Novatoriški projektai įrodo, kad muzikos esmė peržengia tradicines ribas, o pasitelkiant technologijas, meną ir tam pritaikytą švietimą, kūrybinės raiškos ir dalyvavimo muzikoje galimybės atveriamos visiems. Šis dinamiškas pasaulinis judėjimas ne tik suteikia prieigą, bet ir yra tikrosios muzikos prasmės transformacija.

Pokyčiai vyksta realiu laiku, dabartinėse scenose ir kultūros renginiuose, keičiant tai, kaip žmonės patiria pasirodymus. Vakaruose dainavimas gestais tapo ryškia vizualia meno forma. Menininkai verčia populiarias dainas į gestų kalbą, taip efektyviai paversdami atliekamą muziką dinamiška, emocinga istorija, kurią klausos negalią turintys žiūrovai gali visavertiškai patirti ir įvertinti, o girdintiems suteikiama nauja, jutiminė patirtis.

Lygiagrečiai šiam vizualiniam vertimui, technologinės inovacijos konvertuoja garsą į šviesą ir lytėjimą. Šią transformaciją iliustruoja tokios inovacijos kaip skaitmeninė apšvietimo sistema „Audiolux“, kuri garso signalus paverčia ritmiškomis LED šviesos sekomis, ornamentais ir vibracijomis, taip padėdama kurtiesiems ir neprigirdintiesiems jausti ritmą ir matyti garsą. Ši sistema fundamentaliai padidina muzikos prieinamumą ir socialinę įtrauką kultūros renginiuose.

Tikra įtrauktis prasideda nuo kūrėjų įgalinimo per švietimą ir tinkamą įrangą. Anglijoje tokios organizacijos kaip „Drake Music“ siūlo struktūruotų mokymosi galimybių, specialiai skirtų negalią turintiems muzikantams nuo vaikystės iki pilnametystės. Tai pasiekiama glaudžiai bendradarbiaujant su pedagogais ir renginių organizatoriais, siekiant įtraukti pagalbinių technologijų, įtraukių instrumentų ir pritaikytų mokymo metodų, užtikrinant, kad muzikantai galėtų stiprinti pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius.

Be pritaikytos mokymo aplinkos, kuriama ir jutiminė aplinka. Kai kurios mokyklos JAV įrengia lauko muzikos sodus su prieinamais instrumentais. Šios terapinės erdvės leidžia moksleiviams su kombinuotais klausos ir regos sutrikimais tyrinėti garsą ir vibraciją natūralioje aplinkoje pasitelkiant fizinį aktyvumą ir jutiminį įsitraukimą. Be to, tradicinis švietimas visame pasaulyje jau prisitaiko naudodamas Brailio rašto natų užrašus, garso pagrindu sukurtus mokymo metodus ir daugiajutimį mokymąsi, kuris jungia klausos, lytėjimo ir judesio (kinestetinius) įvesties duomenis, leidžiant regos negalią turintiems mokiniams visapusiškai dalyvauti muzikos pamokose.

Įtrauktis taip pat reiškia prieigą ir atstovavimą aukščiausiu profesionalaus meno lygmeniu. Iššūkį atgyvenusioms prielaidoms apie muzikinį atlikimą meta neįgaliųjų vadovaujami ansambliai. Kaip žymų pavyzdį galima pateikti „BSO Resound“ profesionalią muzikantų grupę, artimai bendradarbiaujančią su Bornmuto simfoniniu orkestru Jungtinėje Karalystėje. Ansamblis, vadovaujamas dirigento Jameso Rose’o, kuris diriguoja naudodamas tik galvos judesius, galingai parodo, kad įvairovė muzikoje yra visiškai suderinama su inovacijomis ir menine kompetencija, taip nustatydami standartą orkestrams visame pasaulyje.

Tarp šių pasaulinių technologijų, švietimo ir meninio meistriškumo pavyzdžių sklandžiai įsilieja vietinis Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos projektas „Šviesa tamsoje, garsas tyloje“. Projektas, skirtas 125-osioms organizuotos neregių ir kurčiųjų bendruomenių veiklos Lietuvoje pradininko, muzikanto, kompozitoriaus, pedagogo ir Brailio raštą lietuvių kalbai pritaikiusio Prano Daunio gimimo metinėms paminėti. Jame įamžinamas P. Daunio atminimas, skatinant neregių, kurčiųjų ir meno mokyklų bendruomenių kūrybą ir įtraukųjį dalyvavimą kultūroje, taip mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį.

Lietuvos kultūros tarybos finansuotas projektas „Šviesa tamsoje, garsas tyloje“ – tai praktinės kūrybinės-edukacinės dirbtuvės, skirtos meno ir muzikos mokyklų moksleiviams. Jas vedė neregių ir kurčiųjų bendruomenių atstovai, muzikantai ir kūrėjai Onutė Matusevičiūtė, Laura Stadalninkaitė, Aldona Kvaselytė.

Dirbtuvėse moksleiviams suteikta autentiška, asmeniniu kontaktu paremta mokymosi patirtis, susipažinta su neregių ir kurčiųjų kūrybos ir patirtiniu muzikos procesu, suprantant, kaip muziką girdi, kuria ir atlieka regos ir klausos negalią turintys žmonės. Nuo kovo iki birželio projektas aplankė meno ir muzikos mokyklas Kaune, Prienuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kaišiadoryse ir Marijampolėje, užmegztas tvirtas ryšys su šių miestų įstaigomis ir jų mokiniais.

Šio projekto rezultatas – aplankytuose miestuose rudenį vykę įtraukieji, bendruomenes vienijantys koncertai, kuriuose scenoje kartu pasirodė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Kauno kurčiųjų centro atlikėjai ir muzikos mokyklų moksleiviai, atlikę tiek gerai žinomus, tiek kūrybinių dirbtuvių metu sukurtus kūrinius. Projekto metu taip pat kuriama virtualioji paroda užtikrins, kad šiame projekte sukauptos žinios, bendra kūryba ir patirtis bus prieinama visiems.

„Šviesa tamsoje, garsas tyloje“ atspindi visame pasaulyje matomas įtraukties pastangas, prioritetu laikant prieinamumą, dalyvavimą ir įvairių jutiminių patirčių šventimą. Visi šie projektai įrodo, kad muzika, kaip universali kalba, pagaliau universali gali būti visiems.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos projektą „Šviesa tamsoje, garsas tyloje“.

Šaltiniai: https://audioluxdevices.webflow.io; https://www.drakemusic.org/inclusion; https://bsolive.com/news/bso-resound; https://www.perkins.org/resource/designing-playground-children-who-are-blind/