Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai | KaunoDiena.lt

GRĮŽTA SENASIS KRYŽIUS: Į IŠKILMES KVIEČIAMI VISI MIESTIEČIAI

Prikeltas medžio meistro, į savo vietą šalia Šv. Mikalojaus bažnyčios grįžta senasis kryžius. Į iškilmes kviečiami visi miestiečiai.

Palaimintojo batai

Lygiai prieš penkerius metus šalia Benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros Kaune, ant laiptų, vedančių angelų vartų link, atsirado akcentas, skirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimui – skulptūra „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“. Šviesuolio paliktus pėdsakus įamžino bronziniai, suvarstomi, Nojaus Kiznio sumanyti pusauliniai, kuriuos gali pasimatuoti kiekvienas praeivis. Nors batai lipa laiptais žemyn, Kauno benediktinių vienuolyno atstovė doc. dr. sesuo Gabrielė Aušra Vasiliauskaitė OSB kviečia pakilti į viršų ir užsukti vidun.

„Ateityje prie vartų planuojame pastatyti lentelę, kuri padrąsintų užeiti. Pasauliečiai kažkodėl bijo“, – sesuo Gabrielė priminė, kad Šv. Mikalojaus bažnytėlė atvira nuo pirmosios ryto maldos iki pat 21.30 val.

Prieš pasivaikščiojimą po vienuolyno teritoriją stabtelėjome prie šventovės, į kurią anuomet būtinai užsukdavo pirkliai. Atplaukę į turgų Rotušės aikštėje, jie melsdavo geros prekybos, o grįždami į namus dėkodavo už tai, ką pardavė.

Vertybės: tai, apie ką anuomet kalbėjo T. Matulionis, aktualu ir šiandien. / E. Cickevičiaus, Seserų benediktinių nuotr.

Bažnytėlės sienos nukabinėtos XVII–XVIII a. tapytais paveikslais, languose – Liudo Truikio „Adoruojantys angelai“, kurių nesutrupino rusų kulka. Altorius toks pats, kokį įrengė T. Matulionis. Kada nors čia grįš ir netikėtai atrasti L. Truikio „Apaštalai“, kuriuos prikėlė restauratorė Teresė Blažiūnienė. Tiesa, prieš tai reikia sutvarkyti sienas, kad jos nedrėktų.

Nuo 2018 m. birželio 14 d. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje saugoma palaimintojo Teofiliaus pirmojo laipsnio relikvija – kaulo dalis. Šalia, už stiklo, kabo votai – padėkos ženklai už išgelbėtas gyvybes ar sugrąžintą sveikatą, užtariant palaimintajam Teofiliui. Kiek tolėliau padėta ir „Malonių, gautų palaimintojo Teofiliaus užtarimu“ knyga. Kasmet ji pildosi žmonių liudijimais. Vieniems pakanka kelių eilučių, kiti vos įsitenka ir į vieną puslapį. Vienuolyne susitelkė ir nuo 2017 m. reguliarios maldos renkasi Teofilių bendruomenė, įkvėpta palaimintojo pavyzdžio stropiai melstis.

Restauravo kryžių

Šalia bažnyčios ilgus metus stovėjo kryžius, kuris čia atsirado 1937-aisiais. Mįslės, kokio medžio meistro rankos sukūrė kryžių, niekas neįminė. Nežinoma ir vieta, kur jis buvo išdrožtas. Sukrypęs ir sutrūnijęs medinukas drebėjo prieš kiekvieną žiemą, dvejodamas, ar sulauks dar vieno pavasario.

„Sovietmečiu kryžius buvo labai supaprastintas. Liko vos keli senieji akcentai“, – sesuo Gabrielė neslėpė, kad vienuolės ilgą laiką svajojo restauruoti medinuką ir grąžinti jam pirminį vaizdą. Galiausiai svajonė virto kūnu. Pasitelkęs archyvines nuotraukas, medžio meistras Ramūnas Raškauskas atkūrė kryžių tokį, koks jis buvo 1937-aisiais, Lietuvai minint 550 metų krikšto jubiliejų ir 20 metų nuo nepriklausomybės atgavimo.

Procesas: „Malonių, gautų palaimintojo Teofiliaus užtarimu“ knyga sparčiai pildosi. / E. Cickevičiaus, Seserų benediktinių nuotr.

Kol kas kryžius dar dirbtuvėse, tačiau jau netrukus jis grįš į savo vietą ir stiebsis į dangų visu ilgiu.

„Betoninis pamatas jau paruoštas. Ateities kartoms nereikės sukti galvos. Prireikus kryžių galės lengvai iškelti ir tvarkyti. Mums reikėjo viską iškapoti“, – pasakojo sesuo Gabrielė.

