„CARITO“ DIREKTORIUS A. KUČIKAS: DAUGĖJA IR NORINČIŲ PADĖTI

"Nepaisant koronaviruso krizės "Caritas" kaip teikė pagalbą, taip ir teikia. Tik nedidelė mūsų veiklos dalis yra matoma viešumoje, nes mes saugome pagalbą gaunančių žmonių orumą", – teigia organizacijos vadovai.

Karantino korekcijos

Pasak Lietuvos "Carito" tarybos pirmininko, Kauno arkivyskupijos "Carito" direktoriaus Arūno Kučiko, "Caritas" laikosi karantino sąlygų, todėl šiuo metu pagalbą teikia nuotoliniu būdu ir prašo kol kas nevykti į organizacijos skyrius parapijose, bet skambinti telefonu arba susisiekti internetu.

"Carito" savanoriai ir darbuotojai besikreipiantiems stengiasi suteikti bent jau nedidelę, bet greitą pagalbą, ir tik paskui jie yra nukreipiami į institucijas, kurios jį lydės toliau.

"Nepaisant COVID-19 pakoreguotų pagalbos teikimo aplinkybių, labdaros valgyklos ir toliau dalija šiltą maistą, tik maistas paruošiamas išsinešti. "Carito" valgykla, veikianti Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijoje, penkis kartus per savaitę pamaitina iki 400 žmonių. Kauno Šv.Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijoje maistas dalijamas 2–3 kartus per savaitę, čia šiltos sriubos gauna dar apie 40 žmonių", – pasakojo A.Kučikas.

Kauno arkivyskupijos "Carito" direktorius priminė, kad dėl karantino laikinai sustabdytas dovanojamų drabužių ir kitų daiktų priėmimas bei dalijimas, išskyrus tuos atvejus, kai žmones ištinka gaisras ar kita netikėta nelaimė.

Pristabdyta ir "Carito" dienos centrų veikla, bet ryšys su lankytojais nenutrūko. Su jais ir toliau bendraujama nuotoliniu būdu, o jeigu reikia, pristatomi ir maisto paketai.

"Ištikus koronaviruso krizei, padaugėjo ne tik vargstančių, bet ir norinčių jiems padėti. Iki karantino Kauno arkivyskupijos "Caritas" Kauno mieste koordinuojamose veiklose bendradarbiavo apie 100 narių ir 40 ilgalaikių savanorių. Vykdant įvairias akcijas, į savanorystę įsijungdavo dar apie 400 žmonių. Karantino metu savanorių skaičius šiek tiek pakito. Daliai į rizikos grupę patenkančių nuolatinių "Caritas" savanorių teko atsitraukti nuo tiesioginės pagalbos teikimo, tad, bendradarbiaudami su Kauno arkivyskupijos jaunimo centru, pakvietėme įsitraukti jaunimą ir visus, kurie nori bei gali prisidėti, teikiant pagalbą vargstantiems karantino metu. Esame labai dėkingi savo savanoriams, nes savanorystė – svarbi mūsų misijos dalis", – sakė Kauno arkivyskupijos "Carito" direktorius.

„Carito“ nuotr.

Svarbi misija

– "Caritas" – visiems žinomas, bet dažnam nesuprantamas. Kas yra "Caritas"? Kuo šios organizacijos veikla skiriasi nuo kitų socialinių įstaigų veiklos?

– Lietuvoje "Caritas" labiau yra suprantama ne kaip profesionalaus socialinio darbo institucija, bet kaip tikinčiųjų bendruomenės įgalintoja. Savo veikloje remiamės krikščioniškomis vertybėmis, todėl daugiausia pagalbą teikiame per parapijas, kad tikinčiųjų bendruomenė turėtų galimybę savo tikėjimą liudyti realiais pagalbos vargstantiems darbais.

– "Caritas" turbūt vienas iš didžiausių paramos gavėjų Lietuvoje. Ar šiuo metu, kai šalių sienos yra uždarytos, nejaučiate paramos stygiaus?

