Laimučio Brundzos nuotr.

KAUNO RAJONE KARŠTIS TIRPDO LEDINES SALOTAS

2019-06-17 20:00
Vilma Kasperavičienė

Kauno rajono salotų augintojai sutartinai tvirtina: populiariausios tebėra ledinės, arba gūžinės salotos. Tačiau jau pats pavadinimas liudija, kad tokia vasara šiai rūšiai yra itin nepalanki dienomis tvyranti +30 °C ir aukštesnė temperatūra, kuri augalus gali iš viso pražudyti. O jei naktį palyja, neįmanoma nuspėti augimo tempų, atsiranda produkcijos perteklius.

Nykštukai ir milžinai

Renata ir Darius Ambraziūnai Juodžių kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) salotas ir kitas daržoves augina trylikti metai. Ūkyje 'Iceberg', 'Frizze', 'Poly', 'Bionda', 'Rukola', 'Romaine', 'Rosse' rūšių salotoms jie skiria daugiau kaip 15 ha. Tai didžiausi Kauno rajono salotų augintojai. Domeikavos seniūnijos Varluvos kaimo ūkininkaujantys Jūratė ir Algimantas Makūnai, iš viso dirbantys 80 a žemės salotas augina 10 a ir juose karaliauja apie 20 rūšių šių augalų.

Tiek salotų auginimo milžinai, tiek nykštukai ant salotų pjedestalo kelia ledines salotas ir joms skiria didžiausius plotus. Ambraziūnai sezono piko metu samdo kone pusšimtį darbuotojų, o Makūnai puikiai išsiverčia šeimos jėgomis. Tačiau abeji vienodai sėkmingai yra radę realizacijos nišas ir turi savas ūkininkavimo filosofijas.

Gelbsti modernus šaldytuvas

"Atrodo, kad tie ūkininkai vis verkia ir verkia, tačiau sąlygos tikrai nepalankios. Pirmiausia dalis augalų apšalo, o dabar kartojasi pernykštis scenarijus, antras sezonas kankina sausra", – sakė R.Ambraziūnienė.

Visuose salotų laukuose yra įrengta automatinė laistymo sistema, tai, anot Renatos, "dar leidžia spardytis iš paskutiniųjų", jei ne investicijos į laistymo sistemas, šį verslą jau būtų tekę pamiršti. Tačiau tiek pernai, tiek šiemet didžiausias išsigelbėjimas yra prieš kelerius metus įsigytas momentinio atšaldymo šaldytuvas. "Įsivaizduokite, nuo 8 valandos pradedamos kirsti gūžės laukuose, 12 valandą salotos vežamos į ūkį, o temperatūra gūžės viduryje siekia +30 °C. Per pusę valandos šaldytuve salotos atvėsinamos iki +4 °C. Investicija buvo nemaža, bet ji pasiteisino, nes reikia mažiau rankų darbo: viršutiniai apsauginiai lapai skabomi ne kelis, o vieną kartą, be to, mažiau prarandama ir augalo svorio", – pasakojo moteris.

Nors ir buvo šalnų, Ambraziūnai šiemet darbuotis pradėjo anksčiau, pirmasis salotų derlius iš ūkio iškeliavo gegužės 6 d. Tačiau kiekiai, palyginti su vėlesniu pernykščiu startu gegužės 11-ąją, buvo gerokai mažesni.

Šiuo metu vartotojams kasdien iš Ambraziūnų ūkio iškeliauja apie 4 t salotų.

Kadangi pernai rinkoje buvo juntamas didelis salotų trūkumas, Vilkijos apylinkių seniūnijos ūkininkai plotą šiemet šiek tiek padidino, tačiau dėl praradimų greičiausiai galės patiekti panašų kiekį kaip ir ankstesniais metais.

Šiuo metu vartotojams kasdien iš Ambraziūnų ūkio iškeliauja apie 4 t salotų. Produkciją jie realizuoja per 11 didmenos bazių. Birželio viduryje šie ūkininkai samdė 36 darbuotojus ir, sezonui įsibėgėjant, nuo žemės ūkio kvitų pereina prie sutarčių. Tačiau pats pikas ūkyje, kai įdarbinama 45–50 žmonių, dar neprasidėjęs. "Dar nepradėjome pjauti 'Radičio' salotų, garbanotųjų petražolių, neskiname moliūgų", – vardijo R.Ambraziūnienė.

Iš viso šie ūkininkai augina aštuonių rūšių salotas, tačiau neslėpė, kad kai kurių reikės atsisakyti. "Nebepaklausios tapo 'Poly', arba sviestinės salotos. O ledinės salotos vis dar ūkyje yra pagrindinės, tačiau jas auginti tokiomis oro sąlygomis rizikingiausia, nes yra lepiausios. Esant +30 °C temperatūrai, jos jau turi mirti, naujiems darbuotojams kelia siaubą, kai pamato didžiulius užariamus plotus, mat, esant tokioms oro sąlygomis, nebespėjame jų nuimti, iš šalies tai atrodo kaip neūkiškumas. O mes jau esame pripratę prie derliaus netekčių, nors jis ir kerta per ūkininko kišenę", – pasakojo moteris.