Palaimintojo T. Matulionio kryžiaus atšventinimo iškilmės numatytos birželio 14 d. Melstis, švęsti ir aukoti kviečiami visi norintys.

Ateityje prie vartų planuojame pastatyti lentelę, kuri padrąsintų užeiti. Pasauliečiai kažkodėl bijo.

Išgyveno aukso amžių

„Turbūt kyla klausimas, kuo T. Matulionis yra svarbus šiandienos kontekste?“ – trumpu pasakojimu sesuo Gabrielė perbėgo per palaimintojo biografiją ir laiką, kai ji buvo Kaune.

T. Matulionis į kunigus buvo įšventintas 1900 m., o į vyskupus – 1928-aisiais. Už nepaklusimą režimui jis teistas penkis kartus. Kalėjo Sokolnikų pataisos namuose, lageryje Solovkų salose, Vladimiro kalėjime, Vilniaus KGB kalėjime. Lageriuose dirbo sunkiausius darbus, bet niekada nesiskundė. Su kitais kalintais kunigais iš Rusijos lagerių 1933 m. spalio 19 d. jis grįžo į Kauną, kur buvo pasitiktas tūkstantinės minios. 1936–1943 m. T. Matulionis buvo paskirtas Benediktinių vienuolyno kapelionu ir Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi. Apsigyveno klebonijoje šalia bažnyčios. Anot pašnekovės, T. Matulionio valdymo metu vienuolynas išgyveno aukso amžių. Bendruomenė klestėjo tiek seserų skaičiumi, tiek dvasiškai. 1937 m. T. Matulionis reformavo vienuolių įvilktuvių ir amžinųjų įvilktuvių apeigas, kai, uždengta celūnu ir apiberta gėlėmis, jauna mergina miršta pasauliui, prisikeldama naujam gyvenimui. Sesuo Gabrielė paskutinioji vienuolė, kuriai teko laimė patirti tokias apeigas.

„Kas vyksta per įvilktuves? Lydima draugės pasaulietės, jauna mergina, apsivilkusi baltą suknelę, su rūtų vainikėliu ir lelija rankose eina per bažnyčią. Čia pat ji perrengiama abitu ir su nauju vardu pradeda naują gyvenimą“, – pasakojo sesuo Gabrielė.

Pasirengimas: vieta kryžiui paruošta, beliko sulaukti paties kryžiaus. / E. Cickevičiaus, Seserų benediktinių nuotr.

Gelbėjo žydus

T. Matulionis buvo maldos žmogus. Jis visą laiką meldėsi už Rusijos atsivertimą ir kvietė tai daryti kitus. Karo Ukrainoje fone, ši žinia, pasak sesers Gabrielės, lieka aktuali.

„Turime melstis už Ukrainą ir vieni už kitus. Maldos galybė per amžius buvo svarbi, tokia ir liko, – kalbėdama apie didelę T. Matulionio širdį, pašnekovė negalėjo nepaminėti žydų, kuriuos palaimintasis su seserimis slėpė po vienuolyno stogu. – Mūsų seserys į žydų getą Vilijampolėje siųsdavo maisto. Pintinės apačią ištepdavo derva, sudėdavo produktus, pergabendavo per Nerį, o gete žmonės jį iškraudavo ir įdėdavo miegančius vaikus, kuriuos parplukdydavo į mūsų krantą. Tada seserys vaikus išgabendavo į Čiobiškio vaikų prieglaudą ir ten slėpdavo nuo žydų persekiotojų.“

Sesuo Gabrielė priminė, kad taip buvo išgelbėta ir būsima pasaulinio garso pianistė Estera Elinaitė. Tuomet jai buvo treji. Iš pradžių ji slėpta benediktinių vienuolyne, vėliau Čiobiškio vaikų prieglaudoje ir Kaišiadorių kurijoje.

Už šį žygdarbį vyskupas Teofilius ir sesuo Angelė Misiūnaitė OSB 2003-iaisiais ir 2013-aisiais buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.


Aukos kryžiui restauruoti:

Kauno seserų benediktinių vienuolynas

Benediktinių g. 10, KAUNAS, LT-44261

Juridinio asmens kodas: 192064479

Sąskaita: SWEDBANKAS LT397300010002264595

Paskirtis: Auka kryžiui

GALERIJA

  • Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai
  • Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai
  • Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai
  • Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai
  • Grįžta senasis kryžius: į iškilmes kviečiami visi miestiečiai
Edgaro Cickevičiaus, Seserų benediktinių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Siaubingi zmones

Nukirto medzius karma bus

Nuomonė

Manau, jei Kauno savivaldybė galimai turi lėšų A.Brazausko paminklui, jų turėtų būti ir kryžiui restauruoti bei pastatyti.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS