KAIMYNŲ DOVANA – 180 TONŲ ŠIUKŠLIŲ

Atgaudama savo senelių žemę Šančiuose kaunietė Ingrida Maleckienė negalėjo nė įsivaizduoti, kiek bėdų dėl jos turės. Moteris ją gavo su ilgamečiu šančiškių palikimu – didžiuliu sąvartynu.

Atgaudama savo senelių žemę Šančiuose kaunietė Ingrida Maleckienė negalėjo nė įsivaizduoti, kiek bėdų dėl jos turės. Moteris ją gavo su ilgamečiu šančiškių palikimu – didžiuliu sąvartynu.

Kainavo tūkstančius

"Mane tuomet patikino, kad sąvartynas geriau nei pelkė. Esą, išsivalysiu ir galėsiu gyventi", – I.Maleckienė prisiminė, kaip sutiko atsiimti sklypą Sodų g. Tuomet jai buvo pagrasinta baudomis, jei kuo greičiau neišveš visų šiukšlių.

Anot moters, iki pernai sausio iš 9 arų sklypo buvo išvežta 180 tonų atliekų. Tokia paslauga kaunietei kainavo 15 tūkst. litų.

"Kadangi kaimynai skųsdavosi amžinu sąvartynu, seniūnas kartą buvo jį išvežęs. Man pasakė, kad tai jam kainavo 13 tūkst. litų, ir tai esą seniūnijai per brangu. Todėl kai man grąžino sklypą, iškart sulaukiau grasinimų baudomis", – išvaliusi teritoriją I.Maleckienė apsitvėrė tinkline tvora ir uždėjo lentelę: "privati valda, šiukšlinti draudžiama".

Šiukšlina kaimynai

Užrašas nepadėjo. Grįžusi iš užsienio moteris bejėgiškai stebėjo, kaip jos sklypas vėl pildosi atliekomis. Šių metų pavasarį neiškentusi ji vėl pasamdė ekskavatorių, kuris šiukšles sustūmė į vieną vietą. Vietoj tinklinės tvoros I.Maleckienė sustatė milžiniškus blokus, kad teršėjai nesugebėtų permesti šiukšlių į jos sklypą.

Tačiau dabar moteris atsidūrė aklavietėje. Blokais apstatyta sklypo dalis buvo vienintelė vieta, per kurią ji galėjo patekti į savo teritoriją. Įvažą užtveria ir kitapus blokų nustumtas šiukšlių kalnas, kuris kas dieną vis didėja.

Anot I.Maleckienės kaimynų, situacija nesikeičia jau kelis dešimtmečius ir ji nepasikeis, kol nebus iškraustytas kaimynystėje stovintis avarinės būklės medinis daugiabutis. Jame yra įkurti socialiniai būstai, keli butai yra privatizuoti. Kai kuriuose iš jų gyventojai apsigyvenę nelegaliai.

Nėra atsakingų

Tik vienas butas turi savo kanalizaciją ir vandentiekį, kiti naudojasi lauko tualetais, kurių turinį pila į gretimą I.Maleckienės sklypą. Nors dėl daugybės moters ir jos kaimynų skundų savivaldybė namui nupirko tris mažus konteinerius, atrodo, kad 11 butų gyventojų jų nepakanka ir didžioji dalis šiukšlių keliauja už tvoros.

I.Maleckienės kaimynai kraupsta pagalvoję, ko prisigėrusi yra sklypo žemė. Ten galima rasti ir vaistų, ir gyvsidabrio atliekų. Seniūnas moteriai siūlė pasistatyti namą ir tuomet kaimynai nebedrįs ten pilti šiukšlių. Tačiau I.Maleckienė neįsivaizduoja, kaip šiuo metu ten būtų galima statytis namą: "Žemė turėtų išsivėdinti nuo tos smarvės, o tai neįmanoma, nes jie toliau pila srutas."

Moteriai pikčiausia, kad Šančių seniūnijoje dėl susidariusios situacijos ją siunčia į savivaldybę, o iš ten – atgal. Problema taip ir lieka neišspręsta, nes niekas neprisiima atsakomybės.

Konteineriais nesinaudoja

Šančių seniūnas Ričardas Rusteika patikino, kad apie situaciją Sodų g. 40 žino ir seniūnija padarė viską, kas įmanoma. "Daugelį metų šalia gyvenantys žmonės buvo įpratę sklypą naudoti kaip atliekų duobę. Kiek galėdavome, jį išvalydavome, o dabar, kaip suprantu, jo savininkė ieško, kas už ją ir toliau valys. Iš tikrųjų liūdna ten", – sakė seniūnas.
Pasak jo, buvo sušaukti gyvenamojo fondo administravimo specialistai, policijos, "Kauno švaros" ir Kauno komunalinio ir butų ūkio atstovai. Po pasitarimo buvo nupirkti trys konteineriai.

"Konteineriai yra, tik ne visi jais naudojasi. O priversti naudotis ar pastatyti prie tos vietos policininką negalime", – anot R.Rusteikos, sunku išnaikinti per ilgus metus įsitvirtinusį įprotį mesti šiukšles į sklypą.

Bandys iškraustyti

Paklaustas, ar tikrai savivaldybei priklausančiame name gyvena nelegalūs gyventojai, seniūnas patikino, kad jie gyvena privatizuotuose butuose, ir tai esą apsunkina situaciją.
"Vienintelis dalykas, ką mums pavyko pasiekti su gyvenamojo fondo administravimo skyriumi, kad bus stengiamasi iškeldinti tuos nelegalius gyventojus. Bus imamasi priemonių pripažinti namą avariniu ir tada bus galima jį parduoti. Tik klausimas, kas norės pirkti namą su dalimi privačių butų", – teigė R.Rusteika.

Pasak jo, jei namas būtų pripažintas avariniu, socialinio būsto gyventojai būtų iškeldinti į kitą vietą, o nelegalai turės patys susirasti, kur gyventi. Vis dėlto, seniūnas pabrėžė, kad procedūra gali užtrukti ne vienus metus.

"Procedūros įstatymiškai gan sudėtingos ir ilgai trunkančios. O jeigu dar atsiranda gudrių žmonių, kurie sugeba tas procedūras vilkinti, tai jos dar prailgėja", – sakė R.Rusteika.
"Kauno diena" apie šią problemą jau yra rašiusi prieš dvejus metus. Per tą laiką pasikeitė vienintelis dalykas – atsirado sklypo savininkė.