Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma didelė muziejinių vertybių kolekcija, atspindinti Lietuvos nepriklausomybės kovų (1919–1921 m.) laikotarpį. Tarp daugybės šį laikotarpį liudijančių spaudos, fotografijų, ekipuotės, ginklų ir meno kūrinių vertybių – Nepriklausomybės kovoms iliustruoti skirti žemėlapiai-schemos.

Sudarytojas – įvykių dalyvis

Unikalios ir išskirtinės, pirmiausia ant vokiškų žemėlapių pieštos (vėliau ant drobės spalvotais dažais perpieštos), didelių išmatavimų (200×260 cm) schemos, sudarytos šių kovų dalyvio ir liudininko ats. gen. Kazio Ladigos (1893 m. gruodžio 25 d.–1941 m. gruodžio 19 d.), kuris schemas sudarė 1937–1940 m. dirbdamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

K.Ladiga 1918 m. pabaigoje buvo vienas iš 1-ojo pėstininkų pulko organizatorių ir 1919 m. pradžioje – šio pulko vadas. 1919 m. balandžio 4–6 d. jis vadovavo Daugų operacijai. K.Ladigos vadovaujamas pulkas 1919 m. gegužės 18 d. kovojo prie Kurklių, birželio 2 d, užėmė Uteną, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. 1920 m. spalį vadovavo frontui prie Radviliškio kovoje su bermontininkais.

K.Ladiga dirbdamas Karo muziejuje prie schemų paruošė ir kariuomenės veiksmų aprašymus. Karininkas šiuo darbu užsiėmė 1937 m. spalio 18 d.–1938 m. birželio 11 d., kasdien dirbdamas nuo 8 iki 14 val. ir nuo 16 iki 18 val. K.Ladigai darbus pabaigus, specialiai sudaryta Spaudos ir Švietimo skyriaus komisija, vadovaujama šio skyriaus viršininko plk. Juozo Šarausko, apsvarsčiusi K.Ladigos darbą, nusprendė jam išmokėti netgi 4 200 litų atlygį.

Nutarta, kad paruoštoji medžiaga "bus kaipo medžiaga tolimesniems Nepriklausomybės kovų tyrinėjimams". Deja, karininko muziejuje sudarytų Nepriklausomybės kovų mūšių aprašymų rankraščių likimas nėra žinomas.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūtį K.Ladiga buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, išgabentas į Rusiją, kalintas NKVD Sol Ilecko kalėjime. 1941 m. spalio 29 d. nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 19 d.

Šalia paruoštų kovų aprašymų ats. gen. K.Ladiga paruošė šias schemas: "Panevėžio–Kurklių operacija", "Utenos–Kupiškio operacija", "Zarasų operacija prieš bolševikus (1919 m. rugpjūčio 24–31 d.)", "Operacijos prieš bermontininkus", "Mūsų kariuomenės veiksmai liepos pradžioje, 1919 07 07–11", "Kautynės prie Salako (1919 m. liepos 11–12 d.)", "Panevėžio bataliono veiksmai, 1919 06 21–23 d.".

Ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.

Manevrų detalės

Kitos, nemažiau svarbios Nepriklausomybės kovų schemos, saugomos muziejuje, – tai įvairių Lietuvos kariuomenės dalinių – 1-ojo pėstininkų, 2-ojo pėstininkų, 3-iojo pėstininkų, 4-ojo pėstininkų, 5-ojo pėstininkų, 8-ojo pėstininkų, 9-ojo pėstininkų, 1-ojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos pulko, 1-osios artilerijos brigados manevrai Nepriklausomybės kovų metu.

Be to, išlikę atskirų karinių operacijų schemų: "Širvintų kautynės, 1920 11 19 d.", "Kapitono Noreikos rinktinės žygiai prieš bolševikus, 1919 08 25–26", dailininko Antano Kairio nupiešta įspūdingų išmatavimų (212×348 cm) schema "Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas kautynėse prieš bolševikus (1919 m. gegužės mėn.)".

Pavyko išsaugoti

Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenė sugebėjo apginti valstybingumą ir išsaugoti Lietuvos valstybę. Šalia išlikusių šių kovų įvairaus pobūdžio dokumentų, liudininkų atsiminimų ir parengtų mokslinių publikacijų, aptartos schemos dar labiau papildo žinias apie prieš šimtmetį vykusias kovas. Tad, kaip pastebi muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė, schemos atskleidžia dar vieną aktualią strateginę šių kovų pusę.

XX a. šeštajame dešimtmetyje schemos iš muziejaus buvo perduotos į Centrinę biblioteką. Vėliau grąžintos į tuo metu Valstybiniu Istorijos besivadinusį muziejų.

Šie dokumentai ne vieną dešimtmetį slėpti pagalbiniame muziejaus rinkinių fonde kaip sovietinei sistemai ir tuometiniam muziejaus profiliui ideologiškai nepageidaujami Lietuvos valstybingumo liudytojai.

Muziejuje saugomos Nepriklausomybės kovų schemos ir skaitmeninės kopijos kaip dokumentiniai šaltiniai padeda praturtinti karo istorijos tyrimus, dar labiau išpopuliarinti šį laikotarpį. Jos praverčia rengiant mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas bei parodas, kuriant filmus, vaizdo įrašus arba tiesiog jų kopijos gali tapti tam tikrų kariuomenės dalinių institucijų išskirtine puošmena.