KAUNO MIESTE – SALMONELIOZĖS PROTRŪKIAI
- Kauno.diena.lt inf. 1
Šių metų gruodžio trečiąją savaitę patvirtinti aštuoni salmoneliozės atvejai dviejų skirtingų šeimų kauniečiams. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką įtarta, kad infekcijos perdavimo veiksnys – šalto rūkymo dešra, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas.
Kalta dešra?
Vieno šeiminio židinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad šalto rūkymo dešra įsigyta iš asmens, kurį šeima atsisakė įvardinti, kitu atveju – pirkta prekybos kioske.
Siekiant išvengti galimų naujų ligos atvejų atsiradimo ir išplitimo informacija perduota Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Dažniausios priežastys
Dažniausios priežastys, lemiančios salmoneliozės protrūkius, yra nepakankamas maisto apdorojimas šiluma, maisto produktų laikymo temperatūros režimų pažeidimai, netinkamas maisto atitirpinimas, panaudoti užteršti komponentai maiste, kuris termiškai neapdorojamas, kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų.
Rizika salmoneliozės užkratui išplisti kyla tuomet, jeigu gaminant maistą tomis pačiomis svarstyklėmis sveriama žaliava ir pagaminti patiekalai, jeigu žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje plovykloje kartu su kitu inventoriumi, jeigu maisto tvarkymo inventorius, indai, paviršiai nepakankamai gerai plaunami bei valomi.
Palankios sąlygos salmoneliozei plisti susidaro ir tada, kai iš anksto paruoštas maistas laikomas netinkamai, taip pat, kai maistą tvarkantys asmenys nesilaiko asmens higienos, kai nepakankamai prižiūrima gaminamo maisto temperatūra.
Pavojinga infekcija
Salmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę asmenys bei asmenys, kurių silpna imuninė sistema, šia infekcija serga sunkiau.
Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių, ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20ºC iki +40°C. Todėl maistą būtina gaminti aukštesnėje temperatūroje.
Kaip užsikrečiama?
Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltinis. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Užsikrėsti galima ir per įvairų gyvūnų fekalijomis užterštą maistą.
Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojus šį maistą, salmonelės žūsta. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Salmonelėmis taip pat galima užsikrėsti neplaunant rankų paglosčius infekuotą naminį gyvūną. Vartojimui paruoštas maistas taip pat gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve ir liečiasi su žaliu dar neparuoštu maistu.
Kaip išvengti?
Kad būtų sumažinta užsikrėtimo salmonelioze rizika, patariama pasirūpinti maisto sauga. Parduotuvėse perkama žalia mėsa turi būti dedama į plastikinį maišelį, kad ji nesiliestų su kitais maisto produktais. Parsineštą į namus mėsą reikia nedelsiant įdėti į šaldytuvą, kad būtų išvengta joje esančių bakterijų dauginimosi. Sušaldytą vištieną, kitą mėsą patariama atitirpinti tik šaldytuve, o prieš gaminimą ją būtina nuplauti. Šaldytuve mėsa taip pat neturi liestis su kitais maisto produktais. Kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos, peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius, kuriais buvo tvarkoma žalia mėsa, reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu (geriausiai su indų plovikliu), taip pat kruopščiai nusiplauti rankas. Nerekomenduojama tuo pačiu metu tvarkyti žalios mėsos ar vištienos ir gaminti termiškai neapdorojamus patiekalus (įvairias mišraines, daržovių salotas).
Vištieną ar kitos mėsos produktus reikia pakankamai gerai išvirti ar iškepti. Kad įsitikintume, ar mėsa pakankamai gerai paruošta, prieš valgant reikėtų patikrinti, ar nesiskiria rausvas skystis. Jokiu būdu nepatartina ragauti žalios mėsos, faršo.
Kadangi salmoneliozė plinta per užkrėstų vištų kiaušinius, ypatingą dėmesį reikėtų skirti jų ruošimui. Maistui galima naudoti tik šviežius kiaušinius, kurie turi būti laikomi šaldytuve. Patariama valgyti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius, kuriuos paruošus reikėtų suvalgyti nedelsiant. Paruoštus kiaušinius kambario temperatūroje galima laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas.
Viena iš pagrindinių taisyklių, kurių turi būti laikomasi gaminant maistą, – tinkamai plauti rankas. Jas būtina plauti prieš maisto gaminimą ir kiekvieną kartą po kiaušinių, žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnu, ligonių išmatomis. Reikia nepamiršti priminti ir vaikams nusiplauti prieš valgį rankas.
Ypač svarbu: sergant žarnyno infekcine liga, negalima gaminti maisto svečiams, pobūviui.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
DMN inf.0 komentarai -
4 komentarai
Aldona