Ankstyvas paskelbimas
Dar pavasarį V. Matijošaitis viešai patvirtino, kad vėl sieks Kauno mero posto. Vieni pirmųjų kandidatą iškėlė Lietuvos socialdemokratai. Kitos partijos rengė vidinius rinkimus, todėl jų kandidatai į merus paskelbti tik neseniai.
„Sprendimo tokio didelio ir kieto nėra, bet į rinkimus, matyt, eisiu. Žmonai nepasakiau dar šito. Blogiausia, kad pradedi daug darbų ir nespėji pabaigti, šiuo metu pabaigta tik 80 proc. to, ką šioje kadencijoje buvome suplanavę. Ir dar daugiau priplanavome kitai kadencijai“, – LRT televizijai dar balandį kalbėjo V. Matijošaitis.
Šiek tiek anksčiau viešai savo kandidatą pristatė socialdemokratai. Kovo pabaigoje rinkosi Kauno miesto socialdemokratų ataskaitinė konferencija. Jos metu skyriai į Kauno mero rinkimus delegavo dabartinį Seimo narį Audrių Radvilavičių. Partija tuomet skelbė, kad politiko gyvenimas ir veikla – neatsiejami nuo Kauno.
Partijos pranešime skelbta, kad A. Radvilavičius gimė 1966 m. Kaune. Čia jis baigė studijas: Vytauto Didžiojo universitete įgijo informatikos specialisto kvalifikaciją, o vėliau – miškininko diplomą Kauno miškų ir inžinerijos kolegijoje.
„Miestas negali būti valdomas vien šūkiais. Reikia sprendimų, kurie remiasi aiškiais duomenimis, inovacijomis ir atsakomybe. Miestas yra visų gyventojų atsakomybė, o mero užduotis kartu su taryba – girdėti visas puses, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius ir poreikius suderinti su galimybėmis“, – tuomet kalbėjo socialdemokratų kandidatas.
Seimo narių desantas
Socialdemokratai – ne vieninteliai, kurie į Kauno mero postą deleguoja esamus Seimo narius, tokiu keliu pasekė dar bent kelios partijos.
Spalio pradžioje viešai paskelbti Liberalų sąjūdžio ir „Nemuno aušros“ kandidatai.
Liberalai į mero rinkimus deleguoja Simoną Kairį. Jis – buvęs kultūros ministras, į Seimą pateko laimėjęs viendamdatėje rinkimų apygardoje, kai įveikė tuometį konservatorių partijos lyderį Gabrielių Landsbergį.
BNS skelbė, kad Kauno liberalai rinkosi iš penkių kandidatų, be S. Kairio dar keltos verslininko Mindaugo Gyvio, eksparlamentaro Mariaus Matijošaičio, buvusio Kauno miesto mero ir vicemero Rimanto Mikaičio ir partijos miesto skyriaus pirmininko Sigito Šliažo kandidatūros, tačiau pastarieji savo kandidatūras atsiėmė.
„Kauniečiai visada garsėja savo išdidumu ir racionalumu. Pastarosios Kauno miesto mero V. Matijošaičio kadencijos įvykiai, neūkiški sprendimai, neskaidrios sklypų istorijos turėjo jei ne įžeisti, užgauti, tai bent vis garsiau kelti klausimą, ar viskas čia tvarkoje? Laikas perkelti sprendimų priėmimą iš mero kabineto į demokratiškas piliečių dirbtuves, įdiegti skaidrumo standartą, tam panaudojant dirbtinio intelekto įrankius, ir grąžinti pagarbą faktams ir duomenims, o ne mero nuomonei“, – kalbėjo S. Kairys, pridurdamas, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimui.
Šį mėnesį „aušriečiai“ paskelbė, kad Kauno mero posto sieks Seimo narys Karolis Neimantas.
