Tarp jų vis svarbesnę vietą užima mikrokredencialai – nedidelės apimties mokymasis, leidžiantis per palyginti trumpą laiką įgyti ar patobulinti konkrečias žinias, gebėjimus ir kompetencijas. Pasiekti mokymosi rezultatai yra įvertinami ir oficialiai patvirtinami.
Mikrokredencialai – mokymosi visą gyvenimą ekosistemos dalis
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė pažymi, kad mikrokredencialai – Kauno kolegijoje kuriamos mokymosi visą gyvenimą ekosistemos dalis: „Tai konkrečiam asmeniui teikiamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, išskirtinai grindžiamos kokybės užtikrinimu, tinkamai kaupiamos ir pripažįstamos.“
Pasak dr. I. Stravinskienės, mikrokredencialais lanksčiai atliepiami atitinkami plačiosios visuomenės, asmens, kultūros ir darbo rinkos poreikiai, kuriant aukštą pridėtinę vertę. Direktoriaus pavaduotoja atkreipia dėmesį, kad Kauno kolegija per daugelį metų yra sukaupusi profesines kompetencijas skirtingose studijų srityse, kurias teikė įvairiomis formomis – nuo neformalių kursų iki formalių studijų.
„Džiaugiamės, jog šiuo metu pradėsime teikti ir nedidelės kreditų apimties mikrokredencialus, kurie parengti tarptautinio universitetų aljanso UNINOVIS kontekste“, – sakė dr. I. Stravinskienė.
Ji priduria, kad ši aukštą pridėtinę vertę kurianti pasiūla – naujai suformuotos Kauno kolegijos strategijos 2030 siekinys: „Labai tikimės, jog artimiausiu metu ir nacionaliniu lygmeniu turėsime sudarytas tinkamai reglamentuotas nuostatas bei sąlygas mikrokredencialų pripažinimui aukštajame moksle.“
Įgytos kompetencijos patvirtinamos dokumentu
Kauno kolegijos Studijų vystymo skyriaus vadovė dr. Rasa Greenspon atskleidžia, kad mikrokredencialų aukštajame moksle išskirtinumas – aiškiai apibrėžti mokymosi rezultatai, jų vertinimas ir patikimas pasiektų kompetencijų patvirtinimas. Sėkmingai baigus mikrokredencialo programą išduodamas skaitmeninis mikrokredencialas – dokumentas, patvirtinantis asmens pasiektus mokymosi rezultatus ir įgytas žinias, gebėjimus bei kompetencijas.
„Mikrokredencialai aukštojoje mokykloje rengiami remiantis jos akademine, profesine ir praktine kompetencija, o jų kokybei taikomi aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai. Tai svarbu tiek besimokančiajam, tiek darbdaviui – mikrokredencialas yra patikimas patvirtinimas, kad asmuo ne tik dalyvavo mokymosi procese, bet ir pasiekė konkrečius mokymosi rezultatus bei įgijo atitinkamas kompetencijas“, – sakė dr. R. Greenspon.
Kaip dar vieną svarbų mikrokredencialų bruožą Studijų vystymo skyriaus vadovė įvardina galimybę juos kaupti, perkelti, pripažinti ir, kai taikoma, jungti su kitais mikrokredencialais.
„Tai sudaro sąlygas mokymąsi planuoti etapais, nuosekliai įgyjant naujų ar tobulinant kompetencijas pagal individualius profesinio ir (ar) asmeninio tobulėjimo poreikius. Tokiu būdu mikrokredencialai prisideda prie lankstesnių ir individualizuotų mokymosi visą gyvenimą galimybių kūrimo“, – teigia Studijų vystymo skyriaus vadovė.
Apibendrindama, dr. R. Greenspon pažymi, kad mikrokredencialų pridėtinė vertė – galimybė tikslingai įgyti aktualių kompetencijų, nesirenkant visos studijų programos ar nesiekiant naujos kvalifikacijos: „Kartu užtikrinama mokymosi kokybė, lankstumas ir patikimas pasiektų mokymosi rezultatų bei įgytų kompetencijų patvirtinimas.“
Padeda atliepti darbo rinkos poreikius
Kauno kolegijoje rengiami mikrokredencialai apima įvairias profesinei veiklai aktualias sritis – nuo kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo, mitybos bei burnos sveikatos iki užsienio kalbų ir logistikos procesų valdymo. Jų turinys orientuojamas į konkrečių, praktikoje pritaikomų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą.
