Į AFRIKĄ NEIŠSKRIDĘS TILVIKAS ŽIEMOS KAUNE

Sparnuočiams galvas susuko itin šilta žiema, todėl dalis jų neišskrido į šiltus kraštus ir pasiliko Lietuvoje. Tačiau ornitologai kol kas padėties nedramatizuoja.

Sparnuočiams galvas susuko itin šilta žiema, todėl dalis jų neišskrido į šiltus kraštus ir pasiliko Lietuvoje. Tačiau ornitologai kol kas padėties nedramatizuoja.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius patikino, kad pasilikusių paukščių yra nemažai, daugiau nei paprastą žiemą.

„Kauno apylinkėse liko žiemoti pavieniai varnėnai. Laukuose yra užsilikusių pempių, vieversių, bet čia jų mažiau nei Nemuno deltoje, pamaryje, nes ten itin palankios sąlygos žiemoti“, – pasakojo R. Patapavičius.

Ornitologo teigimu, kauniečiai šiuo metu dar gali pamatyti gulbių, įvairiausių rūšių ančių, pilkųjų garnių, kragų, kirų. 

„Visi vandens telkiniai Kaune ir jo apylinkėse iki šiol neužšalę, net ir pačios mažiausios kūdros, paukščiai gali prasimaitinti, tad normalu, kad nemažai jų pasiliko, – aiškino R. Patapavičius. – Nemažai paukščių dieną skrenda į Lapių sąvartyną, kur gausu maisto, o nakvoja Nemuno salose, nes ten jiems saugu“.

Ornitologas džiaugėsi, kad vis dėlto didžioji dauguma paukščių išskrido. Jeigu staiga atšals ir vandens paviršių padengs ledas, dalis pasilikusių sparnuočių patrauks į šiltus kraštus, tačiau likusiems grės pražūtis nuo bado ir šalčio.

Jis įspėja žmonės, kad nereikėtų skubėti tiesti pagalbos rankos žiemojantiems paukščiams. „Globos jiems prireikia tik tada, kai susidaro ištisinė sniego danga ir jie nebegali patys savarankiškai susirasti maisto, – paaiškino jis. – Be to, reikia tinkamo lesalo, nes nuo netinkamo sparnuočiai gali susirgti ar net nudvėsti“.

Pasilikę vandens paukščiai suskris žiemoti į niekada neužšąlančius vandens telkinius. Kaune – tai dalis Nemuno prie Kauno hidroelektrinės. Tai pati didžiausia vandens paukščių žiemavietė Lietuvoje.

Labiausiai ornitologą nustebino Panemunėje žiemojantis krantinis tilvikas. Tai paukštis, kuris skrenda žiemoti į Pietų Afriką, prie Sacharos dykumos. Iš Lietuvos į šiltus kraštus jie migruoja labai anksti, rudens pradžioje.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje šis paukštis liko žiemoti ir neišskrido. Spėju, kad jis serga ar šiaip yra silpnas“, – teigė R. Patapavičius.