Parko galerijoje pristatyta žinomo grafiko Romo Klimavičiaus mažoji plastika – kūriniai sutelkti intriguojančiu pavadinimu "Kur, Dievuli, tu stovėjai, kad tavęs aš nemačiau".

Kaip yra pastebėjęs dailėtyrininkas Algis Uždavinys, grafikos, tapybos, scenografijos, skulptūros srityse kuriantis menininkas tyrinėja pasąmonės labirintus, todėl jo keliai susikerta ne šviesaus apoloniško profesionalo sferoje, bet šešėlių karalystėje. Medžiagų, iš kurių sukurti parodoje pristatyti objektai, įvairovė šiuo atveju nėra esminė – R.Klimavičius pabrėžia ne formalistinį, bet idėjinį kūrybos aspektą, kuris atsiveria tik pradėjus suvokti gilumines jo darbo prielaidas.

Gyvenimo teatrui tapati išorinė realybė yra apgaulinga, kadangi priverčia mus tikėti savo absoliutumu. Tačiau po psichologinių ir socialinių konvencijų voratinkliu, kuris apraizgo mūsų kasdienybę, slypi protu nesuvokiama gelmė, iš kurios nuolat kyla įvairūs impulsai, verčiantys suabejoti tikrovės piešinio stabilumu. Po trapia fenomenų pasaulio membrana mūsų laukia begalinė naktis.

R.Klimavičius akcentuoja vyrišką pradą, kuriam būdingas monumentalumas ir gaivališka jėga. Nepaisant iracionalių nuostatų, kompozicijų struktūra visada yra logiškai pateisinta, nors kalbėti turėtume veikiau apie sapnų logiką, o ne apie mokslinį priežasties ir padarinio ryšį. Paradoksaliai žaisdamas įvairiais simboliniais elementais, menininkas ieško gilesnių tikrovės sąsajų, tačiau visada atsižvelgia į estetiškai motyvuotą visumą.

Autorius neišsižada grožio nei harmonijos principų, tačiau siekia jų nauju, dažnai neįprastu būdu. Idėjinis ir stilistinis parodos vientisumas byloja apie tai, kad menininkas atspindi tipiškas mūsų laikmečio tendencijas. Šis bruožas jo kūrybai suteikia platesnę prasmę, visiškai nepažeisdamas individualaus savitumo.