Numatoma, kad mikrokredencialo apimtis gali būti nuo 1 iki 30 ECTS studijų kreditų – tokia pat apimtis, sako dr. R. Greenspon, siūloma ir rengiamame nacionaliniame aukštojo mokslo mikrokredencialų modelyje.
„Rengiant mikrokredencialus atsižvelgiama į darbdavių, socialinių ir kitų partnerių identifikuojamus žinių, įgūdžių ir kompetencijų poreikius, o jų atstovai gali būti įtraukiami į mikrokredencialų rengimo ir kokybės užtikrinimo procesus. Taip sudaromos prielaidos užtikrinti mikrokredencialų aktualumą ir glaudesnę jų sąsają su realiais profesinės veiklos poreikiais“, – sakė Kauno kolegijos Studijų vystymo skyriaus vadovė.
Pasak jos, mikrokredencialai gali būti ypač aktualūs dirbantiems asmenims, siekiantiems atnaujinti, pagilinti ar plėtoti profesines kompetencijas, nepradedant ilgalaikių studijų. Jie taip pat gali būti tinkami dirbantiesiems sparčiai kintančiose profesinės veiklos srityse, siekiantiems įgyti papildomų kitos srities kompetencijų ar planuojantiems profesinės veiklos pokyčius, taip pat visiems, nuosekliai tęsiantiems profesinį tobulėjimą.
„Mikrokredencialai gali būti aktualūs ir darbdaviams bei organizacijoms, siekiančioms kryptingai stiprinti darbuotojų kompetencijas. Bendradarbiaujant aukštosioms mokykloms, darbdaviams ir socialiniams partneriams, mikrokredencialai gali būti kuriami atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus, profesinės veiklos ar organizacijų identifikuotus kompetencijų poreikius“, – dalinosi dr. R. Greenspon.
Į rezultatus orientuotas mokymosi procesas
Kalbėdama apie mokymosi procesą, Studijų vystymo skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad mokymosi turinys, metodai ir vertinimo būdai parenkami atsižvelgiant į numatytus mokymosi rezultatus ir plėtojamų kompetencijų pobūdį. Todėl mokymosi procese gali būti derinamos paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, individualios ir grupinės užduotys, projektinė veikla, konsultacijos, savarankiškas darbas ir kt.
„Mokymasis gali būti organizuojamas kontaktiniu, mišriu arba nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į konkretaus mikrokredencialo pobūdį ir siekiamus mokymosi rezultatus. Toks organizavimo lankstumas sudaro palankias sąlygas mokytis ir dirbantiems asmenims, ypač tais atvejais, kai dalis mokymosi veiklų vykdoma nuotoliniu būdu“, – teigė dr. R. Greenspon.
Ji pažymi, kad mikrokredencialui įgyti būtina pasiekti ir įvertinti numatytus mokymosi rezultatus. Jų vertinimas nebūtinai vyksta tradicinio egzamino ar testo forma – vertinimo metodai parenkami pagal plėtojamų kompetencijų ir mokymosi rezultatų pobūdį.
„Tai gali būti praktinė užduotis, projektas, atvejo analizė, testas, pristatymas, kt. Esminis reikalavimas – vertinimo metodai ir kriterijai turi būti aiškūs, skaidrūs ir derėti su numatytais mokymosi rezultatais“, – akcentavo dr. R. Greenspon.
Lankstumas derinamas su aukštojo mokslo kokybės užtikrinimu
Pasak dr. R. Greenspon, mikrokredencialų išskirtinumas – jų konkretumas, lankstumas ir formalizuotas mokymosi rezultatų patvirtinimas: „Skirtingai nuo daugelio kitų trumpalaikių mokymosi formų, mikrokredencialas patvirtina ne dalyvavimo mokymuose faktą, o pasiektus ir įvertintus mokymosi rezultatus.“
Kaip atkreipia dėmesį Studijų vystymo skyriaus vadovė, aukštųjų mokyklų siūlomų mikrokredencialų apimtis išreiškiama ECTS studijų kreditais, o jų rengimas, įgyvendinimas ir pasiektų mokymosi rezultatų vertinimas grindžiamas aukštajame moksle taikomais kokybės užtikrinimo principais. Tai užtikrina mikrokredencialų skaidrumą ir patikimumą tiek besimokančiajam, tiek darbdaviui.
„Taigi, mikrokredencialai atliepia poreikį lanksčiai ir tikslingai įgyti aktualias kompetencijas, kartu užtikrinant formalų, kokybės principais grindžiamą pasiektų mokymosi rezultatų įvertinimą ir patvirtinimą“, – apibendrino Kauno kolegijos Studijų vystymo skyriaus vadovė.
Naujausi komentarai