„Kaunas pasirinktas neatsitiktinai. Šis miestas ir, ypač žmonės, man patinka vis labiau. Kauniečiai – vieni didžiausių Lietuvos patriotų, esate mūsų valstybingumo pamatas. Noriu, kad Kaunas būtų Lietuvos sporto sostinė. Čia gimsta stipriausi klubai, kurių garbingas vardas – „Žalgiris“ – tapo kur kas daugiau nei sportu: tai mūsų istorija ir tapatybė.
Tačiau tuo neapsiribojame: Kauną matau kaip visapusišką Lietuvos sporto ir aktyvaus gyvenimo epicentrą. Būdamas geografinis Lietuvos centras, miestas atveria geriausias galimybes verslui, o jį supančios modernios susisiekimo sistemos užtikrina veržlų tempą. Atėjo laikas kauniečiams būti pirmiems“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikas, pridūręs, kad turi daug idėjų ir apie jas informuos artimiausiu metu.
Kitų partijų kandidatai
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija artėjančiuose rinkimuose kelia visuomenininko, žurnalisto, istorijos tyrinėtojo, Ukrainos rėmėjo Šarūno Jasiukevičiaus, dar žinomo kaip „Praeities žvalgas“, kandidatūrą.
Konservatoriai kvietė ir visuomenę iš anksto išreikšti nuomonę, kas galėtų atstovauti rinkimuose, tad galiausiai iš keturių kandidatų Kauno skyrius pasirinko būtent Šarūną.
„Kauno miesto žmonės pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti savo miesto vadovu. Kaunas – stipraus akademinio potencialo ir inovacijų centras – gali tapti ir saugumo bei atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai. Privalome kurti patrauklią aplinką jaunoms šeimoms: investuoti į būsto prieinamumą, vaikų priežiūros infrastruktūrą, kurti palankias sąlygas dirbantiems tėvams. Miestas, kuriame saugu ir patogu gyventi, kuriame nei vienas nėra pamirštas – tai pagrindiniai TS-LKD komandos prioritetai savivaldos rinkimuose Kaune“, – kalbėjo konservatorių partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Dvi neparlamentinės politinės jėgos – Laisvės partija ir Lietuvos žaliųjų partija – kitąmet vyksiančiuose mero rinkimuose pasirinko dar kitą strategiją. Abi partijos kelia vieną kandidatę – Žaliųjų partijos lyderę Ievą Budraitę.
„Kauną kuriame kartu ir Kaunas priklauso kiekvienam kauniečiui, ne vienai šeimai ir tikrai ne vienam merui. Todėl norėčiau, kad mes priimtume šitą dogmą ir daugiau nenuolaidžiautume. Nenuolaidžiautume tam, ką matome šiandien, – koncentruotą didelę galią vienose rankose, nenuolaidžiautume tai bachūriškai politikai, kuri reiškia, kad tas, kas stipresnis, to ir tiesa, to ir valia“, – politikės komentarą skelbė BNS.
Naujas komitetas
Vasaros pabaigoje įregistruotas naujas politinis komitetas „Kuriantis Kaunas“.Jo pirmininkas Kęstutis Padriezas tikino, kad is politinis komitetas turi ambicijų artėjančiuose savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, tačiau kol kas konkrečios kandidatų pavardės neskelbiamos.
„Mūsų stiprybė – skirtingos patirtys, kompetencijos ir bendras požiūris į Kauno ateitį. Norime suburti žmones, kurie ne tik mato miesto problemas, bet ir žino, kaip jas spręsti. „Kuriantis Kaunas“ siekia būti platforma žmonėms, kuriems rūpi miesto gyvenimas – nuo švietimo, kultūros ir verslo iki infrastruktūros, socialinių paslaugų bei savivaldos sprendimų. Manome, kad miestui reikia ne dar daugiau gražių pažadų, o geresnio jau veikiančių sistemų darbo, atviresnės valdžios ir didesnio dėmesio kiekvienam Kauno rajonui“, – „Kauno dienai“ komentavo K. Padriezas.
