Gimnazistai literatūros ir muzikos šventę skyrė Vasario 16-ajai | KaunoDiena.lt

GIMNAZISTAI LITERATŪROS IR MUZIKOS ŠVENTĘ SKYRĖ VASARIO 16-AJAI

Lietuva – tai šalis, kur saulė negaili šilumos ir žalias pievas pavasarį išmargina gležnomis pienių galvelėmis. Tarsi pati saulė nusileidžia ant žalių klonių ir kalvų – geltonuoja ir žaliuoja Lietuvos kraštovaizdis. Beržai, tie siūbuonėliai, savo baltus liemenis išpustę oriai stovi pamiškėse, ir tik lekia vaizdas pro važiuojančio automobilio langus, o žvilgsnis vis grįžta atgal. Koks grožis, kokia ramybė. Ir prie išsišakojusio ąžuolo norisi stabtelėti, gal net prisėsti, į debesis pažiūrėti. Bet kur tau! Ar įmanoma matyti debesis pro tokį vešlų vainiką? Tai tik keli potėpiai vaizduotėje piešiant Lietuvos kraštovaizdį. O jeigu dar pasakysiu, kad poetų eilėmis išsilieja lyriniai žodžiai ir juos erdvėje pagauna muzikos akordai? Tiek daug šviesos ir spalvų yra čia, mūsų Lietuvoje.

Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai parengė literatūros ir muzikos šventę, skirtą Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti. Renginį organizavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Zigmantavičienė. Kaip visada, prireikė dailininkės Aurelijos Inokaitienės rankos, kad išraiškingai perteiktas skelbimas kviestų visus į šventę. Renginio vedėjai – II gimnazijos klasės mokiniai Linas Jasinskas ir Taja Sokaitė, aštuntokai Rojus Bukauskas ir Vaiva Vaitkevičiūtė – kalbėjo Justino Marcinkevičiaus žodžiais, perteikdami meilę kalbai, tautai, tėvynei su savo širdžių šiluma ir jaunatvišku optimizmu, kad vis dėlto šiandien, kai vis dažniau imama kalbėti apie nykstančias vertybes ir griūvančius tautiškumo pamatus, „kalba, kuria kalbame ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi.“ Lietuvių tautos poetas šitaip sakė apie mūsų gimtąją kalbą. Nuo jos ir prasideda meilė tautai, tėvynei, nes išmokstame vertinti tai, kas jau sukurta ir mums atiduota.

Poetas šitaip sakė apie mūsų gimtąją kalbą. Nuo jos ir prasideda meilė tautai, tėvynei, nes išmokstame vertinti tai, kas jau sukurta ir mums atiduota.

Vasario 16-oji švenčiama su didele pagarba valstybei, formuojant ir puoselėjant tauriausius patriotinius jausmus ir ugdant pilietiškumą nuo jaunų dienų. Šilta jaudulio bangelė nusidriekia nugara, kai gimnazijos bendruomenė atsistoja giedoti himną. Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ yra meilę uždeganti dvasinė šviesa.

Kaip sakė T. Sokaitė, viena iš renginio vedėjų, žmogus neturi šaknų, bet jis prisiriša prie savo žemės, įauga į ją giliau, tvirčiau už medį. Šias idėjas ugdė mūsų tautos šviesuoliai Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka, Maironis, J. Marcinkevičius ir kiti. Tai iš lūpų į lūpas perduodama giesmė – lakštingalos trelė.

Literatūrinius intarpus perteikė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos jaunieji muzikantai. Styginių instrumentų ansamblis (vadovė Oksana Tunevič) atliko Georgo Fridricho Handelio chorą iš oratorijos „Judas Makabėjus“. 6 a klasės mokinė Elena Laurinavičiūtė (mokytoja Rasa Krėpštienė) atliko Vytauto Mikalausko kūrinį „Pelenė“, o 7 b klasės mokinė Smiltė Asauskaitė (koncertmeisterė Aušra Gelusevičienė) atliko Johanno Sebastiano Bacho kūrinio ištrauką „Polonezas“ iš Antrosios orkestrinės siuitos. Juozo Naujalio muzikos gimnazija didžiuojasi kuriančiais mokytojais. Ne pirmą kartą pagal mokytojos A. Inokaitienės žodžius dainą „Lai melodija kyla“ (muzika Giedrės Pauliukevičiūtės) ir Ramunės Jarockos eiles „Žalia Lietuva“ atliko Dalės Jurkonienės vadovaujamas choras (koncertmeisterė Rita Kochanauskienė). Švelniai, bet su širdies šiluma nuvilnijo per salę džiaugsminga melodija. Ji skverbėsi į visų širdis. Tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena, didelė šventė mūsų laisvei – vidinei ir išorinei. Tai šventa teisė į tautinę savimonę ir žmogiškosios būties pilnatvę.

Beveik visi gimnazijos mokiniai, ruošdamiesi šiai iškilmingai progai paminėti, rašė laiškus Lietuvai (ruošė mokytojos R. Zigmantavičienė ir Marija Gustainienė). Juose išsakė savo padėkas, linkėjimus, nusakė ateities vizijas ir perteikė svajones, kokią Lietuvą tikisi matyti ateities jaunimas. Savo ir kartu su draugais grupėse rašytų laiškų ištraukas skaitė Kotryna Guzaitytė (5 a kl.), Liepa Juciūtė (5 b), Liepa Rukuižaitė (6 b), Ugnė Vaičekauskaitė (7 b), Paulina Dorošaitė ir Ana Gelbūdaitė (7a), Greta Dabulskytė (8 b), Emilija Jaselskytė (8 a), Viktorija Petrusevičiūtė (1 gimn. kl.), Gabija Šinkūnaitė (3 gimn. kl.). Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje labai dera poetinis žodis su muzika. Tai puiki dvasinė bendrystė. Skambėjo Edvardo Balsio „Habanera“, atliekama 8 b klasės mokinio Povilo Garšanovo (mokytoja Asta Krištaponienė, koncertmeisterė Ella Vladimirskaja). 4 gimn. klasės mokinė Akmėja Čyžaitė (mokytoja Gailė Markevičienė, koncertmeisterė Loreta Haidari) atliko Gabrielio Faure „Konkursinę pjesę“. 8 a klasės mokinys Rojus Bukauskas atliko Algimanto Bražinsko dainą „Ugnelė“ pagal Algimanto Baltakio žodžius (koncertmeisteris Darius Čižauskas). Visada gimnazistus ir visą bendruomenę džiugina 3 gimn. klasės mokinės Milda Šalučkaitė ir Danielė Banišauskaitė. Šventės metu jos atliko Zitos Bružaitės kūrinį „Dorinė“ (mokytoja Daiva Stulgytė).

Kai visus maloniai ir jaukiai nuteikė šventiškas šurmulys ir vinguriuojanti melodija, susipynusi su poezijos posmais ir laiškais Lietuvai, šiltus linkėjimus išsakė Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Jablonskienė. Muzikos mylėtojai ir gerbėjai, jaunieji talentai supranta tautiškumo esmę ir svarbą. Visi žinome, ką reiškia būti laisvam ir sakyti savo nuomonę, formuoti požiūrį į gyvenimą ir nebijoti, kad atrodys ne taip, kaip norėtų kiti. Tai ir yra laisvė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS