Du konkursai
Festivalyje tarp besilinksminančių žmonių pagalbos staiga prireikia nėščiai moteriai – netikėtai ji praranda sąmonę. Paramedikus iškvietęs jos sutuoktinis suglemba atvykusiųjų akivaizdoje. Paaiškėja, kad jaunas vyras apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Sveikatos priežiūros specialistams tenka skubiai įvertinti abiejų nukentėjusiųjų būklę, nustatyti, kuriam pagalbos reikia pirmiausia, ir pasiskirstyti užduotimis.
Tai – ne tikra nelaimė, o viena iš situacijų, kurias teko spręsti Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, vykusių pirmosios pagalbos žaidynių dalyviams. Tą pačią dieną čia vyko ir Nacionalinis paramediko profesinio meistriškumo konkursas, tad vienoje vietoje susitiko skirtingų studijų ir mokymo programų dalyviai, kuriuos vienijo bendras tikslas – pasirengti padėti žmogui, kai pagalbos reikia nedelsiant.
Penktosiose Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybose dalyvavo 29 komandos iš septyniolikos mokymo įstaigų. Nacionaliniame paramediko profesinio meistriškumo konkurse savo gebėjimus išbandė dar aštuonios komandos. Kiekvieną jų sudarė trys žmonės.
„Susidomėjimas kasmet išlieka didelis. Dalyvių skaičius nemažėja“, – džiaugėsi viena iš renginio organizatorių Ugnė Malašauskaitė.
Į renginį komandos registruojasi savanoriškai. Tą jos daro likus maždaug mėnesiui ar dviem iki varžybų.
Geriau klyskime čia, bet neklyskime, kai jau tikrai reikės teikti pagalbą.
Simuliuotos situacijos
Abiejų konkursų dalyvių laukė po penkias praktines užduotis: komandoms teko gaivinti suaugusiuosius ir vaikus, stabdyti kraujavimą, vertinti įvairias traumas ir atpažinti pavojingas sveikatos būkles.
Paramedikų konkurse užduotys reikalavo dar daugiau profesinių žinių. Būsimieji specialistai turėjo spręsti sudėtingesnes klinikines situacijas, susijusias su sunkiomis traumomis, vaikų ir suaugusiųjų gaivinimu, kitomis ūmiomis būklėmis.
Imituojamos nelaimės buvo išbarstytos visame mokymo centro pastate, todėl dalyviams teko skubėti iš vienos patalpos į kitą, reaguoti į tariamų nukentėjusiųjų pagalbos šauksmus ir greitai įvertinti besikeičiančias aplinkybes. Rūsyje buvo imituojamas festivalis, viename pirmojo aukšto kabinete – kūdikio springimo scena, kitame – kritimas nuo kopėčių.
„Komandoms skiriamas tam tikras laikas, per kurį jos turi atlikti reikiamus veiksmus – suteikti pirmąją arba skubiąją pagalbą. Užduotys iš esmės panašios, tačiau skiriasi pagal tai, kokio lygio pagalbą dalyviai turi suteikti“, – esmę dėstė U. Malašauskaitė.
Komisija stebėjo, ar komandos teisingai įvertina situaciją, ar tinkama eiga atlieka veiksmus, kaip pasiskirsto darbais ir ar sugeba užduotį atlikti per duotą laiką. Svarbus buvo ne tik galutinis rezultatas, bet ir kiekvienas sprendimas, vedantis jo link.
„Esate įsitikinę, kad viskas? Dar turite laiko pasitikrinti“, – dalyviams teko įveikti ir papildomą iššūkį – komisijos klausimus, verčiančius dar kartą apgalvoti savo sprendimus.
Geriau klysti pratybose
Pirmosios pagalbos varžybų tikslas – ne vien išrinkti geriausius. Praktinės situacijos, anot organizatorių, – puiki galimybė pastebėti savo silpnąsias vietas ir išmokti veikti tada, kai aplinkybės nepalankios, o sprendimus reikia priimti nedelsiant.
„Mes susirinkome patirčių. Mes susirinkome klysti. Geriau klyskime čia, bet neklyskime, kai jau tikrai reikės teikti pagalbą“, – į dalyvius kreipėsi VšĮ Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centro „IRTA“ direktorė, vyriausioji varžybų teisėja Irena Malašauskienė.
Ji pabrėžė, kad net gerai išmokti veiksmai stresinėje situacijoje gali pasimiršti. Todėl svarbu ne tik įsiminti teoriją, bet ir išlaikant susikaupimą jas paversti praktika. Šią formulę I. Malašauskienė iliustravo ir asmenine istorija, kai medikų komandai teko skubėti pas maždaug vienų metų užspringusį vaiką. Atvykę specialistai mažylį rado be sąmonės, tačiau jo mama jau teikė pirmąją pagalbą ir klausėsi skubiosios pagalbos dispečerio nurodymų.
„Tas mamos ramybė nuramino mane“, – prisiminė medikė.
Mamos gebėjimas nesutrikti padėjo susikaupti ir atvykusiai komandai. Ji galėjo tęsti pradėtus veiksmus ir pasirūpinti vaiku. Galiausiai mažylis į klinikas buvo nuvežtas kvėpuojantis ir atgavęs sąmonę.
„Šis atvejis puikiai parodė, kaip svarbu, kad pirmąją pagalbą mokėtų teikti ne tik profesionalai. Iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai šalia esantis žmogus gali būti vienintelis, galintis imtis pirmųjų veiksmų. Jeigu mama būtų sutrikusi, neklausiusi dispečerio nurodymų ir nepradėjusi teikti pagalbos, situacija galėjo susiklostyti kitaip“, – todėl praktinės pratybos, I. Malašauskienės įsitikinimu, svarbios ne tik būsimiems medikams – jos gali padėti pasirengti ir realioms nelaimėms namuose, gatvėje, darbe ar viešame renginyje.
Ne tik laimėti
Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą svarbus ne tik medikams – net ir pagrindinės žinios gali padėti tinkamai reaguoti nelaimės atveju. Todėl vienas iš paramedikų rengimo tikslų – ne tik paruošti profesionalius specialistus, bet ir prisidėti prie pirmosios pagalbos žinių sklaidos visuomenėje.
„Rengdami paramedikus jaučiame atsakomybę, kad pirmosios pagalbos žinios pasiektų kuo daugiau žmonių. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog nelaimės atveju laiku suteikta pagalba gali turėti lemiamą reikšmę“, – kalbėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.
Ši mintis atsispindėjo ir renginio veiklose. Jos buvo skirtos ne vien konkursų dalyviams – savo jėgas ir gebėjimą reaguoti į tam tikras situacijas galėjo išbandyti ir kiti lankytojai. Tokia galimybė leido praktiškai susipažinti su pirmosios pagalbos principais ir įvertinti, kaip svarbu nelaimės akimirką išlikti budriam ir gebėti tinkamai reaguoti.
Renginio lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos masinių nelaimių logistikos automobilį, susipažinti su jame naudojama įranga ir dalyvauti edukacinėse veiklose. Taip renginys tapo proga ne tik būsimiems specialistams pademonstruoti savo žinias, bet ir visuomenei iš arčiau pažinti skubiosios medicinos pagalbos darbą.
Naujausi komentarai