KAUNE VYKS MASINIAI GAIVINIMO MOKYMAI PO ATVIRU DANGUMI: SIEKS REKORDO

Sekmadienį Kaune numatyti didžiausi pradinio gaivinimo mokymai po atviru dangumi „Kaunas gaivina“. Organizatoriai sieks rekordo.

Nereiki bijoti

Pirmą kartą mieste organizuojamo renginio „Kaunas gaivina“ sumanytojai jau ruošia gaivinimo manekenus. Pagal pirminį planą sekmadienį Santakos parke jų turėtų būti kiek daugiau nei pusantro šimto. Suguldytos greta, žmogaus pavidalo figūros kvies miestiečius mokytis gyvybiškai svarbių gaivinimo veiksmų.

„Tokios antraštės, kaip „Prekybos centre susmuko žmogus, tačiau niekas nepriėjo padėti“, vis dar liūdina. Šio renginio idėja – apmokyti kuo daugiau žmonių ir pasakyti, kad gaivinimas nėra sudėtingas“, – viena idėjos sumanytojų LSMUL Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė vylėsi, kad iniciatyva, įtraukta į programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tinklelį, žmonėms bus ne tik įdomi, bet ir naudinga.

Praktika rodo, kad didelė dalis ne ligoninėje įvykstančių staigaus širdies sustojimo atvejų ištinka aplinkinių akivaizdoje. Tokiomis situacijomis atsitiktinių praeivių ar artimųjų laiku pradėtas pradinis gaivinimas tikimybę išgelbėti gyvybę padidina net iki 70 proc. Kiekviena uždelsta minutė išgyvenimo šansus mažina maždaug 7–10 proc.

„Tie žmonės, kurie su manekenu nėra bandę mokytis gaivinti, nutikus nelaimei nesiryžta gaivinti. Bijo pakenkti, ypač jei tai yra artimasis“, – G.Mickutė atkreipė dėmesį į tai, kad turintys gaivinimo žinių, bet neišbandę jų praktikoje, sekmadienį būtinai turėtų atvykti į Santaką.

Realybė: nors žino, kaip gaivinti, akistatoje su nelaime, ne vienas žmogus išsigąsta. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nereikia bijoti

Pamačius susmukusį žmogų, pirmiausia, pasak G.Mickutės, reikia įvertinti, ar jis kvėpuoja, ar yra širdies veikla, ar prarado sąmonę.

Supratus, kad žmogų ištiko klinikinė mirtis, reikia kviesti greitąją pagalbą ir pradėti daryti krūtinės paspaudimus – išorinį širdies masažą. Atverti kvėpavimo takus, viena ranka pakelti smakrą, kitos rankos delną uždėti ant kaktos ir atlošti galvą.

Atlaisvinus kvėpavimo takus reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Vienos rankos delno pagrindas dedamas ant gaivinamojo krūtinkaulio vidurio. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pagrindu spaudžiamas krūtinkaulis. Rankos per alkūnes turi būti tiesios, spaudžiama tiesiai žemyn. Krūtinė spaudžiama viršutinės kūno dalies svoriu, todėl gaivinančiojo pečių juosta turi būti virš gaivinamojo. Paspaudimų gylis – 5–6 cm, kitaip gaivinimas nebus efektyvus. Po paspaudimo gaivinamojo krūtinės ląsta turi visiškai sugrįžti į pradinę padėtį. Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę. Reikia atlikti maždaug 500–600 krūtinės ląstos paspaudimų. Tai užtrunka apie keturias minutes.

Gaivinimas tęsiamas, kol atvyksta medikai arba gaivinamasis pradeda kvėpuoti. Teigiama, kad kokybiškiausiai paspaudimus gali atlikti žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 52 kg. Jei svoris mažesnis, gaivinimą turėtų atliktų du žmonės. Pirmajam atliekant paspaudimus, antrasis turi spausti jo pečius.

„Yra daug pavyzdžių, kai, atlikus efektyvų išorinį širdies masažą, puikiai atsigauna ir smegenys, ir visi kiti organai. Turime suprasti esminį dalyką – jei mes nieko nedarysime, tai jam nepadės nė atvykę medikai, o jei mes kažką darysime, tai yra tikimybė, kad žmogus išgyvens“, – kalbėjo G.Mickutė.

Pažintis su turniketu

Pačioje Kauno širdyje – Santakoje, susibūrę maždaug keturios dešimtys savo srities profesionalų: Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, LSMU medicinos studentai, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovai, – renginio dalyvius supažindins ir su turniketo naudojimu. Anot medikų, žmonės šios priemonės nepagrįstai bijo, nors naudots ja paprasta – kaip apsijuosti diržu liemenį.

Praeivių ar artimųjų laiku pradėtas pradinis gaivinimas tikimybę išgelbėti gyvybę padidina net iki 70 proc.

„Būna situacijų, kai turniketas gali išgelbėti gyvybę, o uždėti jį tikrai nėra sudėtinga. Sudėtingiau nuspręsti, kada jo reikia“, – G.Mickutė akcentavo, kad pramoniniu būdu pagamintas arteriniam kraujavimui galūnėse stabdyti skirtas, ant rankos ar kojos maunamas ir veržiamas prietaisas naudojamas tada, kai kraujavimo nebeįmanoma sustabdyti standartiniais būdais.

Jei kraujas sunkiasi net pro kelis švaraus audinio sluoksnius, reikia traukti turniketą. Prietaiso konstrukcija leidžia valdyti jį viena ranka, todėl sužeistasis turniketą gali užsidėti pats, be kitų pagalbos per 10–30 sekundžių. Ši priemonė dažnai išgelbsti gyvybę iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai.

Turniketo naudojimo instrukcija skiriasi priklausomai nuo jo konstrukcijos, tačiau bendrosios taisyklės vienodos. Turniketas dedamas 5–8 cm virš žaizdos, bet ne ant sąnario. Sukant rankenėlę, prietaisas suveržiamas iki kraujotakos sustabdymo. Nepavykus to padaryti vienu turniketu, aukščiau pirmojo dedamas antrasis. Priemonę atlaisvinti arba ją nuimti gali tik medicinos personalas.

Sieks rekordo

Sekmadienį Santakos parke numatyti šeši nemokami pirmosios pagalbos seansai po 45 min. Pirmasis prasidės 11 val. G.Mickutė juokavo, jau nuo savaitės pradžios dairytasi į orų prognozę. Lietaus atveju renginio vietoje bus įrengti du didžiuliai paviljonai, tačiau idėjos sumanytoja vylėsi, kad jų neprireiks.

Debiutas: anot G.Mickutės, tai bus pirmi tokio masto mokymai po atviru dangumi. (J. Žebrauskaitės nuotr.)

„Teoriškai visi vairuojantys žmonės turėtų žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, deja, praktika rodo ką kita. Todėl norime, kad į renginį ateitų kuo daugiau miestiečių“, – skubiosios medicinos gydytoja rezidentė skaičiavo, kad kiekvieno seanso metu prie vieno gaivinimo manekeno galės būti po du žmones. Vadinasi, per 45 min. gaivinimo pradmenų galėtų išmokti apie 300 renginio dalyvių.

„Labai tikimės, kad žmonių bus daugiau nei manekenų“, – idėjos sumanytoja prasitarė, kad tądien bus siekiama ir rekordo – daugiausia gaivinti išmokytų žmonių Lietuvoje per vieną dieną.