Pasak jo, naujasis politinis komitetas į artėjančius savivaldos rinkimus žvelgia atsakingai, kartu siekia pelnyti kauniečių pasitikėjimą ir kartu ieškoti geriausių sprendimų Kauno ateičiai.
„Siekiame pasiūlyti kauniečiams aiškią alternatyvą, paremtą atsakingu miesto finansų naudojimu, atskaitomybe gyventojams ir dėmesiu toms problemoms, kurios, nepaisant matomų miesto pokyčių, lieka neišspręstos.
Kaunas per pastaruosius metus labai pasikeitė. Tačiau atėjo laikas naujam etapui, kai miesto pažangą vertinsime ne tik pagal pastatytus objektus ar nutiestas gatves, bet ir pagal tai, kaip savivalda bendrauja su gyventojais, kaip priima sprendimus ir kaip už juos atsiskaito. Svarbu ne tik kiek gatvių sutvarkoma, bet ir kaip tai daroma“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasak komiteto „Kuriantis Kaunas“ pirmininko, komandos formavimas ir pasirengimas rinkimams – vieni svarbiausių darbų.
„Siekiame, kad kandidatų sąraše būtų žmonių, turinčių skirtingų profesinių kompetencijų, praktinės patirties ir aiškų supratimą apie Kauno poreikius. Mums svarbu ne kuo greičiau paskelbti pavardes, o pristatyti komandą, kuri galėtų prisiimti atsakomybę už savo siūlomus sprendimus. Neieškome ir „žvaigždžių“, kurios pritrauktų dėmesį – kviečiame į komandą tuos, kas yra nusiteikę skirti savo laiką miestui ir miestiečių gerovei.
Mūsų požiūriu, Kaunui reikia mero, kuris gebėtų ne tik inicijuoti didelius projektus, bet ir girdėti gyventojus, telkti skirtingų sričių specialistus ir užtikrinti, kad savivaldybės sprendimai būtų aiškūs ir pagrįsti. Būsimo miesto vadovo darbotvarkėje turėtų būti atviresnė savivalda, skaidrus miesto lėšų naudojimas, spartesnė daugiabučių renovacija, dėmesys ilgai remonto laukiantiems rajonams ir veiksmingesnės viešosios paslaugos“, – dienraščiui toliau dėstė K. Padriezas.
Viešojoje erdvėje sklido kalbos, kad naujame komitete yra pavardžių, kurios anksčiau buvo „Vieningo Kauno“ sąrašuose bei tų, kurie jau dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijoje. K. Valenta konkrečių pavardžių neįvardijo, tik pažymėjo, kad savivaldos patirtis laikoma privalumu, o ankstesnės pareigos ar narystė politinėje organizacijoje esą savaime dar nieko negarantuoja.
„Mums svarbu, kad kiekvienas prie komiteto prisijungęs žmogus pritartų mūsų veiklos principams – atvirumui, atsakomybei, pagarbai gyventojams ir aiškiam atsiskaitymui už atliktus darbus.
Nenorime žadėti kauniečiams to, kas mieste jau sukurta ar veikia. Norime kalbėti apie tai, kas vis dar neveikia pakankamai gerai. Mūsų siekis – Kaunas, kuriame gyventojas nėra vien savivaldybės paslaugų gavėjas ar rinkėjas kas ketverius metus. Jis turi būti miesto sprendimų dalyvis.
„Kuriantis Kaunas“ – tai kvietimas ne tik stebėti, kaip keičiasi miestas, bet ir pačiam prisidėti prie jo ateities, todėl kviečiame susisiekti visus, kurie turi idėjų ir nori tapti mūsų iniciatyvos dalimi“, – kalbėjo politinio komiteto pirmininkas.
Politinis chaosas?
