdovanoja, teatras blankus nebeidomus, neturinti kaip buvo seniau, šarmo.

Piktytė????

Kaip gražiai pasakyta!!! "Kuomet žmonėms sunku arba labai linksma, dalis jų eina pas psichologus, dalis į maldos namus, o kiti ateina pas Jus į teatrą. Iš tiesų, jūs esate tiltas į žmonių sielas."

Vienas teatro GRANDŲ yra pasakęs , kad dabartiniame teatre TIKROJO TEATRO NERASI NEI SU ŽIBURIU IR TAI TIESA .

homo.

Apdovanojimas piktytei? ji yra baisi viskuom ir netalentinga

ryškiausios teatro asmenybės jau išėjo. Kaip sakė kartą aktorė Rūta Staliliūnaitė - "teatras prarado savo dvasią". Ir tai tiesa.

Teatras, kaip byloja senas posakis, prasideda nuo rūbinės. Kai nueini į Kauno muzikinį teatrą, iš karto junti pakilią nuotaiką - erdvi rūbinė, puikus bufetas, erdvūs išpuošti holai. Šia prasme Kauno dramos teatro "rūbinė" atrodo klaikiai: bufetas įrengtas ne ten, kur tokiose pakankamai ankštose patalpose turėtų būti, meniu - skurdesnio nesugalvosi, visi stumdosi nuo įėjimo į teatro pastatą durų iki teatro salės, antro aukšto erdvės nepanaudojamos kaip galėtų būti. Nuotaika krenta vos įėjus pro teatro paradines duris. Šią gėdingą situaciją Kauno dramos teatre reikia nedelsiant ištaisyti. O jei kalbėti apie repertuarą, spektaklius, aktorių meistriškumą - čia jau kita tema. Bet vėlgi, Kauno dramos teatro repertuaras pakankamai vienpusiškas, daug šiuolaikinio anti-meno spektaklių, akivaizdžiai per mažai klasikos. Gelbėja puikus aktorių kolektyvas, bet vien to nepakanka.