„Kartais apie kaimą kalbama tik akcentuojant problemas: gyventojų mažėjimą, paslaugų trūkumą, atstumus. Mes norėjome parodyti kitą pusę: kaime yra labai daug iniciatyvos, kūrybiškumo, žmonių, kurie savo laiku ir darbu kuria aplinką ir nedejuoja“, – sakė Didžiulių kaimo bendruomenės pirmininkė Diana Kaupaitienė.
Kviečiame palaikyti
Rugsėjo 14 d. prasidėjo viešas balsavimas, kurio metu visuomenė ir komisija, sudaryta iš viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų, balsuodami išrinks apdovanojimų laureatus minėtoje ir dar trijose kategorijose: „Žalia Lietuva“, „Teisinga Lietuva“, „Inovatyvi Lietuva“. Be to, šiemet įsteigtos ir dvi papildomos nominacijos „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“.
Kasmečių „Lietuvos galios“ apdovanojimų nugalėtojai bus renkami dviem etapais – viešu balsavimu ir komisijos vertinimu. Piliečiai už labiausiai patikusias iniciatyvas kviečiami balsuoti iki spalio 12 d. 22 val. projekto interneto svetainėje www.lietuvosgalia.lt. Palaikykime Kauno regiono atstovę – Didžiulių kaimo bendruomenę.
Pirmasis projektas – jaunimui
Kitąmet pavasarį bus dešimt metų, kai bendruomenei vadovauja D. Kaupaitienė. „Daugiau nei penkiolka metų buvau Didžiulių seniūnaitijos seniūnaitė, o bendruomenės pirmininke tapau 2017 m. pavasarį, ir esu jau ketvirta pirmininkė. Ankstesnei vadovei atsisakius, nariai pasiūlė mane ir aš sutikau. Visada buvau bendruomenės tarybos narė ir aktyviai rūpinausi kaimo gyvenimu“, – pradžią prisiminė pašnekovė.
Jos žodžiais, pradžioje bendruomenėje narių buvo gerokai mažiau nei dabar. Tačiau tikslaus jų skaičiaus pirmaisiais metais pirmininkė nenorėjo spėlioti. Šiandien Didžiulių bendruomenėje yra 75 nariai, o seniūnaitijoje, apimančioje Didžiulių, Turbinavos, Plembergo, Kalniškių, Galinų ir Daugirdėnų kaimus, gyvena apie 300 žmonių.
D. Kaupaitienė patikino: narių skaičius nėra vienintelis dalykas, pagal kurį matuojamas bendruomenės gyvybingumas. Jos žodžiais, kartais žmogus nėra oficialus narys, bet aktyviai dalyvauja veiklose ir yra ne mažiau svarbi bendruomenės dalis.
Pasak pirmininkės, didžiausias iššūkis – įtraukti jaunus žmones. „Trūksta ir savanorių laiko, nes bendruomenės veikla dažniausiai remiasi žmonėmis, kurie po savo darbų dar randa laiko padaryti ką nors dėl kitų“, – pastebėjo pašnekovė.
D. Kaupaitienė puikiai prisimena pirmąją bendrą veiklą ir pirmąjį projektą. „Pradžioje, kaip ir daugelyje bendruomenių, svarbiausia buvo susitikti, susipažinti, tvarkyti savo aplinką, organizuoti talkas ir renginius. Pirmasis mano projektas, pirmasis darbas – sporto aikštelėje įrengti treniruokliai. Jų prašė vietos jaunimas“, – šypsojosi bendruomenės lyderė.
Padiktavo pastato paskirtis
Ne vienai regiono bendruomenei teko nueiti kryžiaus kelius, kol gavo patalpas bendruomenės namams. Didžiuliškiams sekėsi šiek tiek geriau.
Bendruomenė veiklą pradėjo mažoje daugiabučio salėje, kur anksčiau buvo rodomi filmai. Vėliau, uždarius savivaldybės pirtį, patalpos pagal panaudos sutartį buvo perduotos bendruomenei. Jos branduolys gana anksti suprato, kad talkų, bendrų kultūros renginių, išvykų neužtenka.
„Kadangi pastatas visada buvo vadinamas pirtimi, daug galvoti nereikėjo. Pirties paslaugos, vantų rišimo ir vaistažolių edukacijos atsirado kartu su projektais. Norint įrengti antrą aukštą, reikėjo finansavimo, todėl teko ieškoti veiklų, kurios būtų prasmingos ir žmonėms įdomios“, – pasakojo D. Kaupaitienė.
Įgyvendinusi tris projektus, bendruomenė jas sutvarkė ir pritaikė savo veiklai, įsigijo kubilą, pastatė 100 kv. m pastogę. Atskira patalpa žolelėms ir vantoms džiovinti naudojama plėtojant tradicinius sveikatinimo būdus, o ilgainiui tapo ir vienomis svarbiausių bendruomeniškumo puoselėjimo erdvių. „Bendruomenės namai mums – ne tik pastatas. Tai vieta, kurioje telpa visas mūsų gyvenimas“, – patikino pašnekovė.