J. Makūnienė su dukromis

Auga tiesiog akyse

Varluvos kaime ūkininkaujančios Jūratės Makūnienės salotos taip pat yra laistomos automatine sistema. Todėl, pasak moters, nelauktas lietus naktį gerokai pagadina reikalus. "Šiemet neįmanoma prognozuoti salotų augimo tempo. Kadangi vyrauja karšti orai, iš dangaus palaistytos salotos per naktį ūgteli tiek, kad ryte sunku atpažinti vakarykštį lauką, jos auga tiesiog akyse ir sutrinki, nes nežinai, kur jas reikės dėti", – problemas vardijo ūkininkė.

Apie šaldytuvus, kuriuose galėtų kelias dienas palaikyti rekordiškai greitai užaugusias ir staigmeną pateikusias salotas, Makūnai negalvoja. "Geriau auginsime mažiau, bet tieksime šviežutėles, išrautas prieš valandą ar kelias. Tuo mūsų produkcija ir skiriasi nuo kitų: atšaldytų, laikytų, vežiotų salotų", – didžiavosi J.Makūnienė.

Prieš dvi savaites Domeikavos seniūnijos ūkininkai vartotojams pateikė pirmąjį lauko salotų derlių, nes šiltnamiuose jos jau baigėsi, o dabar baigia doroti ir antrojo sėjimo augalus. Salotas, daržoves ir prieskonines žoles augina lauke ir šiltnamiuose, pastarieji užima maždaug vieną ketvirtadalį turimos žemės.

Salotos Makūnų ūkyje užima apie 10 a. Šiemet jie augina 20 rūšių salotų, 28 rūšių besiskiriančių ir spalva, ir dydžiu, ir forma "Šeri" pomidorų, naujovė ūkyje ir žemuogės. Mažame sklypelyje įsitenka ir kelių rūšių mėtos, svogūnų laiškai, krapai bei kitokie žalumynai. Užaugintą produkciją šie ūkininkai parduoda Kaune, Žaliakalnio turguje bei tiekia keliems restoranams ir kavinėms.

Jūratė neišskiria nė vieno realizacijos būdo, abu, jos žodžiais, jie turi pliusų ir minusų. "Kavinės nori, kad mes produkciją tiektume visus metus. Mums tai yra per brangu, ir kavinės neretai atsisako mūsų produkcijos. O restoranų šefai, kurie nori išlaikyti aukštą savo maitinimo įstaigos lygį, kantriai laukia, kada prasidės salotų sezonas. Aišku, labai patogu nuvežti ir priduoti, o turguje užtrunki ne vieną valandą, kol viską išparduodi", – teigė pašnekovė.

Pasak ūkininkės, eksperimentuoti gali su vienu ar kitu augaliuku, skirtu sau, o kai šis užsiėmimas tampa pragyvenimo šaltiniu, turi paisyti, ko pageidauja rinka, antraip nemažą dalį užaugintos produkcijos teks išmesti ir patirti nuostolių. "Lietuva yra labai konservatyvi. Vien prie kai kurių salotų vartotojus teko pratinti dvejus metus, žinoma, jos atrodo kaip gėlytės, todėl dažnas suabejoja, ar jos valgomos. Žmones sunku įkalbėti paragauti ką nors naujo, daugelis iš viso praeina pro prekystalį, komentuodami, kad mūsų parduodamos salotos – nelietuviškos, esą tokių mūsų šalyje išauginti neįmanoma. Tačiau džiaugiamės, kad jau turime savo pirkėjų ratą, kurie apsiperka nuolat ir dar pažįstamų atsiveda", – sakė ūkininkė.

Turguje su baltais ridikėliais sekėsi nekaip. Padėdavome šalia raudonų, bet vietoj sandorio sulaukdavome komentaro, kad tikriausiai dažų pritrūkome.

Didžioji dalis Makūnų produkcijos pirkėjų yra dirbantys trisdešimtmečiai, jie produktus perka šeštadieniais ir visai savaitei. "Kadangi mes salotas atvežame tiesiai iš lauko, skiname anksti ryte prieš turgų, jos puikiai išsilaiko iki kito savaitgalio", – tvirtino J.Makūnienė.

Šiuo metu ant prekystalio Žaliakalnio turguje Makūnai gali padėti beveik 30 skirtingų rūšių prekių iš savo daržo. Vis dėlto, mėgstamiausi varluviškių augalai yra jau minėtos gūžinės salotos. Pačiai ūkininkei neteko iš aukštai matyti, kaip atrodo jos valdos, tačiau kaimyniniame sklype oro balionus tupdantys oreiviai žarsto komplimentus, kad salotų laukas atrodo it kilimas. "Jei būname lauke, besileidžiantys oro balionu mojuoja, šūkauja, kad labai gražu", – šypsojosi pašnekovė, "Ar nepasitaikė, kad oro balionas netyčia nutupdytų ant salotų kilimo? "Ne, tokių incidentų nepasitaikė", – patikino Jūratė.

A. Makūnas

Augina specialiai restoranams

Makūnai ne vieną augalų rūšį augina specialiai restoranams. Šiemet jie turėjo baltųjų ridikėlių užsakymą. "Kiek pageidavo, tiek ir patiekėme, o turguje su baltais ridikėliais sekėsi nekaip. Padėdavome šalia raudonų, bet vietoj sandorio sulaukdavome komentaro, kad tikriausiai dažų pritrūkome", – šypsojosi moteris.

Šiuo metu jau mezgasi kito restoranų užsakymo apvaliųjų cukinijų vaisiai. "Jie labai patogūs: nupjauni viršūnėlę, išskobi vidų ir turi originalų puoduką. Manau, kad apvaliosios cukinijos ir turgaus pirkėjams patiks", – vylėsi ūkininkė.