Meldė dangaus malonės
Penktadienio rytą iš automobilių bagažinių traukdami savo puspalapines, „Kauno rudens mugė 2025“ prekeiviai, ko gero, keiksnojo dangų. Prieš kelias dienas nešykštėjęs saulės ir šilumos, prieš savaitgalį jis, lyg tyčia, ir vėl užsiraukė.
„Lis ar nelis? – ant prekystalio dėliodamas įvairius akmenukus svečias iš Latvijos Aukščiausiojo meldė antrojo varianto. – Visiems mugėms dalyviams oras yra labai svarbus. Lietus sumenkins žmonių srautus, o tai atsilieps ir mūsų pelnui.“
Ruošėsi prekeiviai ne tik lietui, bet ir vėjui, jei šis įsisuktų į Laisvės alėją ar Vilniaus gatvę. Puspalapinių kampus spaudė akmenimis, atvirus šonus dangstė maistine plėvele.
„Teko vienus metus gaudyti medžiaginį stogą. Ačiū, daugiau nenoriu, – rankinių pardavėja dirsčiojo ir į laikinas apsaugos priemones, ir į žmones, pamažu užtvindančius miesto centrą. – Labai viliuosi, kad ne tik čiupinės, bet ir ką nors pirks. Jei ne rankines, tai bent kosmetines.“
Skrandžių viliokliai
Pirmoji pirkėjų banga pinigines traukė vangiai. Pradžioje esą reikia apsižvalgyti, o tik tada pinigais taškytis. Juolab kad kainos, kaip ne vienas pastebėjo, nemenkos.
„Turiu pertrauką tarp darbų. Pažiūrėsiu, kas gero, ir tada vakarop jau su šeima ateisiu“, – pusamžė kaunietė sekė paskui nosį kutenančius kvapus. Pradžioje stabtelėjo prie rūkytų mėsos gaminių, paskui – marinuotų putpelių kiaušinių, saldžių, aštrių, kmynuose ir žolelėse vartytų sūrių, ruginės duonos, putlučių mielinių bandelių su sezamų sėklomis ir cukruotų meduoliukų, kurie tokie gražūs, kad net valgyti gaila.
„Gal norite giros?“ – tarp čiaupelių stovinti prekeivė, ko gero, suprato, kad vidudienį siūlyti alų nepadoru, todėl nuo plastikinio puodelio braukė tirštą nealkoholinio gėrimo putą. Kaimynystėje stovinti moteris taikėsi į jaunesnę auditoriją – viliojo avietine mačia, fermentuotu arbatos gėrimu su agurkais, kalendromis, mėtomis.
„Yra kiekvienam skoniui!“ – nuo ausies iki ausies šypsojosi prekeivė.
Jau kalėdiniai rūpesčiai
Miestiečiai, į mugę užsukę nuo pusryčių ar ankstyvų pietų pilnais skrandžiais, koncentravosi arčiau Soboro. Kas palaidines, švarkus ir paltus matavosi, kas derino indus prie savo namų interjero, kas šiurpo nuo invazinių „Labubu“, kas skaičiavo dienas iki Kalėdų ir ieškojo išankstinių dovanų.
Vyrui gėda su manimi eiti, nes aš mėgstu derėtis net ir dėl kelių dešimčių centų.
„Jau pamačiau kelias smulkmenėles. Šį tą didesnio irgi planuoju nusipirkti. Radau labai gražią medinę dėlionę su M. K. Čiurlionio paveikslu. Nusiųsiu draugei į Ameriką“, – paklausta, ar ne per anksti rūpintis Kalėdų dovanomis, „Kauno dienos“ kalbinta miestietė papurtė galvą. Taip ji esą sutaupo ir laiko, ir pinigų, mat paskutinės minutės pirkiniai, kaip ne sykį įsitikino, atsieina brangiau, o mugėje galima išsiderėti dar ir nuolaidą.
„Vyrui gėda su manimi eiti, nes aš mėgstu derėtis net ir dėl kelių dešimčių centų. Kaip ten sako – geriau į kišenę nei iš jos“, – kaunietė suprato, kad tuo pačiu principu vadovaujasi ir prekeiviai.
Jų mugėje – kaip niekad gausu. Rugsėjo 12–14 d. vyksianti mugė subūrė daugiau nei 650 dalyvių: tautodailininkų, amatininkų ir kūrėjų. Pasak „Kauno rudens mugė 2025“ organizatorių, lankytojai namo parsineš ne tik rudens gėrybių, bet ir kūrybinio įkvėpimo. Visas tris dienas miesto centre bus eksponuojama fotografijos paroda „Pakeisk rytojų“, vyks folkloro ansamblių, orkestrų, šokio kolektyvų pasirodymai. Mažųjų lauks žaidimai ir pramogos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)