– Jeigu kalbėtume apie paramą iš užsienio valstybių, tai per pastaruosius penkerius metus ji žymiai sumažėjo. Ilgą laiką "Caritas" buvo remiamas įvairių katalikiškų organizacijų, fondų, tiek iš Europos šalių, tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų, bet mūsų rėmėjai jau kuris laikas skatina Lietuvą prisiimti atsakomybę už savo šalies piliečius ir ieškoti galimybių, kaip savo žmonėms padėti patiems. Prasidėjus pandemijai, "Caritas" kartu su partneriais pakvietė jungtis į maldos ir paramos akciją "Šviesos žemėlapis". Jos tikslas – padėti žmonėms įsitraukti į užtarimo maldą už koronaviruso pandemijos paliestuosius ir sudaryti galimybę paremti juos savo auka. Jausdami moralinę skolą ir dėkingumą šalims, kurios Lietuvai padėjo jai sunkiu metu, norėtume ir patys būti didesniais donorais kitoms šalims. Esame organizavę pagalbos iniciatyvas Ukrainai, Nepalui ir Keralos valstijai Indijoje. Šiuo metu su viena kultūrine organizacija Lietuvos "Caritas" organizuoja pagalbą Ukrainos vaikams, gyvenantiems prie fronto linijos. "Caritas" gerai supranta, kad turime būti ta Lietuvos ir Bažnyčios dalis, kuri dalijasi resursais ne tik su savo vargstančiaisiais, bet ir su kitų šalių žmonėmis.

Daugėja vienišumo

– Kada labiausiai širdį skauda kaip "Carito" vadovui, kaip žmogui?

– Vis dar juntami 50 metų Bažnyčios veiklos apribojimo padariniai, kai valstybė draudė Bažnyčios veiklą ir jos bendruomenė negalėjo vystytis. Iki šiol išlikęs supratimas, kad svarbiausias dalykas yra asmeninio tikėjimo paieškos, o krikščioniškos bendruomenės kūrimas – antraeilis dalykas. Bet rūpinimasis savo artimu yra neatsiejama tikėjimo dalis, tai tikrasis Dievo meilės liudijimas, net jeigu apie ją neištarsi nė vieno žodžio. Tai ne tik asmeninis, bet ir bendruomeninis įsipareigojimas. Nemanykite, kad tikinčio žmogaus ar "Carito" savanorio sinonimas yra naivuolis. Jaučiame, kai bandoma mus apgauti, mumis manipuliuoti. Bet kai tas pats žmogus sugrįžta ir prašo pagalbos, su pagarba vėl ieškome būdų, kaip jam padėti. "Caritas" ne politinė partija ir ne koks nors radikalus socialinis judėjimas. Mes padedame vargstantiems ne todėl, kad nekenčiame turtingųjų, bet todėl, kad pagalba vargstantiems svarbi mūsų visų augimui ir taikiam sugyvenimui. Jausdami moralinę skolą ir dėkingumą šalims, kurios Lietuvai padėjo jai sunkiu metu, norėtume ir patys būti didesniais donorais kitoms šalims.

COVID-19 pasaulinė pandemija turi realią galimybę išjudinti kritinę masę žmonių apsispręsti už žmogaus fizinę, psichologinę ir dvasinę gerovę.

– Viešojoje erdvėje vis pasigirsta svarstymų apie krizės šviesiąsias ir tamsiąsias puses – problemų apnuoginimą ir naujas galimybes. Galbūt ir jūs jau matote, kokį pokytį galėtų atnešti karantinas?

– Viskas pradeda keistis tada, kai kritinė masė žmonių pradeda priimti kitokius sprendimus. COVID-19 pasaulinė pandemija turi realią galimybę išjudinti kritinę masę žmonių apsispręsti už žmogaus fizinę, psichologinę ir dvasinę gerovę. Tai gali padėti mažinant tarpusavio atskirtį ir vienišumą, kurį pastaruoju metu matome vis didėjantį. Šie procesai veikia ir "Carito" veiklą. Sudėtinga užmegzti artimesnį kontaktą, žmonės jaučiasi nesaugūs, bijo net pokalbį pradėti, jau nekalbant apie įsileidimą į namus.

Paradoksalu, bet COVID-19 tam tikra prasme ragina žmones atrasti savyje drąsos ir įsileisti kitą žmogų į gyvenimą, nes, kai reikia paprastos pagalbos, nupirkti maisto ar vaistų, nėra kito kelio. Labai norisi tikėti, kad per įvairių organizacijų savanorius, taip pat ir "Carito", bus išvengta piktnaudžiavimų ir nebus pasinaudota žmonių pasitikėjimu. Tai būtų svarbus žingsnis į priekį, auginant pasitikėjimą vienas kitu. Tada ne tik "Caritui", bet ir kitoms organizacijoms bus lengviau kurti bei stiprinti tarpusavio ryšius su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.

Veikia visame pasaulyje

"Caritas" – tarptautinė katalikiška organizacija, kuri Lietuvoje buvo atkurta ir pradėjo veikti dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1989 m. "Caritas" visame pasaulyje, nepriklausomai nuo žmogaus rasės, religijos, lyties ar tautybės, vykdo humanitarinę veiklą ir padeda vargstantiesiems. "Caritas" veikia visoje Lietuvoje ir šią bendruomenę sudaro apie 250 darbuotojų bei daugiau nei 3,5 tūkst. savanorių.