Politologas Bernaras Ivanovas mano, kad artėjantys rinkimai Kaune taps politinio chaoso dalimi.
„Bus didelis klounų šou, kurio laukia liūdnas naujai besiskelbiančių lyderių finalas. Įvertinus administracinius resursus, įdirbį, dabartinius merus, tarp jų ir Kauno, yra sudėtinga nugalėti. Yra tikimybė, kad esamas meras triuškinamai nušluos kitus, nes matome, kada dabar yra įtraukiami įvairūs savivaldybės projektai, kurie turi agitacinę pusę. Be to, V. Matjošaitis buria ir komandą, tad tai irgi suteikia pranašumo. Tad tiems, kurie bando jį išversti iš posto, yra labai sudėtinga.
Kuo kiti gali permušti didelius projektus? Kaip patraukti dėmesį? Nebent vykdant negatyvią kampaniją, bandant traukti visokius skeletus ir su jais po Kauną lakstyti. Bet vertybinė politika Lietuvoje tapo toksiška ir su tokia vėliava eiti į rinkimus joks polittechnologas nepatars. Kaip tik dabar rekomenduojama santūri, nuosekli, konkrečiais ir racionaliais darbais pozicionuojama kampanija. Deja, bijau, kad mūsų opozicija be lozungų nelabai ką turi“, – „Kauno dienai“ komentavo B. Ivanovas.
Dabar rekomenduojama santūri, nuosekli, konkrečiais ir racionaliais darbais pozicionuojama kampanija.
Pasak politologo, net ir nacionalinė politika dažnai pastatyta yra ant lozungų, tačiau neturi jokio turinio. Tai persikelia ir į vietos politiką, kai gerai besitvarkantiems merams tarsi sudaromos sąlygos ir toliau likti valdžioje.
Paklausus, ar pasiteisina sprendimas į mero postą siūlyti Seimo narius, politikos ekspertas tai įvardijo lyderių trūkumu. Pasak pašnekovo, esamoje partinėje sistemoje jauniems, veržliems, idėjų turintiems žmonėms sudėtinga prasimušti karjeros kelią, todėl visuose rinkimuose matomi tie patys politikų veidai.
„Tai yra viena didžiųjų problemų, kad nėra politinės lyderystės ir konkurencijos. Yra labai trumpas partijų suoliukas, partijose vangiai vyksta karjeros kilimas, tie partijų liftai nelabai veikia. Dabar viską labai nori kontroliuoti savi, kartais net giminaičiai, todėl tai trukdo pakilti naujiems lyderiams, todėl partijos ir toliau renkasi iš senbuvių, nors jie dažniau rodo beviltišką situaciją, o ne suteikia pranašumų. Kaip tik taip suteikiama galimybė kritikuoti, kad viskas yra centralizuotai valdoma iš Vilniaus, o regionai nori daugiau laisvės“, – savo poziciją dėstė politologas.
Jis įsitikinęs, kad miestams rūpi konkretūs dalykai: spūstys, transportas, gatvės, švietimo įstaigos ir pan., todėl kai politikai ateina su abstrakčiomis vertybinėmis idėjomis, tai rinkėjams paprastai nedaro didelio įspūdžio.
Didesnė opozicija?
Pasak B. Ivanovo, Kauno taryboje po rinkimų gali būti daugiau pokyčių, bet tie pokyčiai palies opoziciją, valdantieji, tikėtina, išliks tie patys.
„Galima tikėtis didesnio opozicinio atstovavimo, nes dabar centrinei figūrai – merui – neužtenka pasakyti, kad balsuotų už jo žmones. Be to, kiek gi galima ten savo artimuosius proteguoti, tai žmonėms gali nusibosti. Per darbą opozicijoje galbūt politikams pavyks daugiau atverti politinę virtuvę visuomenei, parodant, kas vyksta savivaldybėje“, – kalbėjo politologas.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 7 d.
(be temos)
(be temos)
(be temos)