R. Jusionytės kūrinių paroda „Gyvūno dvasia manyje“ neapsiriboja tik gyvūnų apsaugos tema, ji išreiškia gilesnį etinį ir filosofinį požiūrį – antispecizmą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau įgauna prasmę ir aktualumą. Menininkė dažnai grįžta į tėvynę ir savo kūryba siekia atskleisti gyvūno ir žmogaus sąsajas. Ji atsisako antropocentrinio požiūrio, kai žmogus visada buvo laikomas viršesniu, ir rodo gyvūną kaip lygiateisį partnerį, esantį gamtos dalimi, turintį jausmus, jaučiantį skausmą ir džiaugsmą.
Siekdama įkūnyti šį teisingą ir harmoningą ryšį, menininkė pasitelkia simbolius, mitus ir archetipus. Ji pasitelkia istorinius ir kultūrinius pavyzdžius, tokius kaip Leonardo da Vinci kūrinį „Dama su šermuonėliu“ (1489–1490), kur, kaip ir jos kūryboje, gyvūną matome kaip gilesnio ir magiško ryšio su žmogumi išraišką. R. Jusionytė nesiekia tik paviršutiniškai vaizduoti gyvūnus, bet suteikia jiems vidinę reikšmę, kuri atspindi žmogaus prigimtį ir rūpestį. Gyvūnai jos darbuose – ne tik estetinis elementas, bet ir simboliai, per kuriuos atskleidžiamos universalios vertybės: meilė, draugystė, rūpestis, prievolė.
„Aš, kaip menininkė, savo kūryboje gilinu šį ryšį ne tik simbolizuodama gyvūnus, bet ir stengdamasi išreikšti jų svarbą mūsų kasdienėje egzistencijoje. Gyvūnas mano kūryboje – ne tik alegorija, bet ir metafora žmogui, mūsų sielos veidrodis, kuris primena pareigą tiek sau, tiek pasauliui. Man svarbu, kad mano tapyboje ir skulptūrose gyvūnai būtų įtraukti į gilius, jausmingus ir harmoningus santykius su žmogumi. Jie neatskiriami nuo mūsų, jų žvilgsniai susilieja su mūsų ir atskleidžia nenutrūkstamą ryšį“, – sako R. Jusionytė.
Skaičių simboliai, kurie taip pat yra jos kūrybos dalis, atskleidžia gilesnę struktūrą. „Skaičius 3, pavyzdžiui, simbolizuoja kūno, sielos ir dvasios, trijų elementų, kurie kartu sudaro visumą, harmoniją. Skaičius 2 – dualumas, priešybių pusiausvyra: šviesa ir šešėlis, gyvenimas ir mirtis. Šis dualumas egzistuoja visur aplink mus ir be jo negali būti harmonijos. Pasaulis sukurtas per šias priešybes ir mūsų gyvenimas – ne tik šviesos, bet ir šešėlio ieškojimas“, – dėsto menininkė.
Gyvūnas mano kūryboje – ne tik alegorija, bet ir metafora žmogui, mūsų sielos veidrodis, kuris primena mums pareigą tiek rūpintis tiek savimi, tiek pasauliu.
Skaičius 1, jos požiūriu, reiškia egzistenciją, visų dalykų vienybę. „Tai gebėjimas pripažinti, kad esame ne tik šio pasaulio dalis, bet ir kūrėjai. „Aš esu“ – tai suvokimas, kad esame atsakingi už savo veiksmus, nes kiekvienas mūsų judesys, kiekviena mintis formuoja pasaulį aplink mus. Tai svarbu ne tik kaip filosofinė koncepcija, bet ir kaip kasdienės pareigos pripažinimas“, – sako R. Jusionytė.
„Mano kūryba yra kvietimas apmąstyti pasaulio harmoniją ir mūsų vietą jame. Gyvūnai mano darbuose – ne tik simboliai, jie – ir gyvi veidrodžiai, kuriuose matome save, savo meilę, rūpestį, ir, galų gale, rūpinimąsi pasauliu, kuriame gyvename. Kūryba kviečia ne tik žiūrovą apmąstyti žmogaus ir gyvūno santykius, bet ir susimąstyti apie visus gyvūnus, kuriems turime parodyti empatiją, suvokti savo atsakomybę už pasaulį ir gyvenimą“, – aiškina menininkė.
Prieš parodos atidarymą „Parko galerijoje“ vyks paskaita. R. Jusionytė kartu su jungiškosios krypties psichoanalitike Egidija Šeputyte kalbėsis apie intymų ir simbolinį žmogaus ir gyvūno santykį mene.
Kas? R. Jusionytės tapybos ir skulptūros paroda „Gyvūno dvasia manyje“.
Kur? Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6, Kaunas).
Kada? Atidarymas – kovo 6 d. 17.30 val. Veiks iki kovo 25 d.
(be temos)