Šiltuoju metų laiku renkamos vaistažolės, rišamos vantos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, stiprinantys bendruomeninius ryšius. Šaltuoju sezonu didžiuliškiai naudojasi pirties ir kubilo teikiamais privalumais, gilinasi į jų poveikį sveikatai, kviečiasi specialistų, dalyvauja seminaruose apie tinkamą pasiruošimą pirties ritualams.
Ne mažiau nei išpuoselėtais bendruomenės namais džiaugiamasi, kad Mituvos ištakas pavyko paversti jaukia erdve. „Iš Didžiulių kaimo išteka Mituva – upė, kuri vingiuoja iki pat Jurbarko. Anksčiau šioje vietoje buvo tik duobė ir griovys, tačiau savo jėgomis, darbais ir su savivaldybės palaikymu ją pavertėme gražia, jaukia ir lankytina vieta. Šiandien čia galima sustoti, pabūti prie vandens, pasigrožėti gamta ir pasidžiaugti tuo, ką savo rankomis sukūrėme. Vis žadame nuvykti į Jurbarko rajoną pasigrožėti upės pabaiga“, – nuveiktais darbais ir planais dalijosi bendruomenės lyderė.
Veiklų sūkurys
Žinoma, kaip ir anksčiau, Didžiuliuose organizuojamos talkos, bendruomenės šventės, edukacijos, kultūros renginiai, įvairūs susitikimai, išvykos. „Kelionės mums – dar viena bendrystės forma. Keliaudami kartu žmonės geriau pažįsta vieni kitus, atsiranda daugiau pokalbių, juoko, bendrų prisiminimų. Norime, kad bendruomenėje būtų vietos ne tik darbams, bet ir džiaugsmui“, – pasakojo D. Kaupaitienė.
Labai svarbi veiklos dalis – bendrystė su kitomis bendruomenėmis. Lankomasi jų organizuojamose veiklose ir dalijamasi patirtimi. Aktyviai dalyvauja Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos veikloje.
Sąjunga, jungianti 57 šio krašto bendruomenes, kas metai organizuoja baidarių žygį Dubysa. „Išties puikus reginys, kai prie Dubysos uosto „Viktorija“ susirenka daugiau kaip 100 žmonių ir į vandenį įslysta pusšimtis baidarių. Mums patikėta kaskart išlydėti ar sutikti žygio dalyvius, tad mes išradingai su muzika ir personažais tai atliekame“, – šypsojosi bendruomenės lyderė.
Bendruomenės nariai neslepia mėgstantys aktyvų gyvenimo būdą: renkasi į vakarinius pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis, treniruojasi, neretai organizuoja sporto šventes, kurios įtraukia įvairaus amžiaus bendruomenės narius ir skatina fizinį aktyvumą.
Paklausta, kokia didžiausia svajonė ar siekis, ko dar bendruomenei norisi savo gyvenamojoje aplinkoje, pirmininkė nedvejojo: „Didžiausia svajonė – kad Didžiuliuose žmonėms būtų gera ne tik gyventi, bet ir susitikti, auginti vaikus, kurti tradicijas ir jaustis savo krašto dalimi. Yra ir dar viena, galbūt pati svarbiausia svajonė – kad bendruomenė neišsivaikščiotų. Kad po dešimties ar dvidešimties metų čia vis dar būtų žmonių, kurie pasakytų: „Susitinkame Didžiuliuose.“ Tai reiškia, kad prie bendruomenės valdymo turi prisijungti jaunimas.“
Laimės abiem atvejais
Pasmalsavau ir paprašiau bendruomenės lyderės pasvarstyti, kas keisis, jei iniciatyva „Didžiulių kaimo bendruomenė“ taps laimėtoja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.
„Jeigu laimėtume, pirmiausia tai būtų įvertinimas ne tik mūsų bendruomenei, bet ir visiems žmonėms, kurie per tuos metus prisidėjo prie Didžiulių gyvenimo. Tai būtų paskatinimas ir toliau kurti, ieškoti naujų idėjų ir įtraukti daugiau žmonių. Apdovanojimas mums suteiktų ir papildomo matomumo. Norėtųsi, kad apie Didžiulius išgirstų daugiau žmonių, o mūsų patirtimi galėtų pasinaudoti ir kitos bendruomenės“, – vardijo pašnekovė.
O jeigu nelaimės? „Gyvenimas tikrai nesustos. Juk mūsų bendruomenės stiprybė – ne dėl konkursų. Žmonės daugelį metų susirenka, dirba, kuria, juokiasi, keliauja, padeda vieni kitiems ir grįžta dar kartą. Konkursas jau dabar davė vieną labai svarbų dalyką – privertė sustoti ir pažvelgti į tai, kiek daug kartu nuveikėme“, – pabrėžė pirmininkė.
Konkursas jau dabar davė vieną labai svarbų dalyką – privertė sustoti ir pažvelgti į tai, kiek daug kartu nuveikėme.
Didžiausia „Lietuvos galios“ prasmė, pasak bendruomenės lyderės, – suprasti, kad Lietuvos galia prasideda nuo žmogaus, nuo šeimos, nuo kaimyno ir nuo mažos bendruomenės, kuri nusprendžia nelaukti, kol kas nors kitas padarys, o pati ima ir daro.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
(be temos)