KAUNE GALIMA NUSIPIRKTI IR KENGŪRĄ

Brangiausi šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo parduodami gyvūnai yra trys pilkarusvės kengūros, pigiausi – smulkios žuvys.

Parduoda po 200 per metus

Į Lietuvos zoologijos sodą kviečiami užsukti ne tik norintys gyvūnais pasigrožėti arba apie juos daugiau sužinoti, bet ir tie, kurie norėtų jų įsigyti.

Sodas skelbia, kad dabar perduodama dešimt nenustatytos lyties Burundžio princesių, tiek pat zebrinių pseudotrofėjų, trys pilkarusviai kengūrų patinai, du karčiuotųjų avinų patinai, 25 nenustatytos lyties skraidantys egiptiniai šunys.

Pastarieji įkainoti po 15,93 euro. Brangiausiai įvertintos kengūros – po 767,49 euro. Avinai – po 358,84 euro, o žuvytės (Burundžio princesės, ciklidai) – po 1–2 eurus.

Tiesa, kai kuriuos gyvūnus gali laikyti tik licenciją turintys zoologijos sodai, kai kuriems  įsigyti pakaktų specialių leidimų

Zoologijos sodas kasmet vidutiniškai parduoda apie 200 gyvūnų.

Kontrolė tampa iššūkiu

Zoologijos sodo vyr. biologas Benas Arūnas Noreikis pasakojo, kad iš visų šiame sode auginamų gyvūnų visliausi yra įvairūs vabzdžiai ir žuvys. "Jie deda net tūkstančius kiaušinių", – pastebėjo B.A.Noreikis.

Anot jo, daugiausia palikuonių gali susilaukti įvairių rūšių tarakonai, svirpliai, milčius (skaičiuojami dešimtimis tūkstančių), gyvalazdės, ciklidai, auksiniai melanochromiai (šimtais).

"Visliausių trejetuko neįvardysiu, nes kiekvienai laikomai rūšiai yra taikoma veisimo programa. Atsižvelgiant į įvairius aspektus nustatome, ar iš viso reikėtų laikomą rūšį veisti, ar yra tam poreikis bei tinkamos sąlygos. Jų populiaciją stengiamės kontroliuoti. Kai kurie gyvūnai yra sterilizuoti, kai kurie atskiriami rujos metu, kai kuriems taikomos kontraceptinės priemonės", – pasakojo vyr. biologas.

Visliausių trejetuko neįvardysiu.

Kiekvienai laukinių gyvūnų rūšiai nėra veterinarinių kontraceptinių preparatų, tad, B.A.Noreikio teigimu, populiacijos kontrolė kartais būna rimtas iššūkis ir todėl sulaukiama prieauglio.

"Tokiais atvejais bendradarbiaujame su kitais EAZA zoologijos sodais ir nemokamai siūlome savo perteklių. Jeigu nėra norinčiųjų, tai ieškome kitų kelių, pavyzdžiui, parduoti", – sakė sodo atstovas.

Jis paminėjo, kad Lietuvos zoologijos sode laikomų korsakų (stepinės lapės) vada gali būti net iki vienuolikos palikuonių. "Šiuo metu turime keturias pateles. Jeigu jos nebūtų sterilizuotos, per vieną veisimo sezoną jų populiacija išaugtų daugiau kaip 40", – skaičiavo B.A.Noreikis.

Begemotas begemotui nelygus

Pasidomėjome, kuris iš šiuo metu parduodamų gyvūnų yra įvertintas brangiausiai? Vyr. biologas pasakojo, kad zoologijos sodai, kurie yra EAZA nariai, neįkainoja savo gyvūnų.

"Jie neparduodami, o paskolinami (dalyvaujant veisimo programose), atiduodami apsaugai, gali būti ir mainai. Tačiau Lietuvos zoologijos sodo gyvūnai priklauso valstybei, tad privalome juos užpajamuoti kaip saugomą turtą. Gyvūno vertė pinigine išraiška nustatoma pagal daugelį aspektų: rinkos kainas, gyvūno amžių, sveikatos būklę, retumą, veisimo potencialą, esamas laikymo sąlygas, gyvūno individo charakterį, susigyvenimą su savo gentainiais. Taigi vertės atžvilgiu begemotas begemotui nelygus", – aiškino B.A.Noreikis.

Brangiausiai įvertinti gyvūnai Lietuvos zoologijos sode yra žirafos – vidutiniškai po 9 tūkst. eurų.

Vyr. biologas pridūrė, kad prieš atiduodant ar parduodant gyvūną privaloma laikytis EAZA reikalavimų, kad gyvūnas nepatektų į prastesnes laikymo sąlygas.

Zoosodas šiuo metu laukia antrųjų pusių manului ir vilpyšiui (miškinei katei). Naujų gyventojų įkurtuvės planuojamos skrupulingai dėl laukiamos sodo rekonstrukcijos.

"Jau statome ir planuojame statyti naujus voljerus, rekonstruosime kai kuriuos esamus ir kai kurių rūšių net atsisakysime. Statybų metu prireiks kai kuriuos gyvūnus laikinai apgyvendinti kitose vietose ir tai bus komplikuotas procesas", – neslėpė B.A.Noreikis.